Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Renatai Safinai, dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. J., jos atstovui advokatui F. V., išnagrinėjusi D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-09-19 D. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 0262601 dėl to, kad ji būdama UAB „J.“ bankroto administratoriaus UAB „A.“ įgaliotu asmeniu 2013-08-26 – 2013-08-28 leido dirbti UAB „J.“ nuomojamose patalpose, bare „Prie židinio“, adresu Jūros g. 5, Klaipėda, A. D. pardavėjo-barmeno pareigose neįdarbinus jo norminių aktų nustatyta tvarka, t.y. nesudarius rašytinės darbo sutarties. UAB „J.“ teikė viešojo maitinimo paslaugas ir vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais adresu Jūros g. 5, Klaipėdoje, bare „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo, pradėto 2013-08-28, baigto 2013-09-19 metu nustatyta, kad perkant prekes su UAB „J.“ priklausančiu elektroniniu kasos aparatu (toliau – EKA) DATECS MP 500, korpuso Nr. IB11005249 dirbo ir už prekes sumokėtai sumai išdavė EKA kvitą Nr. 7033 A. D., kuris nurodė, kad jis šioje UAB „J.“ veiklos vietoje dirbo 2013 m. rugpjūčio 26-28 dienomis nuo 22.00 val. iki 8.00 val. ir suprekiavo 94,30 Lt. Jis raštu paaiškino, kad dėl atleidimo iš darbo nebuvo įspėtas ir kas antrą savaitę dirbdavo šiame bare. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis nustatyta, kad UAB „J.“ patikrinimo dieną įdarbintų darbuotojų nėra. Darbo sutartis su A. D. nutraukta 2013-08-13. D. J. leisdama dirbti A. D. padavėjo-barmeno pareigose nesudarius rašytinės darbo sutarties pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios protokolą, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovė Laimutė Mikužienė parodė, kad D. J., būdama bankrutuojančios bendrovės „J.“ bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, leido dirbti bare „Prie židinio“ A. D. pardavėjo-barmeno pareigose. Klaipėdos apskrities VMI pareigūnams atliekant patikrinimą, Jūros g. 5 esančiame bare, nustatė, kad barmenu dirbo A. D., kuris pardavė alkoholinius gėrimus, paaiškino, kad dirba bare ir kad jis jau seniai priimtas į darbą, nieko nežino, kad buvo atleistas iš darbo ir kad įmonė yra bankrutuojanti. A. D. paaiškinime nenurodė, kad tarėsi su R. C. ar su D. J. dėl tolesnio darbo po bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, prašo pripažinti D. J. kalta, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, ir skirti jai nuobaudą.

