- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- 1-1773-1079/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. lapkričio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, – areštu 40 parų.
2) 2018 m. liepos 5 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2019 m. sausio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 20.20 val., namuose pas buvusią sugyventinę Ž. T., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia ranka pastūmė buvusią sugyventinę Ž. T., dėl ko pastaroji nukrito į lovą, ir delnais smogė tris kartus gulinčiai buvusiai sugyventinei į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai Ž. T. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
E. M., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis ir Ž. T. apie keturis metus buvo sugyventiniai, šiuo metu jau pusantro mėnesio jis gyvena pas draugą D. M., adresu (duomenys neskelbtini). Buvusi sugyventinė su vaikais gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis dažnai lankosi pas vaikus, kartais ten pasilieka miegoti. Prieš įvykį kelias dienas iš eilės buvo vartojęs alkoholį. 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo taip pat išgėręs. Vakare apie 20 val. buvo pas buvusią sugyventinę ir vaikus, jie su ja susipyko dėl to, kad jis buvo jos pažadintas, nes reikėjo kurti pečių. Atsikėlęs supyko ir taip prasidėjo konfliktas. Pastūmė ją į lovą ir gulinčiai trenkė delnu į veidą. Tikrai atsimena, kad trenkė vieną kartą, tačiau galėjo būti ir trys, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Supranta, kad tokiais savo veiksmais buvusiai sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, dėl to labai gailisi (b. l. 89; 96).
Nukentėjusioji Ž. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), dvejų kambarių bute kartu su savo mažamečiais vaikais: K. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusia (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu su jomis gyvena vaikų tėvas E. M.. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 20.20 val. buvęs sugyventinis miegojo kambaryje. Kadangi ji prižiūrėjo vaikus, todėl pažadino E. M. ir paprašė, kad jis nueitų į virtuvę ir į krosnį įdėtų malkų. Nuėjęs ir įdėjęs į krosnį malkų, buvęs sugyventinis grįžo į kambarį ir atsigulė į lovą žiūrėti televizoriaus. Jam žiūrint televizorių, šis pradėjo blogai rodyti kanalus, todėl jis jai liepė pajudinti televizoriaus priedėlio laidą. Jai atsisakius tai daryti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis ant jos labai supyko, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais „invalide“, „padla“, „kurva“, „ubage“. Po to E. M. išlipo iš lovos, priėjo prie jos, bei viena ranka nuvertė ją į lovą. Jai gulinčiai lovoje, abejomis rankomis, delnais, ne mažiau, kaip tris kartus trenkė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto E. M. nuėjo į virtuvę parūkyti. Ji apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė savo mamai, nežino, kas pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Pro langą pamatęs, jog atvažiuoja policijos pareigūnai, iki jiems ateinant į butą, E. M. pasišalino. Konflikto metu vaikai nenukentėjo. Ji tuo metu buvo blaivi (b. l. 43-44).
Motyvuojamoji dalis
E. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. rugsėjo 30 d. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, jog Ž. T. policijai nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 20.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, įvykus žodiniam konfliktui, kartu gyvenantis neblaivus buvęs sugyventinis E. M. ją apstumdė ir ne mažiau kaip tris kartus delnu trenkė į veidą (b. l. 13);
2019 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas ir nufotografuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama Ž. T. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto patalpų bendras vaizdas (b. l. 19-20, 23-26);
2019 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Rimvydo Rudžio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotas nukentėjusios Ž. T. paaiškinimas, kad tarp jos ir sugyventinio kilus žodiniam konfliktui, pastarasis kelis kartus trenkė jai į veido sritį bei į dešinės pusės šonkaulius (b. l. 28-31);
alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. 21.13 val. nukentėjusioji Ž. T. buvo blaivi (b. l. 33-35);
2019 m. spalio 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjo Simonos Kymantaitės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad telefonu susisiekus su Ž. T., pastaroji nurodė, kad E. M. apie du mėnesius laiko nėra jos sugyventinis, jie nebeveda bendro ūkio, pas ją namuose buvęs sugyventinis lankosi dėl vaikų (b. l. 36).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. M. 2019 m. rugsėjo 30 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka pastūmė buvusią sugyventinę Ž. T., dėl ko pastaroji nukrito į lovą, ir delnais smogė tris kartus gulinčiai buvusiai sugyventinei į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo E. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. spalio 1 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 104, 106-108).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai). Tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo neblaivumas nustatytas nebuvo.
E. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 57-61), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 70-77), nedirba (b. l. 79), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 78). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina didesnė nei bausmės vidurkis, skiriamas asmenims įvykdžius nusikaltimus.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. M. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, jog E. M. smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę, su kuria turi bendrų vaikų, yra teistas už smurtinį nusikaltimą, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti atlikta per keturis mėnesius po arešto bausmės atlikimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. M. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ž. T. bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
E. M. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti arešto bausme 60 (šešiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 (keturis) mėnesius po arešto bausmės atlikimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ž. T. bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.
Išaiškinti E. M., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.
Išaiškinti E. M., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti E. M., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
E. M. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.