Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D.Šiliauskienei, dalyvaujant prokurorei R. Grušienei, advokatui V. K., nukentėjusiesiems I. B., M. L., O. R., M. R., nukentėjusiosios I. B. atstovei advokatei D. Ž., ekspertui V. L. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. Z. (a/k (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirb. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d..

Aprašomoji dalis

nustat ė:

V. Z. įvykdė kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent 2005m. lapkričio mėn. 16d., apie 19 val. 30 min. vairuodamas automobilį „TOYOTA PREVIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 30. 300 kilometre, pažeisdamas kelio ženklo 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, dėl atliekamų kelio remonto darbų kelio važiuojamosios dalies susiaurėjime išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą nepraleidęs pirmumo teisę turėjusio priešpriešiais važiuojančio A. B. vairuojamo automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio „TOYOTA PREVIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams O. R. buvo padarytas minkštųjų audinių sumušimus viršugalvyje ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. R. minkštųjų audinių sumušimai kaktos, krūtinės ląstos ir kairės alkūnės srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui M. L. minkštųjų audinių sumušimai kaktoje, krūtinės ląstoje ir muštinė žaizda kairės plaštakos II-ro piršto srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o automobilio vairuotojui A. B. padarytas stiprus krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairės pusės I-II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-o šonkaulių, kairio raktikaulio lūžiais, nepilnu stuburo atsidalijimu per sąnarinę jungtį tarp kaklo VII-to, krūtinės I-mo slankstelių, kairio plaučio plyšimas, odos nubrozdinimai smakre, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, kairio sąnario srityje, muštinė žaizda kairio kelio sąnario srityje, dėl ko A. B. mirė įvykio vietoje, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d.

Tuo savo veiksmais V. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių 52, 53 ir 145 p.p. ( nuo 2004-12-24 iki 2006-10-12 galiojusi KET redakcija ) reikalavimus bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d.

V. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis automobiliu „TOYOTA PREVIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Panevėžio į Pasvalį. Važiuodamas matė, kad kelyje yra vykdomi kelio darbai, pastatyti kelio ženklai žymintys kelio darbus, ribojantys greitį ir pan. Privažiavus kelio susiaurėjimą matė, kad jo eismo juostoje yra vykdomi kelio darbai, pravažiuoti kelio remonto darbų vietą reikėjo išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Prieš išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą stovėjo kelio ženklas „Priešpriešinio eismo pirmenybė“. Prieš įvažiuodamas į kelio susiaurėjimą matė, kad iš priekio priešpriešiais važiuoja automobilis, tačiau jis buvo gana toli, už kelių šimtų metrų nuo jo, todėl buvo pilnai įsitikinęs, kad kelio susiaurėjimą laiku ir saugiai pravažiuos. Į kelio susiaurėjimą įvažiavo ir juo važiavo apie 26-30 km/h greičiu. Tačiau iš priekio važiavęs automobilis važiavo labai greitai ir prieš pat išvažiuodamas iš kelio susiaurėjimo pamatė, kad išvažiuoti iš susiaurėjimo nesuspės. Tada pasuko į dešinę pusę kaip įmanoma arčiau gelžbetoninių blokų ir stabdė automobilį. Iš priekio važiavęs automobilis visiškai nestabdė, į kairę pusę nesuko ir nebandydamas išvengti susidūrimo atsitrenkė į jo automobilio priekį. Kaltu neprisipažįsta todėl, kad pats žuvusysis A. B. grubiai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. žymiai viršijo leistiną važiavimo greitį, iškilus grėsmei eismo saugumui visiškai nebandė išvengti susidūrimo, t.y. nestabdė automobilio, nesuko į kairėje pusėje buvusį kelio išplatinimą, o be to automobilį vairavo girtas, kas jo nuomone turėjo esminę įtaką eismo įvykio kilimui.