D. J. teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodyto pažeidimo padarymo nepripažino ir nurodė, kad bankroto administratore dirba nuo 2009 m iš su tokia situacija susidūrė pirmą kartą. Paprastai įmonių vadovai visada laiku perduodavo bankrutuojančių įmonių dokumentus, atsakingai elgėsi, jokios neteisėtos veiklos nesiimdavo. BUAB „J.“ vadovas R. C. neteisėtai veikė ir suklaidino kitus darbuotojus neteisėtai veikti. Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-12 nutartimi UAB „J.“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013-07-22. Po nutarties įsiteisėjimo, būdama bankroto administratoriaus UAB „A.“ atstove, ji atvyko į Klaipėdą dėl susitikimo su BUAB „J.“ vadovu R. C. aptarti dėl dokumentų perdavimo ir kt. Neradusi įmonės buveinės, kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl papildomos informacijos suteikimo. Nustačiusi BUAB „J.“ vadovo R. C. kontaktus, jam įteikė įsakymą Nr. 1, kuriuo vadovas iki 2013-07-23 buvo įpareigotas informuoti visus BUAB „J.“ darbuotojus apie atleidimą iš darbo ir įteikti jiems įspėjimus. BUAB „J.“ vadovo R. C. buvo įpareigotas bankroto administratoriaus per 15 kalendorinių dienų perduoti visą BUAB „J.“ turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, tačiau R. C. bankroto administratoriui UAB „A.“ iki 2013-08-07 neperdavė visų dokumentų, t.y. BUAB „J.“ finansinės atskaitomybės, nuomos sutarčių. Kadangi bankroto administratorius neturėjo jokių įrodymų nei apie įmonės finansinę būklę, nei apie įmonės turtą, negalėjo imtis jokių priemonių dėl tolesnės įmonės veiklos. Bandydami nustatyti įmonės turto likutį, bankroto administratorius UAB „A.“ ketino atlikti inventorizaciją BUAB „J.“ priklausančios kavinės patalpose, bet buvo išprašyti BUAB „J.“ vadovo R. C.. Bendrovės buhalterė, tvarkiusi BUAB „J.“ buhalterinę apskaitą, nurodė, kad įmonės vadovas jai neteikdavo jokių prekinių ataskaitų, nes ši informacija buvo slepiama nuo jos. Tikrinant duomenis pagal BUAB „J.“ turimas tarpines prekines ataskaitas buvo pastebėtas didelis prekių atsargų likutis kavinėje. Norėdami prekes parduoti ir gautas lėšas panaudoti kreditoriniams įsiskolinimams padengti, su įmonės vadovu buvo kalbėta apie kavinės veiklos pratęsimą, kol bus išparduoti prekių likučiai, tačiau prieš tai įmonės vadovas turėjo pateikti detalią prekių ataskaitą bankroto administratoriui, kad būtų galima nuspręsti kokiam laikui pratęsti kavinės veiklą ir kiek asmenų būtų galima samdyti ar pratęsti darbo sutartis su buvusiais darbuotojais tolesniam darbui užbaigti. Tačiau tokios ataskaitos bankroto administratoriui BUAB „J.“ nepateikė, todėl įmonės veikla nebuvo pratęsta. Klaipėdos mokesčių inspekcija 2013-08-28 telefonu paskambino ir informavo ją, kaip bankroto administratoriaus atstovę, apie tai, kad buvo atliktas BUAB „J.“ patikrinimas ir nustatyta, kad kavinėje nelegaliai dirbo barmenas A. D.. Atvykusi į kavinę ji su buhaltere suskaičiavo prekių likučius ir išsivežė saugoti į administratoriaus UAB „A.“ buveinę. Patikrinimo metu buvo rasta „Saniteks“ sąskaita-faktūra, apie kurią bankroto administratorius nežinojo, nes buhalterijoje tokių duomenų nebuvo. Bankroto administratorius kreipėsi į „Saniteksą“ ir kitas įmones, kurios prekiauja alkoholiu, ir iš dviejų įmonių gavo atsakymus, kad po bankroto iškelimo ir nutarties įsiteisėjimo dienos R. C. ir Turčina pirko BUAB „J.“ vardu alkoholį ir mokėjo grynaisiais pinigais 25000 Lt. Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla dėl R. C. ir Turčinos padarytos BUAB „J.“ turtinės žalos atlyginimo. Darbo sutarčių su A. D. ir kitais darbuotojais po bankroto bylos iškėlimo nesudarė. UAB „J.“ vadovas R. C. bankroto administratoriui nepateikė laiku pagal 2013-07-23 įsakymą Nr. 1 prašomų dokumentų iki 2013-08-07. Prašo administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes bankroto administratorius veikė pagal įstatymus, neorganizavo nelegalaus darbo, neleido A. D. dirbti. Kadangi bankroto administratoriaus buveinė Vilniuje, o R. C. įmonė BUAB „J.“ Klaipėdoje, buvusiam vadovui R. C. buvo palanku pasinaudoti tokia situacija, nes bankroto administratorius apie toliau vykdomą kavinės veiklą po bankroto bylos iškėlimo nežinojo. Apie kavinės vykdomą veiklą bankroto administratorius sužinojo iš VMI operatyvaus patikrinimo atlikto 2013-08-28. Be to, liudytojas A. D. savo paaiškinimuose nurodė, kad jis po bankroto bylos iškėlimo dirbo kavinėje, o raktus kavinės atidarymui duodavo pats direktorius R. C.. Šiuo metu BUAB „J.“ yra atliekama detali buhalterinė inventorizacija ir pagal buhalterinius įmonės duomenis matyti, kad buvo vedama „juodoji“ buhalterinė apskaita. Atlyginimo A. D. ji nemokėjo.

