Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, kaltinamajam P. I., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, nukentėjusiesiems M. T. ir A. F., nedalyvaujant nukentėjusiajam A. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

P. I, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1)2008-04-21 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 180 str. 1 d., 189 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn., pritaikius LR BK 92 str., 82 str. 84 str., 87 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones elgesio apribojimą 12 mėn., turtinės žalos atlyginimą.

2) 2008-06-04 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 30 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2008-04-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 12 mėn.

3) 2008-06-06 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 5 d., 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 10 mėn., pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

4)2008-08-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 2008-06-04 ir 2008-06-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir paskirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

5)2008-12-30 Jonavos r. apylinkės nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. Paskirtos bausmės subendrintos su 2008-08-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta ir neatlikta bausme pagal 2008-06-04 ir 2008-06-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžius, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti P. I. subendrintą galutinę bausmę trejus metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant. 2010-12-06 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir paskirta bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 180 str. 3 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. I. 2009 m. gegužės 7 d., apie 19.20 val., Jonavos mieste, Žeimių gatvėje prie VŠĮ „Jonavos ligoninė“ priėmimo skyriaus, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. V., kuris už šios veikos padarymą nuteistas 2010-12-28 teismo nuosprendžiu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, D. V. vieną kartą spyrus koja M. T. į galvos sritį, jam, P. I., išsitraukus šaunamąjį ginklą ir grasinant nukentėjusiuosius nušauti, reikalaudami atiduoti mobilaus ryšio telefonus, pasikėsino pagrobti svetimą turtą - M. T., A. F. ir A. T. priklausančius mobilaus ryšio telefonus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi savo veiksmais įbaugino nukentėjusiuosius M. T., A. F. ir A. T. ir jie iš įvykio vietos pabėgo.

Motyvuojamoji dalis

Alkotesterio kvitas patvirtina, kad P. I. 2009-05-07 21:15 val. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK patalpose nustatytas 1,28 prom. girtumas. (b.b.Nr.1-58-737/2010, 1 t., b. 1. 30).

Teismas netiki kaltinamojo P. I. parodymais, kad telefono reikalavo todėl, kad norėjo paskambinti. Nei P. I., nei D. V. paskambinti neprašė pas juos BMW automobiliu atvežusius vaikinus, nors nurodytas automobilis, kaip patvirtino nukentėjusieji, konflikto metu dar stovėjo prie ligoninės. Kaltinamasis taip pat nepasinaudojo galimybe paprašyti paskambinti pas ligoninės darbuotojus. Tuo tarpu iš nukentėjusiųjų paskambinti telefono reikalavo panaudojant fizinį smurtą ir grasinant šaunamuoju ginklu. Todėl teismas daro išvadą, kad toks kaltinamojo P. I. elgesys paneigia jo parodymus, neva, kad telefonas jam buvo reikalingas paskambinti, ir patvirtina jam inkriminuojamas aplinkybes, kad telefonus jis kėsinosi užvaldyti. Ta aplinkybė, kad tiek P. I., tiek nuteistasis D. V., prašė telefonų, įvardindami, kad nori paskambinti, nešalina kaltinamojo atsakomybės, kadangi tiek iš P. I., tiek iš jo bendrininko elgesio nusikalstamos veikos metu, tiek iš to, kad nukentėjusieji suvokė, kad telefonus iš jų norima atimti, tiek iš kitų, jau aptartų, aplinkybių matyti, kad kaltinamojo P. I. tyčia buvo nukreipta, būtent į telefonų užvaldymą.

Teismas taip pat netiki ir kaltinamojo bei D. V. nurodytomis aplinkybėmis, kad jie pradžioje nuėjo į ligoninės priimamąjį, kur P. I. liko laukti daktaro ir tik pamatęs, kad D. V. konfliktuoja su nukentėjusiaisiais išėjo su ginklu į lauką, neva, gelbėti D. V.. Šiuos kaltinamojo ir D. V. parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad iš karto išlipę iš BMW automobilio kaltinamasis su D. V. priėjo prie jų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ne nukentėjusieji, o būtent D. V. prieš nukentėjusiuosius, vartojo fizinį smurtą. Tad P. I. nebuvo jokio pagrindo gelbėti būtent D. V..

Taigi, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma pilnai įrodyta, kad P. I. 2009 m. gegužės 7 d., apie 19.20 val., Jonavos mieste, Žeimių gatvėje prie VŠĮ „Jonavos ligoninė“ priėmimo skyriaus, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. V., kuris už šios veikos padarymą nuteistas 2010-12-28 teismo nuosprendžiu, D. V. pavartojus fizinį smurtą, o P. I. grasinant šaunamuoju ginklu reikalaudamas atiduoti mobilaus ryšio telefonus, pasikėsino pagrobti svetimą M. T., A. F. ir A. T. priklausantį turtą.

Kvalifikavimo motyvai ir išvados

Išanalizavus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis P. I. ir nuteistasis D. V. veikė bendrininkų grupėje. Bendrininkai išsakė reikalavimus duoti telefonus, D. V. vartojo M. T. atžvilgiu fizinį smurtą, P. I. išsitraukus šaunamąjį ginklą ir juo grasinant, kad nukentėjusiuosius nušaus, nei vienas bendrininkas nenutraukė savo veiksmų, vijosi nukentėjusiuosius, jų ieškojo, vėliau P. I. perdavė ginklą D. V.. Toks kaltinamojo elgesys nurodo, kad tiek jo, tiek bendrininko (D. V.) veika buvo nukreipta į vieningą rezultatą – užvaldyti nukentėjusiųjų telefonus. Kvalifikacijai įtakos neturi aplinkybė, ar kaltinamasis su bendrininku iš anksto susitarė padaryti nusikalstamą veiką, ar vienam iš bendrininkų pradėjus realizuoti nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, kitas bendrininkas konkliudentiniais veiksmais prisijungė prie nusikalstamos veikos įvykdymo.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis P. I. veikė tiesiogine tyčia: suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusieji pabėgo ir pasislėpė, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas, su nuoroda į BK 22 str. 1d.