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad autoįvykio aplinkybių asmeniškai nematė. Maršrutiniu autobusu grįžtant iš Panevėžio į Pasvalį autobusas sustojo dėl to, kad buvo įvykęs eismo įvykis. Išlipusi iš autobuso atpažino, kad vienas iš susidūrusių automobilių yra jai priklausantis automobilis „VW Passat“, o priėjusi arčiau pamatė, kad autoįvykio metu žuvęs jos vyras A. B.. Dėl vyro žuvimo buvo padaryta turtinė ir didelė neturtinė žala, todėl pareikštą ieškinį prašo tenkinti pilnai.

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad jam paskambinęs A. B. pakvietė važiuoti kartu su juo į Kauną. Susitikus su A. B. įtarė, kad jis yra neblaivus, tačiau to negali tvirtinti, kadangi su A. B. kartu negėrė. Kokiu greičiu A. B. važiavo nežino, pats sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje. Pats buvo prisisegęs saugos diržą, o A. B. važiavo neprisisegęs saugos diržu. Kaip ir kodėl įvyko autoįvykis nežino, dėl autoįvykio jokių pretenzijų niekam neturi.

Nukentėjusioji O. R. parodė, kad autoįvykio metu ji važiavo V. Z. vairuojamu automobiliu, sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Kaip įvyko autoįvykis nežino, dėl autoįvykio jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Nukentėjusysis M. R. parodė, kad jis matė iš priekio atvažiuojančio automobilio šviesas. Eismo įvykio vietoje buvo ribotas greitis, o iš priekio atvažiuojančio automobilio šviesos prieš automobilių susidūrimą labai smarkiai artėjo, todėl suprato, kad paminėtas automobilis važiuoja viršydamas leistiną važiavimo greitį. V. Z. bandė išvengti susidūrimo, stabdė automobilį ir suko kiek įmanoma į dešinę, tačiau iš priekio važiavęs automobilis nestabdė, į kairę pusę nesuko ir nebandydamas išvengti susidūrimo trenkėsi į V. Z. vairuojamą automobilį.

Liudytojas A. R. parodė, kad kelio darbų vieta, kurioje buvo iškasta ir įrengiama pralaida, iš abiejų pusių buvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais pagal patvirtintus reikalavimus. Kelio darbų vietoje buvo iš žvyro supiltas ir įrengtas kelio praplatėjimas.

Ekspertas V. L. teismo posėdyje patvirtino 2007-01-12 autotechninės ekspertizės akte Nr. 11-3025 (06) nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad abu vairuotojai, t.y. V. Z. ir A. B. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jų abiejų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti jo nuomone buvo V. Z. veiksmai, t.y. tai, kad jis pažeidė kelio ženklo 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus ir nepraleido iš priekio važiuojančio A. B. vairuojamo automobilio.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad kairė kelio pusė žiūrint pietų kryptimi uždaryta, atitverta metaline tvora ir gelžbetonio blokais. Įvykio vietoje važiuojamosios asfaltuotos kelio dangos plotis 3, 9 m. Šalia asfalto dangos įrengtos laikinos važiuojamosios dalies plotis 3, 1 m., laikino kelkraščio plotis 1, 1 m. Įvykio vietoje priekine dalimi į pietryčius stovi automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi į šiaurę stovi automobilis „TOYOTA PREVIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejų automobilių kėbulai deformuoti. Eismo įvykio vietos apžiūros metu automobilių stabdymo žymių nenustatyta ( b.t. 1, b.l. 5-27 ).

2005-11-21 toksikologijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8488/05 (01) nurodyta, kad V. Z. kraujyje alkoholio nėra ( b.t. 1, b.l. 44 ).

2005-11-17 medicinos specialisto išvadoje Nr. M 699/05 (05) nurodyta, kad A. B. nustatytas stiprus krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairės pusės I-II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-o šonkaulių, kairio raktikaulio lūžiais, nepilnu stuburo atsidalijimu per sąnarinę jungtį tarp kaklo VII-to, krūtinės I-mo slankstelių, kairio plaučio plyšimas, odos nubrozdinimai smakre, krūtinėje, dešinėje

blauzdoje, kairio sąnario srityje, muštinė žaizda kairio kelio sąnario srityje. A. B. mirė nuo stipraus krūtinės sumušimo, lūžus kairės pusės šonkauliams, plyšus kairiam plaučiui bei įvykus ūmiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę. A. B. kraujyje rasta 2, 35 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumą ( b.t. 1, b.l. 47-48 ).

