- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- T-88-919/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- A. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam A. V. (toliau – A. V.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – senojo BK) 105 straipsnio 2, 8 punktus, išimtine mirties bausme. Vadovaujantis senojo BK 24 straipsnio 3 dalimi, mirties bausmė A. V. pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo A. V. nusikalstamą veiką iš senojo BK 105 straipsnio 2 punkto perkvalifikavo į naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir sutrumpino jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikino ir nuteistajam A. V. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos paliko nepakeistą. A. V. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė du žmones, sunkinančiomis aplinkybėmis.
2. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad nuteistasis A. V. patekęs į Pravieniškių pataisos namus adaptavosi sunkiai, nesuvokė nuteistųjų bendravimo ypatumų, sunkiai sekėsi prisitaikyti prie bausmės atlikimo sąlygų, sunkiai sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos, todėl teko ieškoti gyvenamosios vietos, kuri atitiktų jo asmenybę ir jo socialinių įgūdžių lygį. Vėliau nuteistasis tinkamai koreguodamas savo asmenybę bei elgesį sugebėjo prisitaikyti prie bausmės atlikimo sąlygų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai patenkinami, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos patenkinamai, dažnai neigiamai reaguoja į įvykius ir reiškinius, kurie jam nepalankūs ir nepriimtini. Linkęs į depresiją. Neformaliosios nuteistųjų bendrijos subkultūros tradicijos nuteistajam nėra svarbios, jų nesilaiko. Bausmės atlikimo metu dirbo: nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2007 m. balandžio 12 d. VĮ. „M.A.“ darbininko pareigose, nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. vasario 11 d. pagalbiniu darbininku, bei nuo 2015 m. sausio 7 d. įdarbintas į staklininko pareigas, kur dirba iki šiol. Be to, pataisos namų teikime pažymima, kad nuteistojo požiūris į darbinę veiklą išliko teigiamas, tą rodo jo darbinė veikla. Tinkamai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Per bausmės atlikimo laiką 39 kartus paskatintas. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus, 1 kartą baustas nuobauda. Galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam yra teismo priteistas civilinis ieškinys, nėra duomenų, kad A. V. būtų pradėjęs atlyginti žalą, tačiau nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji būtų kreipęsi dėl žalos atlyginimo sumokėjimo. Įstaigoje nėra gauta jokių vykdomųjų raštų dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo. Nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. nuteistasis dalyvavo bado akcijoje protestuodamas prieš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimus. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad rizika yra vertinama 38 balais, kas yra žema rizika. Nuo pirminio vertinimo rizika sumažėja nuo 44 balų iki 38 balų. Kriminogeniniai veiksniai išliko: informacija apie teisės pažeidimus (tai sudaro ankstesni nuteistojo teistumai), gyvenimo stilius ir draugai (nesilaikė įstaigos tvarkos), mąstymas ir elgesys (ne visuomet tinkamai pasirenka elgesio modelius). Šiuo metu nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažindamas savo vaidmens ir nesiteisina, suvokia pasekmes aukoms ir aplinkai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti.
4. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
5. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pataisos namų teikimui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad A. V. atitinka šias sąlygas, todėl jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė keistina į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu A. V. yra atlikęs kiek daugiau nei 25 metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 1994-04-12.
7. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Nustatydama nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką teisėjų kolegija visų pirma remiasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant “OASys” programą. Pagal ją nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 38 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra žema (skalėje nuo 0 iki 40 balų). Iš 38 balų 21 balas sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali sumažinti. Šiuo metu yra išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnė nusikalstama veikla), gyvenimo stilius ir draugai (nesilaikė įstaigos tvarkos), mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius).
9. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai daryti nusikaltimų, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis A. V. padarė du vidaus tvarkos pažeidimus (2003 m. lapkričio 1 d. laiku neatvyko atsižymėti “linkusių pabėgti registracijos žurnale” (asmens byla 1 t 59 l.) ir 2005 m. sausio 21 d. rytinio patikrinimo metu miegojo (asmens byla 1 t. 79 l.)), už vieną iš jų buvo nubaustas nuobauda. Teismo posėdžio metu A. V. paaiškino, jog asmenys nuteisti iki gyvos galvos ir juos perkėlus iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Vilniaus pataisos namus, jie automatiškai yra skiriami į „linkusių bėgti asmenų“ skyrių, o kadangi A. V. tokia tvarka buvo neįprasta, jis vieną kartą pamiršo atvykti į skyrių užsiregistruoti. Antrąjį kartą nustatytą tvarką A. V. pažeidė dėl to, kad sirgo, prastai jautėsi ir nespėjo laiku atsikelti rytiniam patikrinimui. Minėtieji vidaus tvarkos pažeidimai buvo padaryti dviejų metų laikotarpyje. Be to, atsižvelgiant į bausmės atlikimo laiką (25 metus) nuteistasis tik du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, kas reiškia, kad nuteistasis laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių ir tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi.