Tam, kad būtų inkriminuojamas BK 180 straipsnio 3 dalies plėšimą kvalifikuojantis požymis – šaunamojo ginklo panaudojimas – būtinos dvi sąlygos: 1) nustatymas, kad panaudotas nusikaltimo įrankis yra priskiriamas šaunamųjų ginklų kategorijai ir jis tinkamas naudoti pagal paskirtį – paprastai tai įgyvendinama, remiantis specialisto ar eksperto išvada; 2) plėšimo metu šaunamasis ginklas panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė (2007 m. kovo 6 d. Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–164/2007). Nagrinėjamoje byloje šios abi sąlygos yra patenkintos –specialisto išvadoje (b.l.80-82) numatyta, kad veikos padarymo metu panaudotas dujinis pistoletas „Ekol Major“ Nr. EM850135, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą tai yra D kategorijos šaunamasis ginklas. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad nusikalstamos veikos bendrininkui, D. V., pareikalavus mobiliųjų telefonų panaudojant fizinį smurtą prieš vieną iš nukentėjusiųjų, o pastariesiems nepaklusus jo reikalavimams, kaltinamasis P. I. išsitraukė šaunamąjį ginklą, kuris buvo būtent grasinimo priemonė, turėjusi palaužti nukentėjusiųjų valią, kad jie įvykdytų anksčiau D. V. pareikštą neteisėtą reikalavimą atiduoti mobiliuosius telefonus. P. I. ginklo išsitraukimas buvo pagalba ir pastiprinimas D. V. veiksmams. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą veikai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 3 d. numatytą plėšimo sudėtį. Teismų praktikoje tų bendrininkų, kurie apie tai, kad grupės narys turi šaunamąjį ginklą nežinojo, tačiau, panaudojant šį ginklą, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą (2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Taigi aptartos aplinkybės įrodo, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, todėl pagrįstai P. I. yra inkriminuoti tiek jo asmeniškai atlikti, tiek ir bendrininko (D. V.) veiksmai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad P. I. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. kvalifikuota teisingai.

P. I. pateiktame kaltinime (b.l.91) nurodyta, kad panaudojus šaunamąjį ginklą ir grasinant nušauti, M. T., A. F. ir A. T. tokiu būdu buvo atimta galimybė priešintis. Vadovaujantis teismų praktika, kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str., yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę (2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Šioje byloje duomenų, kad be M. T. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir be grasinimo tuoj pat jį panaudoti nukentėjusiųjų atžvilgiu, kuris buvo išreikštas demonstruojant šaunamąjį ginklą nukreiptą į nukentėjusiuosius ir žodžiu grasinant nušauti, nėra duomenų, kad buvo pavartoti kiti veiksmai, kuriais buvo atimta nukentėjusiesiems galimybė priešintis, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Kaltinamojo P. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, neabejotinai, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, kuris baigtas pasikėsinimo stadijoj. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, kaltinamasis buvo bendravykdytojas. Kaltinamasis teisiamas šeštą kartą, todėl BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu. Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atsidėjimo laikotarpiu. Be to, kaltinamasis nuo 2010-02-09 buvo sulaikytas Ispanijos teisėsaugos institucijų, kur nuteistas laisvės atėmimo bausme už narkotikų gabenimą. 2012-11-07 P. I. iš įkalinimo vietos buvo paleistas atostogų ir į kalėjimą nurodytu laiku negrįžo (b.l.121). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šiuo metu P. I. niekur nedirba, nesimoko, atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Psichikos sveikatos centre lankėsi 2004-01-06, dgn. mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, vėliau nesilankė, nesigydė (b.l. 65-66); Jonavos (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje P. I. praeityje mokėsi, charakteristikoje apibūdinamas kaip ramus, uždaro būdo, nekonfliktuojantis su mokytojais ar mokiniais, patenkinamai besimokantis moksleivis (b.l.67). Kaltinamojo veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, pakartotinai nusikalto, sprendžia, kad kaltinamajam P. I. yra pagrindas skirti realią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės dydis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir sunkių pasekmių nesukėlė, parinktinas žemesnis už sankcijoje numatytą vidurkį.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Daiktiniai įrodymai - dujinis pistoletas „EKOL MAJOR" su dėtuve ir vienu šoviniu, saugomas Kauno apskrities VPK Jonavos policijos komisariate (b.l.77-78), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini į Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (LR BK 72 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 64 str.1, 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2008-12-30 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės neatlikta dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, ir paskirti P. I. galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2013-03-21.

Paskirti P. I. kardomąją priemonę suėmimą, jį suimant teismo posėdžių salėje. Dujinį pistoletą „EKOL MAJOR" su dėtuve ir vienu šoviniu, saugomus Kauno apskrities VPK Jonavos r. policijos komisariate konfiskuoti ir perduoti į Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (LR BK 72 str. 1 d., 2 d.).

Nutraukti P. I. paiešką, apie tai informuojant Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.