Liudytojas A. D. teismo posėdyje parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. dirbo bare „Prie židinio“ barmenu. Jį priėmė į darbą direktorius Stasiūnas. Kada buvo atleistas nepamena, bet šiuo metu minėtame bare nebedirba po VMI patikrinimo. Patvirtino, kad iš bankroto administratoriaus gavo atleidimo dokumentus, kuriuose pasirašė. Iš bankroto administratoriaus atstovės D. J. sužinojo, kad jis gali dirbti iki bankroto pabaigos, todėl jai leidus jis toliau dirbo bare. Baras dirbo nuo 22.00 val. iki 8.00 val., nes buvo išpardavinėjami prekių likučiai, t.y. bulvių traškučiai, alus. Po bankroto bylos iškėlimo jo darbdaviu tapo bankroto administratorius. R. C. yra BUAB „J.i“ akcininkas. Jis, A. D., bare dirbo vienas, pamainos niekam neperduodavo. Baigdamas darbą niekam neatsiskaitydavo. Kai jis atvažiuodavo į darbą, prekės jau būdavo pristatytos barui. Prekes atveždavo R. C.. Darbo užmokestį gaudavo pavedimu iš bankroto administratorės. Baras dirbo iki VMI atlikto patikrinimo, t.y. 2013-08-28. Bare buvo vedamas kasos operacijų žurnalas ir jame daromi įrašai suskaičiavus kasos likutį kiekvienos dienos pabaigoje. Po VMI patikrinimo į barą atvyko bankroto administratorė D. J. ir buhalterė, kurioms padiktavo prekių kainas ir prekes perdavė. Po bankroto bylos iškėlimo barui naujos prekės nebuvo perkamos. Su D. J. nebendravo. Įspėjime dėl atleidimo iš darbo pasirašė. Žodžiu D. J. jam pasakė, kad turės dirbti bare „Prie židinio“ iki baro prekių likučių išpardavimo. Po bankroto bylos iškėlimo dirbdamas bare su R. C. nesusitikdavo, o baro raktus jis palikdavo pašto dėžutėje. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktame paaiškinime jis nurodė situaciją apie kitą darbovietę, kurioje dirbo tuo pačiu metu kaip ir BUAB „J.“. Po VMI pareigūnų patikrinimo pinigus, buvusius kasoje, užrakinęs paliko. Raktus paliko R. C., nes bankroto administratorės atstovės D. J. nebuvo. Teigia, kad šiuo metu dirba tame pačiame bare barmenu, bet kitoje įmonėje–„D.“, adresu Jūros g. 5.Klaipėdoje. Įmonės vadovas Stasiūnas, o akcininkas R. C.. Darbo pobūdis toks pats- prekiauja analogiškomis prekėmis kaip ir bare „Prie židinio“. Atlyginimą moka akcininkas R. C..

L. R. C. (R. C.) parodė, kad dirbo UAB „J.“, buvo akcininkas ir direktorius. A. D. dirbo barmenu ir kitoje jo įmonėje, tuo pačiu metu kaip ir UAB „J.“. Be A. D. UAB „J.“ bare „Prie židinio“ dirbo A., T., Č. 2013-07-23 susitikęs su D. J., kuri buvo paskirta bankroto administratore, tą pačią dieną perdavė pagrindinius įmonės dokumentus. Susitarė su D. J., kad per tam tikrą laiko tarpą perduos kitus dokumentus. Buvo likusios bare nerealizuotos prekės (alkoholiniai gėrimai ir kt.), todėl susitarė su D. J., kad iki mėnesio galo, t.y. rugpjūčio mėn., prekes pardavinės baro darbuotojas A. D.. Manė, kad iki rugpjūčio pabaigos išparduos likusias baro prekes. A. D. dirbo bare po bankroto bylos iškėlimo. Jis nedavė A. D. nurodymų, neteikė barui papildomų prekių. Bankroto administratorius turėjo A. D. sumokėti atlyginimą, nes taip buvo susitaręs su D. J.. Prieš bankroto bylos iškėlimą A. D. mokėjo atlyginimą į rankas grynais pinigais. Pripažįsta, kad vėlavo perduoti dokumentus bankroto administratoriui, bet šiai dienai visus dokumentus yra atidavęs. Baro patalpas nuomojosi, baro raktų niekam neatiduodavo. Dėl prekių, pirktų iš „Saniteks“, nurodė, kad prekes pirko UAB „D.“, tik per klaidą buvo formintos įmonės UAB „J.“ vardu.