2006-06-30 medicinos specialisto išvadoje Nr. G 971/06 (05) nurodyta, kad M. L. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai kaktoje, krūtinės ląstoje ir muštinė žaizda kairės plaštakos II-ro piršto srityje. M. L. sveikata sutrikdyta nežymiai ( b.t. 1, b.l. 53 ).

2006-06-30 medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1000/06 (05) nurodyta, kad O. R. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai viršugalvyje ir kairėje krūtinės ląstos pusėje. O. R. sveikata sutrikdyta nežymiai ( b.t. 1, b.l. 55 ).

2006-06-30 medicinos specialisto išvadoje Nr. G 953/06 (05) nurodyta, kad M. R. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai kaktos, krūtinės ląstos ir kairės alkūnės srityse. M. R. sveikata sutrikdyta nežymiai ( b.t. 1, b.l. 57 ).

2005-12-03 Biržų meteorologijos stoties pažymoje Nr. 123 nurodyta, kad 2005m. lapkričio mėn. 16d. vakare, 17-20 val. laikotarpiu buvo tamsu. 19-20 val. laikotarpiu matomumą prastinančių reiškinių nebuvo, buvo palankios sąlygos susidaryti plikledžiui ( b.t. 1, b.l. 60 ).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. Z. vietoje parodė eismo įvykio vietą, įvykio aplinkybes ( b.t. 1, b.l. 97-100 ).

2006-05-25 specialisto išvadoje Nr. 11-676 (06) nurodyta, kad automobilių „Toyota Previa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies susiaurėjime, automobilio „Toyota Previa“ važiavimo kryptimi priešingos krypties eismo juostoje, apie 6 m. atstumi nuo kelio susiaurėjimo pabaigos. Automobilio „Toyota Previa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis susidūrimo metu buvo apie 26 km/h, o „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis apie 90 km/h. V. Z. veiksmai, t.y. įvažiavimas kelio susiaurėjime į priešingos krypties eismo juostą prieš priešpriešiais artėjantį automobilį neduodant jam kelio techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, t.y. A. B. veiksmai, t.y. važiavimas viršijant įvykio vietoje leistiną maksimalų greitį ir iškilus grėsmei eismo saugumui nelėtinimas greičio ir nepasitraukimas dešiniau į įrengtą kelio važiuojamosios dalies gruntinį praplatėjimą techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir jo techninėmis pasekmėmis ( b.t. 1, b.l. 105-112 ).

AB „Panevėžio regiono keliai“ pateiktame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio vietoje darbo vieta buvo aptverta kelio ženklais pagal „Darbo vietų aptvėrimų automobilių keliuose instrukcijos“ ( DVAI-03), 4.12 tipinę schemą ( b.t. 2, b.l. 23-24 ).

