Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, dirbantis Švedijoje, UAB (duomenys neskelbtini) stogdengiu, teistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021-01-26 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu gydytis nuo narkomanijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., būdamas Kauno regiono 2022 metų karo prievolininku (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2022-03-03 sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų, t. y. nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir Komplektavimo tarnybos Kauno skyriui šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir Komplektavimo tarnybą, nevyko nurodytu laiku pasitikrinti sveikatos, nors buvo informuotas per viešai skelbiamą karo prievolininkų sąrašą (duomenys neskelbtini), taip pat jam siųsti šaukimo nurodymai buvo įteikti, karo prievolininko pareigų nevykdymas nustatytas tris kartus per šaukimo metus – 2022-03-03, 2022-05-19 ir 2022-08-08, tai reiškia, kad karo prievolininkas A. M. tyčia, t. y. žinodamas, jog jis privalo atvykti į Karo prievolę ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, jos sąmoningai nevykdė ir tokiais savo veiksmais vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Kaltinamasis A. M., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą. 2022 metų pradžioje, tiksliai datos nepamena, iš oficialaus Krašto apsaugos tinklalapio sužinojo, kad yra šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Turėjo nuvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno skyrių pateikti reikalingus duomenis ir dokumentus. Nustatytu laiku nenuvyko ir gavo susimokėti baudą. Baudą sumokėjo. Antros baudos kol kas neapmokėjo. Į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą nebuvo nuvykęs nei karto, kadangi sunkiai dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini) stogdengiu, darbo vieta yra Švedijoje. Į Lietuvą grįžta reguliariai kas 6-8 savaitės. Dėl poelgio nuoširdžiai gailisi, tarnybos nevengia ir ateityje nevengs. Gauna 3000 eurų atlyginimą. Supranta, kad nevykdamas į Karo prievolės tarnybą ir nepateikdamas prašymo atidėti šaukimą, pasielgė lengvabūdiškai. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka mokėti paskirtą baudą. Prašo esant galimybei baudos mokėjimą skirti dalimis. Praeityje gydėsi nuo priklausomybės prie narkotinių medžiagų Kaišiadorių PSC, tačiau dabar narkotinių medžiagų nevartoja, yra sveikas ir sėkmingai praėjo medicinos komisiją, siekdamas gauti leidimą laikyti egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. Pasižada ateityje susisiekti su karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (b. l. 86-88).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos raštas Nr. IS-629 „Dėl pareiškimo apie A. M. galimai padarytą nusikalstamą veiką pateikimo“ su priedais, (b. l. 16-59), liudytojo H. J. parodymai (b. l. 61-64).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga, galima neabejotinai teigti, kad A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

A. M. prisipažino kaltas ir gailisi nusikaltęs, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra ir mano, kad procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant A. M. bausmę baudą, kuri numatyta BK 314 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

A. M. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinių ligų įskaitoje neregistruotas, gydėsi dėl priklausomybės ligos (duomenys neskelbtini) (b. l. 92-111, 116-121 ), tačiau psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje ir skirti 21 MGL – 1050 eurų (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę –14 MGL – 700 eurų (septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. M., kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).

A. M. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.