Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Liudvikos Tupienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo K. Ž. apeliacini skunda del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2007-04-25 sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo L. Z. ieškini atsakovui K. Ž. del skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

1. Prašo byla gražinti pirmosios instancijos teismui, kadangi pastarasis nevertino prijungtos civilines bylos Nr. 2-1465/04 tarp AB „Vakaru skirstomieji tinklai“ ir V. Ž. imones „Reta“.

2. Nurodo, kad teismas neitrauke i byla treciuoju asmeniu V. Ž. imones „Reta“, nors atsiskaitoma su ieškovu L. Z. buvo per imone, ieškovui buvo nuomojamos patalpos, buvo daromi užskaitymai.

3. Pirmosios instancijos teismas neapklause liudytojo P. B., kuris buvo išvykes ir negalejo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posedyje.

4. Nurodo, kad per visa skolos gražinimo laikotarpi suteiktomis kavines paslaugomis buvo iskaityta nuo 8000 Lt iki 10000 Lt. Tai patvirtino liudytoja E. V., kuri nurode: „iki 2002 metu L. Z. du kartus per savaite po futbolo treniruociu lankydavosi kavineje, vaišinosi ir už tai nemokejo, L. Z. galejo pravalgyti 6000 Lt – 7000 Lt“. Teismas, velgi pažeisdamas irodinejimo taisykles, nepagristai nevertino aplinkybes, kad 2001 metais gruodžio menesi atsakovas K. Ž. skola galutinai gražino. Teismas nepaneige atsakovo K. Ž. parodymu, kad galutinai atsiskaitant su ieškovu, buvo susitike kavineje „Reta“, kartu susitikime dalyvavo ir V. Ž., tada šalys ir sutare, kad paskola gražinta. Tokiu budu ieškovas L. Z. paskolos sutarties originala gražino atsakovui K. Ž.. Šias aplinkybes iš esmes patvirtino liudytoja V. Ž., kurios parodymai byloje nepaneigti, be to pats ieškovas neturi su savimi paskolos sutarties originalo.

5. Teismas padare netisinga ir nepagrista išvada, kad atsakovas K. Ž., nereikalaudamas raštiško pakvitavimo apie skolos gražinima, prisieme rizika del sandorio ivykdymo irodinejimo.

6. Teismas nepagristai visiškai nevertino labai svarbios aplinkybes del paskolos sutarties originalo likimo. Ieškovas L. Z. nepateike teismui paskolos sutarties originalo, o atsakovas K. Ž. neturejo galimybes pateikti gražinto jam paskolos sutarties originalo del to, kad šis jam gražintas paskolos dokumentas ilga laika buvo kavines patalpose tarp kitu imones „Reta“ dokumentu. Šias patalpas nuomojo ieškovas L. Z., o veliau šiose patalpose ivyko vagyste, todel atsakovas gražinto paskolos sutarties originalo po ivykdytos vagystes nerado.

7. Byloje dalyvaujancios šalys ir liudytojai objektyviai negalejo teismui ivardinti tiksliu paskolos gražinimo sumu, nes ieškovas pateike teismui ieškini tik po 7 metu ir tik pateikdamas teismui paskolos sutarties dublikata. Ieškovas L. Z. paskolos gražinimus žymejosi paskolos sutarties originale, o atsakovas K. Ž. dare žymejimus savo užrašu knyguteje. Teismas, netinkamai vertindamas irodymus, pažeide LR CPK 185 str. suformuluotas irodymu vertinimo taisykles, irodymu vertinima negrinde tiketinumo taisykle.

8. LR CK 6.65 str. 2 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkas yra kreditoriui išdaves prievolei patvirtinti skolos dokumenta, tai kreditorius, priimdamas visa prievoles ivykdyma, privalo ta dokumenta skolininkui gražinti, o kai tokios galimybes nera – nurodyti tai pakvitavime. Atsakovui ivykdžius prievole, ieškovas gražino skolos dokumenta atsakovui. Atsakovas šio paskolos dokumento originalo neišsaugojo del objektyviu priežasciu, nes 2005 metais buvo ivykdyta vagyste kavines „Reta“ patalpose. Šiose patalpose iki vagystes su kitais individualios imones dokumentais buvo ir gincijamos paskolos sutarties originalas. Todel ieškovas savo teigini, kad prievole neivykdyta ar ivykdyta netinkamai, turejo irodyti pagal LR CK 6.123 str. 2 d. norma.

1. Nurodo, kad jokia skolos dalis užskaityta kavines paslaugomis nebuvo.

2. Atsakovo pareiga irodyti, kad jis gražino skola ir ivykde prievole.

3. Iš užrašu žymejimosi knyguteje jokiu išvadu daryti negalima, kadangi neaišku, nei kada, nei kodel, nei kokias sumas raše atsakovas užrašu knyguteje ir kokiam tikslui.

4. Teismas teisingai vertino rašytiniu irodymus, kuriuos pateike atsakovas, ir nustate, kad jais remiantis negalima patvirtinti fakto, jog prievole ivykdyta.