2007-01-12 autotechninės ekspertizės akte Nr. 11-3025 (06) nurodyta, kad automobilių „Toyota Previa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko remontuojamame kelio ruože, kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje automobilio „Toyota Previa“ važiavimo kryptimi, apie 5,1 m. atstumi nuo kelio susiaurėjimo pabaigo. Automobilių susidūrimo momentu automobilio „Toyota Previa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 26 km/h, o „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis apie 90 km/h. Jei V. Z. į priešingos krypties eismo juostą kelio susiaurėjime įvažiavo apie 26 km/h greičiu, A. B. automobilis važiuojantis 90 km/h greičiu buvo nuo automobilių susidūrimo vietos apie 71 m. atstumu, o V. Z. automobiliui esant prie kelio ženklo 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ A. B. vairuojamas automobilis važiuojantis 90 km/h greičiu nuo automobilių susidūrimo vietos buvo apie 114, 2 m. atstumu, kelio ženklo 329 „Ribotas greitis“ galiojimo zonoje. Automobilio „Toyota Previa“ vairuotojas V. Z. įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą 26-30-40 km/h greičiu būtų spėjęs pravažiuoti remontuojamą kelio ruožą ir grįžti į savo eismo juostą, jei automobilio „VW Passat“ vairuotojas A. B. būtų vykdęs kelio ženklų, ribojančių greitį, reikalavimus. Susidariusioje situacijoje V. Z. privalėjo vykdyti kelio ženklo 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus, neįvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą ir duoti kelią artėjančiai transporto priemonei. A. B. privalėjo vykdyti kelio ženklų, ribojančių važiavimo greitį reikalavimus ir neviršyti ženkluose nurodyto greičio, o iškilus grėsmei eismo saugumui siekdamas išvengti eismo įvykio privalėjo lėtinti greitį ar net visiškai sustoti, pasitraukti dešiniau į laikinai įrengtą gruntinę važiuojamają dalį. Priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu techniniu požiūriu buvo V. Z. veiksmai, t.y. įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą prieš artėjantį automobilį, kurio vairuotojui kelio ženklais buvo suteikta pirmenybė eismui kelio susiaurėjimu. A. B. veiksmai, t.y. važiavimas viršijant leistiną maksimalų greitį, iškilus grėsmei eismo saugumui nelėtinimas greičio ir nepasitraukimas į laikinai įrengtą gruntinę važiuojamają kelio dalį taip

pat yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Eismo įvykio vietoje likusios važiavimui laisvos dalies 3, 9 m. pločio nepakako saugiai prasilenkti automobiliams „Toyota Previa“ ir „VW Passat“, kurių gabaritiniai pločiai yra atitinkamai 1, 80 m. ir 1, 70 m. ( b.t. 2, b.l. 46-58 ).

Eksperimento menu nustatyta, kad eismo įvykio vietoje priešpriešiai atvažiuojančio automobilio žibintus galima pastebėti apie 650 m. atstumu nuo eismo įvykio vietos ( b.t. 2, b.l. 136-144 ).

Byloje paties kaltinamojo paaiškinimu, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, ekspertizių aktais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad V. Z. įvykdė kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent 2005m. lapkričio mėn. 16d., apie 19 val. 30 min. vairuodamas automobilį „TOYOTA PREVIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 30. 300 kilometre pažeisdamas kelio ženklo 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimus dėl atliekamų kelio remonto darbų kelio važiuojamosios dalies susiaurėjime išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą nepraleidęs pirmumo teisę turėjusio priešpriešiais važiuojančio A. B. vairuojamo automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Dėl automobilių susidūrimo automobilio „TOYOTA PREVIA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams O. R. buvo padaryti damas minkštųjų audinių sumušimai viršugalvyje ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. R. minkštųjų audinių sumušimai kaktos, krūtinės ląstos ir kairės alkūnės srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui M. L. minkštųjų audinių sumušimai kaktoje, krūtinės ląstoje ir muštinė žaizda kairės plaštakos II-ro piršto srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, o automobilio vairuotojui A. B. stiprus krūtinės sumušimas, pasireiškęs kairės pusės I-II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-o šonkaulių, kairio raktikaulio lūžiais, nepilnu stuburo atsidalijimu per sąnarinę jungtį tarp kaklo VII-to, krūtinės I-mo slankstelių, kairio plaučio plyšimas, odos nubrozdinimai smakre, krūtinėje, dešinėje blauzdoje, kairio sąnario srityje, muštinė žaizda kairio kelio sąnario srityje, dėl ko A. B. mirė įvykio vietoje.

