Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo A. M. atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, suinteresuotiems asmenims L. K. ir A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems L. K. ir A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais pareiškėjo A. M. argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais pareiškėjo įgalioto atstovo advokato Aleksandro Kuznecovo teismo posėdžio metu: 2007-05-28 mirė pareiškėjo A. M. sutuoktinė ir suinteresuotų asmenų L. K. ir A. M. motina J. M.. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas nesikreipė pareiškimu pas notarą , kadangi visas nekilnojamas turtas buvo registruotas jo vardu, nors įgytas santuokoje , sudarė bendrą jungtinę nuosavybę. Po sutuoktinės J. M. mirties jis pradėjo valdyti likusį turtą: gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., mokėjo mokesčius, rūpinosi ir prižiūrėjo ūkį, t.y. šiais veiksmais priėmė palikėjos J. M. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. M. atstovas advokatas Aleksandras Kuznecovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti .

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. M. neprieštaravo pareiškėjo pareiškimui .Paaiškino, kad jis yra pareiškėjo A. M. ir (duomenys neskelbtini) mirusios J. M. sūnus. Suinteresuotas asmuo nepretenduoja į palikėjos J. M. turtą . Dėl ko jo tėvas A. M. po sutuoktinės J. M. mirties nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, jam nėra nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš sutuoktuvių liudijimo matyti, kad A. M. ir J. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7 mirties liudijimo nuorašas).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. 2014-07-01 rašto Nr. 74 „Dėl paveldėjimo bylos“ matyti, kad paveldėjimo byla po J. M. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 11).

Pareiškėjo A. M. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad jis po sutuoktinės J. M. mirties priėmė turtą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi juo, tvarkė, mokėjo mokesčius patvirtina Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos Kaišiadorių apylinkės seniūnijos 2014-07-01 pažyma (b.l. 9), 2014-07-01 AB „LESTO“ informacija apie mokėtą elektros energiją (b.l. 12), UAB „Kaišiadorių vandenys“ pažyma apie atsiskaitymą už suteiktas paslaugas (b.l. 13) ir AB „Lietuvos dujos“ tiekimo departamento Kauno skyriaus 2014-07-01 pažyma apie atsiskaitymą už gamtines dujas (b.l. 14).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. M. sutuoktinis A. M. iš karto po palikėjos mirties priėmė palikimą, nes visu turtu (t.y. gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, Gamyklos g. 8, Gudienos k., Kaišiadorių r. sav. ir k.t.) naudojosi, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties. J. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. M. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės J. M. turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d., 1 p., 5.13 str., 5.56 str.). Ginčo dėl palikimo nėra. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. M. mirusios J. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, palikimą pradėjęs valdyti faktinio valdymo būdu, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. , 448 str., teismas

nusprendžia:

A. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą , faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.