Liudytoja L. V. parodė, kad vedė buhalterinę apskaitą UAB „J.“ pagal R. C. pateikiamus dokumentus, nes jis buvo vadovas ir akcininkas. Iki atvykstant 2013 m. rugpjūčio mėn. bankroto administratoriaus atstovei nežinojo, kad yra iškelta bankroto byla UAB „J.“. Su bankroto bylos iškėlimu ir teismo sprendimu supažindino atvažiavęs R. C. ir D. J.. Buvo leista sutvarkyti buhalterinius dokumentus ir juos perduoti bankroto administratoriui. Nežino, ar po bankroto bylos iškėlimo baras „Prie židinio“ dirbo. Žinojo, kad buvo nupirktos prekės ir su D. J. buvo kalbama, kad paliks vieną darbuotoją, kuris parduos likusias baro prekes, tačiau galutinis sprendimas priimtas nebuvo. A. D. pokalbyje nedalyvavo. Be to, D. J. sakė, kad negalima vykdyti veiklos po bankroto bylos iškėlimo, kol nėra tikslios ataskaitos apie likutinį įmonės turtą. Bankroto administratorei įmonės dokumentus perdavė laiku, bet balansą perdavėme 2013-09-13. Ji jokių dokumentų iš R. C. negavo ir netvarkė. Nežino aplinkybių dėl alkoholio pirkimo barui, jai jokių sąskaitų-faktūrų apie tokio pobūdžio įsigytas prekes nepateikė.

Iš Klaipėdos apskrities VMI 2013-09-19 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-722-1 nustatyta, jog buvo atliktas kontrolinis pirkimas, veikos dokumentai, paimti paaiškinimai, priklausantys UAB „J.“ (b.l. 7).

Iš 2013-08-28 faktų fiksavimo pažymos Nr. K1-722-1 matyti, kad atliekant operatyvų patikrinimą UAB „J.“, patikrinimo metu nustatyta, kad A. D. nepateikė darbo pažymėjimo, EKA žurnalo ir techninio paso. Prekybos vietoje pateiktos licenzijų kopijos prekiauti alkoholiniais gėrimais Nr. 54110A ir tabako gaminiais Nr. P. T. pat patikrinimo metu pateiktas alkoholio įsigijimo dokumentas –UAB „Saniteks“ 2013-08-19 PVM sąskaita-faktūra STG1 Nr. 138226 suma 422,51 Lt. Be to, kasos aparate nustatytas 60,00 Lt perteklius. Dėl nustatyto pertekliaus 60,00 Lt EKA žurnalo ir techninio paso nebuvimo prie EKA pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimas Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatu diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 15, 18, 21 punktų nuostatos. Su faktų fiksavimo pažyma bankroto administratorės atstovė D. J. susipažino 2013-09-19 (b.l. 8-9).

Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas, kasos ataskaitos patvirtina apie rastus 60,00 Lt perteklių kasos aparate (b.l.10-11).

Klaipėdos apygardos 2013-07-12 įsiteisėjusi nutartis patvirtina apie bankroto bylos iškėlimą UAB „J.“ (b.l.18).

Iš UAB „A.“ 2013-07-23 įsakymo Nr. 1 dėl UAB „J.“ valdymo organų įgaliojimų netekimo, dokumentų ir turto perdavimo bei kitų dokumentų matyti, kad pagal minėtą įsakymą UAB „J.“ direktorius R. C. bankroto administratoriui iki 2013-08-07 buvo įsipareigojęs pateikti visus įmonės dokumentus, sudaryti įmonės finansinę atskaitomybę nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, t.y. 2013-07-23, ir perduoti visą įmonės turtą bankroto administratoriui. Iš bylos duomenų matyti, jog buvo perduoti šie dokumentai: pagal pinigų priėmimo ir perdavimo aktą 2013-07-26 pateikė 200 Lt grynųjų pinigų; pagal antspaudo perdavimo-priėmimo aktą perdavė įmonės spaudą; pagal 2013-07-24 įstatytų registracijos pažymėjimo perdavimo-priėmimo aktą perduoti įstatai ir registracijos pažymėjimo originalas, steigiamasis įmonės sprendimas, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (kopija), SEB banko generatorius, atpažinimo kodas, slaptažodis, taip pat UAB „J.“ įspėjimas 2013-07-23 apie barmeno A. D. atleidimą iš darbo nuo 2013-08-13, kasos operacijų žurnalo kopija, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 2012-12-03 dėl kavinės patalpų, kuria nuomoja J. P. adresu Jūros g. 5, Klaipėdoje; atsargų likučių sandėlyje apskaitos žurnalo 2013-08-08 kopija, patvirtinanti apie BUAB „J.“ turimą turtą, UAB „J.“ pelno nuostolių ataskaita sudaryta 2013-07-23 (b.l. 20).