V. Z. parodo, kad jis matė prieš kelio susiaurėjimą stovintį kelio ženklą 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir suprato, kad pravažiuoti kelio susiaurėjimą pirmenybės teisę turi priešpriešiais važiuojantis automobilis. Priešpriešiais atvažiuojantis automobilis jo nuomone buvo už kelių šimtų metrų nuo kelio susiaurėjimo, t.y. pakankamai toli nuo kelio susiaurėjimo vietos ir į priešpriešinio eismo juostą kelio važiuojamosios dalies susiaurėjimo pravažiavimui jis įvažiavo būdamas įsitikinęs, kad spės laiku pravažiuoti kelio susiaurėjimą ir grįžti į savo eismo juostą. Kadangi priešpriešiais važiuojantis automobilis važiavo viršydamas kelio ženklais leistiną važiavimo greitį kelio susiaurėjimo pravažiuoti nesuspėjo ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu. Tačiau paminėtas kaltinamojo nurodomas aplinkybes dalinai paneigia autotechninės ekspertizės metu nustatytos aplinkybės. Autotechninės ekspertizės akte ( b.t. 2, b.l. 46-58 ) nurodyta, kad V. Z. automobiliu važiuojant 26 km/h greičiu ir esant prie kelio ženklo 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ priešpriešiais 90 km/h greičiu važiuojantis automobilis nuo automobilių susidūrimo vietos buvo tik apie 114, 2 m atstumu, o autoįvykio vieta pagal kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą ( b.t. 1, b.l. 5-27 ) yra 28-29 m. atstume nuo paminėto kelio ženklo.

Byloje paties V. Z. paaiškinimu nustatyta, kad prieš persirikiuodamas, t.y. prieš kelio važiuojamosios dalies susiaurėjimo apvažiavimui išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, jis matė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, tačiau tikėjosi spėti pravažiuoti kelio susiaurėjimą. Matydamas netoliese esantį priešpriešiais atvažiuojantį automobilį tamsiu paros metu, kad trukdė objektyviai įvertinti kelio susiaurėjimo ilgį, atstumą tarp automobilių ir pan., V. Z. privalėjo pilnai laikytis kelių eismo saugumo reikalavimų ir kelio ženklų reikalavimo, t.y. neįvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, nepraleidęs priešpriešiais važiuojančios transporto priemonės, turinčios pirmumo teisę pravažiuoti kelio susiaurėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad itin grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė ir automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., kuris pažeidė eismo įvykio metu galiojusių kelių eismo taisyklių 52, 68, 172 p.p. reikalavimus, t.y. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir žymiai viršijo kelio ženklu 329 nustatytą maksimalų važiavimo greitį.

Tačiau V. Z. pilnai įvykdžius visus kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. nepažeidus kelio ženklo 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ reikalavimų, neišvažiavus į priešpriešinio eismo

juostą kelio susiaurėjime nepraleidus pirmumo teisę turinčio priešpriešiais važiuojančio automobilio, net ir įvykdžius A. B. paminėtus kelių eismo taisyklių pažeidimus nebūtų įvykęs eismo įvykis, todėl laikytina įrodyta, kad V. Z. įvykdyta veika yra būtinoji eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Kadangi eismo įvykio metu žuvo automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B. V. Z. įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. sudėtį.

Tačiau dėl įvykusio eismo įvykio tiesiogiai yra kaltas ir autoįvykio metu žuvęs automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., kadangi byloje neginčijamai yra įrodyta, kad jam laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y. neviršijant kelio ženklais nustatyto maksimalaus važiavimo greičio, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to A. B. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir iškilus pavojui eismo saugumui nesiėmė jokių priemonių eismo įvykiui išvengti ar eismo įvykio lengvesnių padarinių kilimui, t.y. nestabdė automobilio, automobiliu nepasuko į dešinę pusę, kur buvo įrengtas kelio važiuojamosios dalies praplatėjimas, įvažiavęs į kurį turėjo galimybę išvengti eismo įvykio. Eismo įvykio metu kilusių sunkių padarinių kilimui, t.y. žmogaus žuvimui, teismo įsitikinimu turėjo įtaką ir tai, kad A. B. nevykdė kelių eismo taisyklių reikalavimo prisisegti saugos diržus. Tai, kad A. B. eismo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržu parodė nukentėjusysis M. L., be to tai patvirtina ir A. B. nustatyti sužalojimai.

Todėl vertinant visumą paminėtų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų neginčijamai laikytina įrodyta, kad tiek kaltinamojo V. Z. įvykdyta veika, tiek A. B. veika yra būtinoji eismo įvykio ir jo padarinių padarinių kilimo sąlyga ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Tačiau A. B. autoįvykio metu žuvo, todėl jo kaltės klausimas iš esmės nespręstinas.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus, o taip pat į eismo įvykio kilimo aplinkybes ir priežastis.