10. Kaip jau minėta aukščiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
11. Teisėjų kolegija sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų A. V. pataisos aspektų. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja jam skirti net 39 paskatinimai. Paskutinis paskatinimas buvo paskirtas 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu už stropų darbą (asmens byla 2 t. 39 l.). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. V. yra eilę kartų skatintas už stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Be to, iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime darbo neatsisakė ir dirbo valgyklos darbininku. Toliau tęsė darbą perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo teigiamą darbinę motyvaciją. Iki nuteisimo nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei tekintojo specialybę.
12. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažina jo santykis su sutuoktine. Bausmės atlikimo metu (2017 m. birželio 20 d.) A. V. sudarė santuoką su V. G., kuri atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Jiems yra suteikti ilgalaikiai pasimatymai, jie nuolat palaiko santykius. Svarbu ir tai, kad nuteistasis netoleruoja subkultūros, pataisos namuose tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais ir pataisos namų administracija. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su asmenimis, turi draugų ir pažįstamų, yra pakankamai patenkintas savo asmenybe, sugeba įvardinti tas savo savybes, kurios jam nepatinka, savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis. A. V. nusikaltimą padarė vienas, tačiau nuteistojo gyvenimo būdas buvo asocialaus pobūdžio, prieš suėmimą keturis kartus teistas už vagystes, chuliganizmą, kūno sužalojimą. Šiuo metu nuteistasis sugeba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika.
13. Nagrinėjant galimybę pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą svarbi yra nuteistojo charakteristika. Socialinio tyrimo išvadoje (asmens byla 2 t. 41-42 l.) nurodyta, kad pats nuteistasis A. V. teigia, jog narkotikų nėra vartojęs ir ateityje nusiteikęs nevartoti. Iš bylos duomenų matyti, kad A. V. pats pripažįsta, jog alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Jis yra augęs šeimoje, kurioje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, jis pats nuo jaunystės pradėjo vartoti alkoholį ir tapo nuo jo priklausomas. Iki nuteisimo A. V. nesuvokė alkoholio daromos žalos jo gyvenimui ir jam tai nerūpėjo, tačiau šiuo metu jis pripažįsta, jog alkoholis turėjo įtakos padarytai nusikalstamai veikai.
14. Nuteistasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino. Šiuo metu prisiima atsakomybę už padarytus veiksmus, nemažina savo vaidmens ir neteisina, suvokia pasekmes aukoms ir visuomenei. Posėdžio metu nuteistasis A. V. nurodė, kad yra pasikeitęs ir padaręs išvadas, todėl prašo jam suteikti šansą.
15. Baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuteistas A. V. nukentėjusiaisiais buvo pripažinti R. S. ir E. R.. Iš teikimui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad R. S. mirė (duomenys neskelbtini), o E. R. yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad iš A. V. nukentėjusiajai E. R. buvo priteistas 527 Lt dydžio žalos atlyginimas, nukentėjusiajam R. S. – 1200 Lt dydžio žalos atlyginimas, tačiau nei vienas iš nukentėjusiųjų nesikreipė dėl žalos atlyginimo.
16. Nuteistojo iš esmės teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis, siektas išsilavinimas, santykiai su sutuoktine, jo teigiama charakteristika, akivaizdūs pasiekimai keičiant savo požiūrį į smurtą, pyktį, nusikaltimų darymą, gebėjimas analizuoti priežastis ir numatyti pasekmes rodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai žema. Šios aplinkybės, taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės ir paties nuteistojo teismo posėdyje atskleistas požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, savo elgesį, bausmę, ateities planus leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad yra visos sąlygos A. V. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
17. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminą atsižvelgiant į aukščiau aptarus motyvus kolegija mano, kad A. V. turi būti paskirtas artimas vidurkiui terminas.
18. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, nuteistojo tikslus ir pasiryžimą jų siekti, darytina išvada, kad A. V. pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
tenkinti Pravieniškių pataisos namų teikimą dėl nuteistajam A. V. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
A. V. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendžiu (perkvalifikuotu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d.) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, nustatant 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės terminą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.