Iš elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos išrašo ir UAB „J.“ pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą bei „Sodros“ registro išrašai patvirtina A. D. ir kitų darbuotojų atleidimą iš UAB „J.“, jog apie darbuotojų atleidimą VSDFV buvo pranešta 2013-08-13 (b.l. 52-54).

Iš UAB „J.“ įspėjimų 2013-07-23 matyti, kad apie T. T. ir A. D. atleidimą iš darbo nuo 2013-08-13 jiems pranešta asmeniškai, pasirašytinai 2013-07-23 (b.l.59-60).

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutarimo matyti, kad R. C. nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. už T. T. nelegalų darbą ( b.l.61-64).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Iš D. J. paaiškinimo, administracinės bylos medžiagos, liudytojų parodymų matyti, kad nėra nustatyta faktinių duomenų, įrodančių D. J. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnyje. Kaip matyti, D. J. Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-12 nutartimi buvo paskirta UAB „J.“ bankroto administratoriaus UAB „A.“ atstove, jai bankrutuojančios įmonės atstovas R. C. privalėjo pateikti visus įmonės dokumentus, sudaryti įmonės finansinę atskaitomybę ir perduoti visą įmonės turtą bankroto administratoriui. Tačiau iš bylos medžiagos, D. J. paaiškinimų, bei liudytojų parodymų matyti, kad dokumentai bankroto administratoriaus atstovei nebuvo laiku perduoti. D. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013-08-26 – 2013-08-28 leido dirbti UAB „J.“ nuomojamose patalpose, bare „Prie židinio“, adresu Jūros g. 5, Klaipėda, A. D. pardavėjo-barmeno pareigose neįdarbinus jo norminių aktų nustatyta tvarka, t.y. nesudarius rašytinės darbo sutarties. Tačiau D. J. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nesutiko su protokole nurodytomis aplinkybėmis apie A. D. įdarbinimą jos iniciatyva. Be to, teigė, kad apie įmonės BUAB „J.“ vykdomą veiklą sužinojo po VMI patikrinimo. Tą aplinkybę patvirtina 2013-09-19 Operatyvaus patikrinimo pažyma bei faktų fiksavimo pažyma, kuri buvo administratoriaus atstovės D. J. pasirašyta 2013-09-19. Teismo posėdyje D. J. nurodė, kad ji kalbėjo su BUAB „J.“ vadovu R. C. apie tai, kad įmonės darbuotojams bus įteikti įspėjimai apie atleidimą iš darbo nuo 2013-08-13 dienos bei apie tai, kad BUAB „J.“ įmonė iki bankroto bylos nutarties įsiteisėjimo, t.y. 2013-07-23, turi pateikti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus, sudaryti įmonės finansinę atskaitomybę ir perduoti visą įmonės turtą. Tą aplinkybę patvirtina byloją esantys 2013-07-23 įsakymas, įspėjimai darbuotojams apie jų atleidimą bei Sodros duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „J.“ darbuotojams socialinio draudimo pabaiga nurodyta 2013-08-13. D. J. neneigė aplinkybių, kad tarp jos ir R. C. vyko pokalbis dėl baro likutinių prekių realizavimo, tačiau ji jam nurodžiusi, kad tik po pateiktos likutinės baro prekių ataskaitos bei įmonės balanso pateikimo būtų galima svarstyti apie baro „Prie židinio“ adresu Jūros g. 5, Klaipėdoje, veiklos pratęsimo dėl likusių prekių išpardavimo ir dėl paskutinio įmonės baro darbuotojo darbo sutarties termino pratęsimo. Nurodė, kad negavus dokumentų bankroto administratorius neleido tęsti BUAB „J.“ veiklos po bankroto bylos iškėlimo. Be to, D. J. nurodė, jog tiesiogiai jokių nurodymų dėl įdarbinimo po bankroto bylos UAB „J.“ iškėlimo liudytojui A. D. nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis ji nedavė. Iš liudytojo A. D. 2013-08-28 paaiškinimo matyti, kad jis 2013-08-26 – 2013-08-28 dirbo BUAB „J.“ ir gavo atlyginimą, o į darbo vietą bare „(duomenys neskelbtini)“ adresu Jūros g. 5, Klaipėdoje, patekdavo gavęs raktus iš buvusio įmonės direktoriaus R. C.. Be to, liudytojas žinojo, kad UAB „J.