V. Z. įvykdytas nusikaltimas yra neatsargus nusikaltimas.

V. Z. charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas.

V. Z. savo kaltės faktiškai nepripažįsta dėl įrodymų vertinimo, tačiau sąžiningai nurodo eismo įvykio aplinkybes ir gailisi dėl įvykusio autoįvykio ir sukeltų padarinių, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kadangi teismo nuomone didesnė kaltė dėl įvykusio eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių tenka autoįvykio metu žuvusiam A. B., V. Z. skirtina bausmė artimesnė minimaliam bausmės dydžiui, nesiekianti sankcijoje numatyto bausmės dydžio vidurkio.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į įstatyme numatytus bausmių skyrimo pagrindus ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus ir paskirtį turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai V. Z. atžvilgiu gali būti pasiekti ir netaikant jam realaus paskirtos bausmės vykdymo, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti V. Z. atžvilgiu BK 75 str. ir nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą jam atidėti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirbą darbą susijusį su transporto priemonės vairavimu ir tai yra vienintelis ir pagrindinis jo pajamų šaltinis bei į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas blaivus, BK 45 str. numatytas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas V. Z. netaikytinas.

Nukentėjusioji I. B. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį ir prašo teismą priteisti jos naudai 8026, 09 Lt. turtinės žalos atlyginimui ir 80000 Lt. neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios I. B. paaiškinimu bei pateiktais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad dėl sutuoktinio A. B. mirties nukentėjusioji I. B. patyrė 8026, 09 Lt. turtinę žalą. Įstatymas numato, kad asmeniui padarytą turtinę žalą privalo atlyginti tą žalą padaręs asmuo, o esant pagrindui žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo įstaiga.

Byloje nustatyta, kad autoįvykyje dalyvavę transporto priemonės buvo draustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl turtinės žalos atlyginimą

nukentėjusiajai privalo atlyginti draudikas, t.y. ADB „RESO Europa“ teisių ir pareigų perėmėjas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai yra įrodyta, kad tiek kaltinamojo V. Z. įvykdyta veika, tiek A. B. veika yra būtinoji eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais ir iš esmės pačiam žuvusiajam A. B. tenka didesnė kaltė dėl eismo įvykio ir jo padarinių padarinių, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistinas žalos atlyginimo dydis mažintinas.

Be turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji I. B. prašo priteisti jos naudai ir 80000 Lt. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Įstatymas ( CK 6.250 str. ) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir pan. Paminėta žala yra atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji yra padaroma dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų mirė nukentėjusiosios I. B. sutuoktinis A. B., todėl neginčijai laikytina įrodyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta ir neturtinė žala.

A. B. mirties iš dalies kaltas yra kaltinamasis V. Z., tačiau eismo įvykio ir jo padarinių kilimo didesne dalimi kaltas yra pats A. B.. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat tenkintinas iš dalies ir priteistinas žalos atlyginimo dydis mažintinas.

Civilinio atsakovo atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribota įstatymo, todėl dalis priteistino neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. B. priteistina iš civilinio atsakovo, o likusi dalis iš kaltinamojo V. Z..

Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, t.y. V. Z. gydymo išlaidų priteisimo. Duomenų, kad paminėta žala civiliniam ieškovui būtų atlyginta, byloje nėra, todėl ieškinys tenkintinas. Žalos atlyginimas civiliniam ieškovui priteistinas iš civilinio atsakovo, t.y. ADB „RESO Europa“ teisių ir pareigų perėmėjo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. Z. atidėti 1 metams.

Įpareigoti V. Z. bausmės vykdymo atidėjimo metu be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo V. Z. kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiosios I. B. naudai 3500, 00 Lt. padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1500, 00 Lt. neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš V. Z. nukentėjusiosios I. B. naudai 15000, 00 Lt. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo valstybinės ligonių kasos naudai 582, 60 Lt. žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20d., civilinio atsakovo tik civilinio ieškinio dalyje, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės teismą.