5. Atsakovas niekada skolos originalo neturejo ir neturi, todel jo ir nepateike teismui, nepateike jokiu savo teiginius pagrindžianciu irodymu, kad jis ši dokumenta turejo. Atsakovo teiginiai del LR CK 6.123 str. 2 d. normu taikymo nepagristi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos duomenu nustatyta, jog ieškinys pareikštas del 44000 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo K. Ž. pagal 1999 m. spalio 8 d. paskolos sutarti, tariamai praleidus prievoles gražinimo iki 1999 m. gruodžio 8 d. termina (b.l. 4, 14). Teisminiams gincams, kilusiems iš paskolos teisiniu santykiu, taikytinos bendrosios civilinio proceso irodinejimo normos (LR CPK XIII skyrius) bei materialinio šiu teisiniu santykiu reguliavimo nulemtos specialiosios taisykles. Pagal bendraja irodinejimo naštos paskirstymo taisykle dalyvaujantys civiliniame teisiniame gince asmenys turi istatymine pareiga irodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimu pagrindu (LR CPK 178 str.). Paskolos sutartis yra realine – ji laikoma sudaryta nuo pinigu ar daiktu perdavimo momento (LR CK 6.870 str.), bendroji irodymu naštos paskirstymo taisykle iš paskolos sutarties kilusiuose gincuose yra tokia, kad kreditorius turi irodyti, jog paskola suteike, o skolininkas – kad paskola gražino. Be to, nagrinejant iš paskolos teisiniu santykiu kilusius gincus yra svarbu atsižvelgti i istatymines prezumpcijas, t. y. i faktus, aplinkybes, kuriems istatymo suteikiama tam tikra teisine reikšme, kol nera irodyta priešingai. Istatymo reikalavimus atitinkancios paskolos sutarties buvimas pas kreditoriu yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavejas gavo, taciau kartu istatymas suteikia teise paskolos gavejui šia prezumpcija nugincyti ir irodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (LR CK 6.875 str.). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininka yra pagrindas preziumuoti, kad prievole ivykdyta (LR CK 6.65 str.), todel kreditorius, noredamas šia prielaida nugincyti, turi irodyti, kad yra priešingai.

Teise pateikti irodymus turi visi byloje dalyvaujantys asmenys. Irodymu pateikimas, tai faktinis irodymu perdavimas teismui. Teismas privalo patikrinti byloje esanciu irodymu sasajuma ir leistinuma, irodomaja verte, palyginti skirtingomis irodinejimo priemonemis gauta informacija. Irodymai yra tiriami nagrinejant byla iš esmes. Paskutinis irodinejimo etapas yra irodymu vertinimas, kuomet vertinami surinkti ir ištirti irodymai. Nuo to, ar teismas tinkamai ivertina surinktus ir ištirtus irodymus, priklauso ir teismo sprendimo teisetumas bei pagristumas.

Civilinio proceso pagrindas yra dvi šalys ir byloje priimtas sprendimas iš esme susijes tik su šaliu materialiosiomis subjektinemis teisemis ir pareigomis. Teismo sprendimas nesukelia jokiu padariniu asmenims, kurie nedalyvavo nagrinejant byla. Taciau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas K. Ž. grinde savo atsikirtimus i ieškini, motyvuodamas, kad skolinosi iš ieškovo L. Z. išimtinai V. Ž. imones „Reta“ naudai, kadangi , neva, reikejo pirkti pastatus, o pinigu neužteko, pinigai buvo panaudoti imones versle, kokie 8-10 tukst. litu gautos paskolos galejo buti gražinta ieškovui imones paslaugomis (b.l. 76-85). Apklausta 2007-03-27 teismo posedžio metu liudytoja V. Ž. nurode, jog su atsakovu K. Ž. pirko pastata, esanti (duomenys neskelbtini), truko pinigu, skolinosi iš L. Z. (b.l. 83). Kaip matyti iš byloje esancios 1998-12-08 sutarties, pastata, esanti (duomenys neskelbtini), pardavejas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pardave V. Ž. imonei „Reta“ (b.l. 70). Atsižvelgiant i nurodytus motyvus, apeliacines instancijos teiseju kolegija daro išvada, jog atsakovas K. Ž. ir V. Ž. imone „Reta“, sprendžiant ginca turi teisini suinteresuotuma bylos baigtimi, todel V. Ž. imone „Reta“ butina itraukti i byla treciuoju asmeniu atsakovo puseje. Treciuju asmenu instituto tikslas civiliniame procese – tai butinybe igyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, palengvinamas regresinis procesas. Treciasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu, nedisponuoja ginco dalyku, jo dalyvavimo procese tikslas yra pagalba šaliai, su kuria jis dalyvauja. Todel egzistuoja galimybe itraukti toki asmeni i procesa tiek teismo, tiek tinkamos šalies iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurode, jog i procesa treciuoju asmeniu neitraukiama V. Ž., nes procesas niekaip neitakos jos teisiu ir pareigu, pažymi, kad, pasidalinus V. Ž. ir K. Ž. turta, K. Ž. atiteko individuali imone. Taciau kaip matyti iš sutuoktiniu turto dalybu sutarties (b.l. 71), K. Ž. atiteko ne imone, o V. Ž. imonei „Reta“ priklausanti prekybos/parduotuve, ½ dalis kiemo statiniu, esantys (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas demesys, kad individuali imone yra neribotos civilines atsakomybes privatusis juridinis asmuo (LR CK 2.50 str. 4 d., LR Individualiu imoniu istatymo 2 str. 1 d.), jeigu prievolems ivykdyti neužtenka neribotos civilines atsakomybes juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (LR CK 2.50 str. 4 d.). Juridiniu asmenu bylas teisme veda ju organai ar dalyviai, veikiantys pagal istatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad byla veda pats juridinis asmuo (LR CPK 55 str. 1 d.). Individualios imones steigejas nuo imones iregistravimo laikomas individualios imones savininku (LR Individualiu imoniu istatymo 3 str. 5 d.). V. Ž. galetu atstovauti teisme V. Ž. imone „Reta“, esant istatyme nustatytoms salygoms atsakytu už juridinio asmens prievoles, jeigu V. Ž. imone „Reta“ butu itraukta i bylos procesa. Teismu praktikoje pripažistama, kad apeliacines instancijos teismas negali pats itraukti i byla suinteresuotu asmenu, t. y. šis proceso trukumas negali buti pašalintas apeliacines instancijos teisme; be to, neitrauktas i procesa asmuo, kurio teises ir pareigos susijusios su nagrinejamu gincu, turi teise dalyvauti nagrinejant byla bei naudotis visomis byloje dalyvaujancio asmens teisemis, kuriomis jis negalejo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-163/2006).