“ veiklą baigia 2013-08-31, nes buvo paskirtas bankroto administratorius. Teigė, kad informacijos apie įmonės bankroto administratorių neturi, apie atleidimą iš darbo nebuvo informuotas, todėl kas antrą savaitę dirbo bare (b.l. 15), tačiau liudytojas R. C. teismo posėdyje nurodė, kad jis raktų barmenui neperdavė. Kaip matyti, liudytojo A. D. parodymai duoti nedelsiant po VMI patikrinimo 2013-08-28 skiriasi nuo parodymų, duotų teisme. Jis nurodė, kad iš bankroto administratoriaus atstovės D. J. gavo atleidimo dokumentus, kuriuose pats pasirašė ir kad iš jos sužinojo, jog jis galėjo dirbti iki bankroto pabaigos ir pardavinėti baro likutines prekes. Tačiau pirminiame paaiškinime nurodė, kad jokios informacijos 2013-08-28 dienai iš bankroto administratoriaus neturėjo, o teismo posėdžio metu paklausus liudytojo kodėl Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktame paaiškinime jis nurodė priešingas aplinkybes, liudytojas motyvavo, jog paaiškinime nurodė situaciją apie kitą darbovietę, kurioje dirbo tuo pačiu metu kaip ir BUAB „J.“. Be to, teismo posėdyje liudytojas nurodė, kad už darbą jam apmokėjo bankroto administratorius, tačiau dokumentų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, byloje nėra. Tokie liudytojo parodymai yra neatitinkantys tikrovės, kadangi liudytojas A. D. yra suinteresuotas duoti buvusiam BUAB „J.“ vadovui ir dabartiniam darbdaviui R. C. naudingus parodymus. Liudytojas A. D. patvirtino, kad šiuo metu dirba R. C. priklausančioje įmonėje UAB „D.“, kuri įsikūrusi tose pačiose patalpose, kaip įmonė BUAB „J.“, dirba barmeno pareigose.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais, kurią pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, o 6 dalyje darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Išanalizavus ir įvertinus visus byloje esančius ir aptartus įrodymus, darytina išvada, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog tarp A. D. ir bankroto administratoriaus UAB „A.“ atstovės D. J. buvo susitarimas dėl visų būtinų darbo sąlygų, darbo laiko, darbo vietos, darbo užmokesčio, ir kad D. J. organizavo nelegalų darbą, leido A. D. dirbti nepasirašius darbo sutarties. Valstybinio socialinio draudimo fondui buvo pranešta apie A. D. įdarbinimo pabaigą nuo 2013-08-13. Byloje nustatyta, kad buvo pokalbis dėl galimybės po bankroto bylos iškėlimo dirbti BUAB „J.“ iki kol baras išprekiaus likutines prekes, pokalbis vyko tarp D. J. ir R. C., tačiau A. D. jame nedalyvavo. Teismo posėdyje D. J. pripažino, kad šį klausimą būtų išsprendusi tik po išsamios likutinio turto ataskaitos gavimo iš BUAB „J.“ buvusio vadovo R. C.. Kad sprendimas dėl vykusio pokalbio tarp R. C. ir D. J. dėl BUAB „J.“ baro veiklos pratęsimo nebuvo priimtas, patvirtino ir liudytoja L. V.. Nebuvo pateikta tiksli ataskaita apie likutinį įmonės turtą, todėl sprendimas dėl tolesnės BUAB „J.“ veiklos pratęsimo po bankroto bylos iškėlimo nebuvo priimtas. Jokių raštiškų dokumentų, patvirtinančių tokias aplinkybes, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog A. D. su D. J. būtų susitarę dėl darbo, darbo vietos, laiko, pobūdžio, apmokėjimo už darbą, aptarę būtinas darbo sąlygas, tai yra, kad D. J. būtų organizavusi nelegalų A. D. įdarbinimą BUAB „J.“ nuomojamose patalpose bare „Prie židinio“, adresu Jūros g. 5, Klaipėda, po bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausio administracinio teismo formuojama praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, paneigti administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-663-156/2007). Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nurodyto administracinės teisės pažeidimo D. J. nepadarė, jos kaltė dėl A. D. nelegalaus darbo neįrodyta, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyto 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.), administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 250 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.1-85-718/2014 D. J. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.