Kaip matyti iš 2007-01-24 parengiamojo teismo posedžio protokolo, atsakovo K. Ž. atstovas- adv. P.Labanauskas, vadovaudamasis LR CPK 42 str. itvirtinta teise pateikti prašymus bei irodymus, praše prie nagrinejamos civilines bylos prijungti civiline byla Nr. Nr. 2-1465/04, kurioje ieškovu yra AB „Vakaru skirstomieji tinklai“, o atsakovu V. Ž. imones „Reta“, nurodydamas, kad minetoje byloje yra nuomos sutartis, yra parodymai, kad nebuvo mokamas nuomos mokestis. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašyma tenkino ir prijunge civiline byla Nr. 2-1465/04 (b.l. 39). Bylos nagrinejimo iš esmes 2007-03-27 metu, ieškovo atstove adv. E.Jasiute nurodo, kad ieškovas „neneige, kad buvo sudaryta nuomos sutartis, iš civilines bylos Nr.... matyti, kad joje yra nuomos sutartis, mokestis 118 Lt. Sutartyje numatyta, kad pasikeitus savininkui nuomos sutartis bus nutraukta“ (b.l. 78-79). Tokiu budu abi šalys, kaip vienu iš reikalavimo ar atsikirtimu i ieškini pagrindimu, remesi teismo prijungtos civilines bylos Nr. 2-1465/04 medžiaga, tuo tarpu 2007-03-27 teismo posedžio protokole, ieškovo atstovei duodant paaiškinimus, užrašyta, jog ji remiasi civiline byla (b.l. 78), taciau bylos numeris nenurodytas, palikta laisvos vietos numeriui irašyti, o tai laikytina LR CPK 169 str. 2 d. 9 p. pažeidimu. Apeliacines instancijos teiseju kolegija pažymi, kad teismas, nagrinejant byla iš esmes, privalo patikrinti byloje esanciu irodymu sasajuma, irodomaja verte (LR CPK 183 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas LR CPK 183 str. itvirtintus reikalavimus, 2007-04-23 teismo posedžio metu netyre ir netikrino prijungtoje civilineje byloje Nr. 2-1465/04 tarp AB „Vakaru skirstomieji tinklai“ ir V. Ž. imones „Reta“, esanciu irodymu irodomosios vertes, ju sasajumo su nagrinejama byla (b.l. 96-97), taciau sprendimo motyvuojamoje dalyje remesi civilines bylos Nr. 2-1465/04 medžiaga. Apeliacines instancijos teismui civiline byla Nr. 2-1465/04 nera pateikta.

Del nurodytu motyvu apeliacines instancijos teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeide procesines teises normas, todel Radviliškio rajono apylinkes teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas anksciau nurodytu pagrindu, kitu apeliacinio skundo argumentu apeliacines instancijos teiseju kolegija nenagrineja ir del ju nepasisako.

Kadangi apeliantui K. Ž. buvo atidetas 1320 Lt žyminio mokescio sumokejimas, todel panaikinus sprendima del procesines teises normu pažeidimo, taikyti LR CPK 87 str. 1 d. 7 p., 3 d. nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio pirmos dalies 4 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkes teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendima panaikinti ir civiline byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.