- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-840-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- J. D., G. D.
- Atsakovas
- M. F.
- Trečiasis asmuo
- Trakų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų G. D. ir J. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. D. ir J. D. ieškinį atsakovui M. F. dėl statinio pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo statinį nugriauti, tretysis asmuo - Trakų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai G. D. ir J. D. 2008-03-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinę, prašė pripažinti, kad atsakovo M. F. pastatytas priestatas (garažas) G-2 prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra savavališka statyba ir įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti šį savavališkai pastatytą priestatą (garažą) G-2 per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad 1977 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai įsigijo 2/3 nebaigtos statybos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šio gyvenamojo namo 1/3 dalis priklauso atsakovui. Atsakovas, neturėdamas leidimo ir suderinto projekto, be ieškovų sutikimo, prie ieškovams priklausančio garažo (plane pažymėto indeksu G-1) išorinės sienos pastatė garažą (plane pažymėtą indeksu G-2). Dėl to ieškovų garažas neteko natūralaus apšvietimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. birželio 21 d. raštas, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 5 d. raštas, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 20 d. raštas, VĮ Registrų centro 2006 m. rugpjūčio 29 d. raštas patvirtina, kad leidimas statyti garažą atsakovui nebuvo išduotas. Atsakovo pastatytas garažas pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, nes jis beveik uždengia ieškovams nuosavybės teise priklausančio garažo vienintelį langą, be to drėksta garažo siena ir langas, kuris dėl nuolatinės drėgmės irsta bei pūva. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad būtų pažemintas jo garažo stogo aukštis, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.
Atsiliepimas
Atsakovas M. F. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu buvo atmestas ieškovų priešieškinis dėl atsakovo garažo pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo jį nugriauti. Teismo sprendime buvo konstatuota, kad atsakovo garažo statyba buvo suderinta su kompetentingomis įstaigomis, o ieškovai nepateikė jokių savavališkos statybos faktą patvirtinančių įrodymų. Tačiau ieškovai vėl pakartotinai kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nenurodydami jokių naujų esminių aplinkybių, todėl ieškinys pareikštas tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, kai jau yra priimtas teismo sprendimas, kuris apeliacine tvarka nėra panaikintas ir yra galiojantis, negali būti nagrinėjamas pakartotinai, byla turi būti nutraukta. Be to ieškovai, akcentuodami, jog jis neturi leidimo garažo statybai, nutyli aplinkybę, kad jie taip pat neturi leidimo savo garažo statybai, nes jų daiktinės teisės į garažą nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo garažas nėra savavališka statyba, nes jis yra suprojektuotas atliekant gyvenamojo namo rekonstrukciją ir projekte tai yra numatyta. Be to yra užfiksuoti jo kadastro duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovai ieškinį grindžia juridiniais faktais, atsiradusiais po Trakų rajono apylinkės teismo 2001 lapkričio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, jog Statybos įstatymas nustato statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai bendrąją teisę pareikšti ieškinį dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo ir tokiu būdu teisę viešajam interesui apginti. Ieškovai nėra įgalioti ginti viešojo intereso, tačiau jie gali ginti teisme savo pažeidžiamas arba ginčijamas teises, bet turi įrodyti atsakovui priklausančio statinio statybos neteisėtumą ir kaip konkrečiai pažeistos jų teisės. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog, atliekant šalių namo rekonstrukciją ir šalims pastačius jų garažus, būtų konstatuotos savavališkos statybos, todėl ieškovų paaiškinimus, jog atsakovas garažą pastatė neteisėtai, teismas vertino kritiškai. Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovų argumentą, jog atsakovui kompetentinga institucija buvo pateikusi reikalavimą dėl garažo neteisėtos statybos nutraukimo, nes šiuo reikalavimu buvo pareikalauta nutraukti terasos įrengimo darbus ir kartu daromiems pakeitimams gauti notariškai patvirtintą bendraturčių sutikimą bei suderinti projektą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas kritiškai vertino ir ieškovų pateiktus faktinius duomenis - Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-06-21 raštą, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006-07-05 raštą, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2007-07-20 raštą, kaip nepatvirtinančius statybų neteisėtumo. Ieškovų argumentus dėl atsakovo vykdytų neteisėtų statybų paneigia 2007 metų Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas, kurį pasirašė visi komisijos nariai, išskyrus ieškovą J. D. bei komisijos pirmininkę. Teismas padarė išvadą, kad šį akto projektą pasirašę komisijos nariai ex officio įvertino gyvenamąjį namą ir jo priestatus kaip tinkamus naudoti. Be to atsakovo garažas užfiksuotas 2007-03-02 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo namo pirmo aukšto plane, 2007-02-27 gyvenamojo namo vidaus plotų eksplikacijoje, 1996-04-18 Namų valdos žemės sklypo ribų plane ir 2007-03-02 Statinių išdėstymo plane. Kadangi ieškovai neįrodė ginčo statinio statybos neteisėtumo, tai 1964 m. CK 114 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl pastato (statinio) ar įrenginio statybos taisyklių pažeidimo netaikomos. Teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad dėl atsakovo pastatyto garažo ieškovai patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina, jog ieškovų teisės yra pažeidžiamos. Ieškovai neįrodė, kad dėl atsakovo garažo jų garažas neteko natūralaus apšvietimo, jame kaupiasi drėgmė, pūva langas. Vien tik iš pateiktų fotonuotraukų padaryti tokias išvadas nėra galimybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai G. D. ir J. D. prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantai byloje gina privatų interesą, todėl pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį gali kreiptis į teismą dėl jų teisių pažeidimo ir reikalauti jį pašalinti CK 4.103 str. 3 d. numatytais būdais. Teismo išvada, kad garažas pastatytas 1994 metais, atliekant namo rekonstrukciją, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir šalių paaiškinimams. Rekonstrukcijos projekte šio garažo statyba nebuvo numatyta. Teismas neteisingai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas savavališkos statybos, statant statinius (duomenys neskelbtini), nėra nustatęs, nes į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta Trakų rajono savivaldybė neišsakė savo nuomonės dėl atsakovo garažo statybos teisėtumo, o Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. birželio 21 d. rašte nurodė, kad jis neturi duomenų apie išduotą leidimą statybai. Be to įstatyme imperatyviai nenustatyta, kad iki kreipimosi į teismą, statybų priežiūros institucija turi konstatuoti savavališkos statybos faktą. Teismas pats turi teisę konstatuoti savavališkos statybos faktą ir taikyti įstatyme numatytus įpareigojimus. Teismas turėjo nustatyti reikšmingą aplinkybę – ar atsakovas turėjo statybos leidimą garažo G-2 statybai. Teismo išvada, jog garažo statybos neteisėtumą paneigia 2007 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centro patvirtintas namo pirmojo aukšto planas bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo naudoti akto projektas, yra nepagrįsta, nes VĮ Registrų centras nėra kompetentinga institucija spręsti statybos teisėtumo klausimą, o akto projektas yra niekinis, nes nepatvirtintas komisijos pirmininko. Apeliantai nesutinka, jog ginčo sprendimui taikytinos 1964 m. CK normos, kadangi pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, jis vyksta kiekvieną dieną, o ieškinys paduotas galiojant 2000 m. CK. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo pastatytas garažas nepažeidžia ieškovų teisių, nes pateikti įrodymai – fotonuotraukos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurių matyti, jog atsakovo garažas uždengia pusę apeliantų garažo lango, akivaizdžiai rodo, kad pablogėjo apeliantų garažo naudojimo sąlygos. Atsakovo įvykdyta savavališka statyba pažeidžia apeliantų teises ir interesus, todėl jie turi teisę reikalauti šiuos pažeidimus pašalinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M.F. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį panaikinti ar koreguoti nėra pagrindo. Pačių ieškovų garažas pastatytas savavališkai, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimas, todėl jie neturi teisės reikalauti nugriauti atsakovo garažą.
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovai prašė apeliacinį skundą patenkinti, atsakovas ir jo atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų G. D. ir J. D. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Ieškovai G. D. ir J. D. (apeliantai), remdamiesi CK 4.103 straipsniu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad atsakovo M. F. pastatytas priestatas (garažas) G-2 prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir bylos šalims priklausančio bendrąja daline nuosavybe, yra savavališka statyba bei įpareigoti atsakovą šį garažą nugriauti. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovai iš esmės ne pirmą kartą kreipiasi į teismą, siekdami, kad teismas atsakovo pastatytą garažą pripažintų savavališka statyba. Trakų rajono apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-460-06/2001 atmetė tiek ieškovo M. F. ieškinį atsakovui J. D. dėl įpareigojimo netrukdyti įrengti vienšlaičiu stogu uždengtą terasą virš garažo, tiek ir atsakovo J. D. priešieškinį ieškovui M. F. dėl pripažinimo ieškovo garažo savavališka statyba bei įpareigojimo statinį nugriauti. Šis Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 10 d. nutartyje (b.l. 37-39), kuria panaikino apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, konstatavo, kad ieškovė G. D. (apeliantė) 2008 m. kovo 21 d. ieškinį grindžia juridiniais faktais, kurie atsirado po Trakų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 12 d. sprendimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant įsiteisėjusiam ir res judicata galią įgijusiam teismo sprendimui, kuriuo buvo atmestas J. D. priešieškinis dėl ieškovo garažo pripažinimo savavališka statyba bei įpareigojimo statinį nugriauti, šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalyku yra tik ankstesnėje byloje nenagrinėti juridiniai faktai, kadangi įsiteisėjusiu sprendimu nustatytus faktus ir materialinius šalių santykius draudžiama ginčyti.
Jau minėta, jog šioje byloje ieškinys grindžiamas CK 4.103 straipsniu, kurio 1 dalyje (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr.X-858 redakcija) nustatyta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas suinteresuoto asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai arba nors ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatyto ar statomo statinio (jo dalies) pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, turi įrodyti aplinkybių visetą – atsakovo garažo statybos neteisėtumą ir kaip konkrečiai pažeistos jų teisės.
Atsakovo M. F. pastatyto priestato (garažas) G-2 statybos neteisėtumą ieškovai grindė tuo, kad garažas pastatytas be leidimo, ir savo teiginiams pagrįsti teismui pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. liepos 5 d. raštą (duomenys neskelbtini), kuriame parašyta, kad leidimas M. F. statyti priestatą (garažą) prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2002-2006 m. liepos mėn. nebuvo išduotas (b.l. 21), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. birželio 21 d. raštą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog departamentas duomenų apie M.F. išduotą leidimą statyti priestatą (garažą) (duomenys neskelbtini), neturi (b.l. 20), bei Trakų rajono savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 20 d. raštą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog leidimas statyti garažą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki šiol, nebuvo išduotas (b.l. 22). Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovų įrodymus vertino kritiškai. Teisėjų kolegija tokiai apylinkės teismo išvadai visiškai pritaria, kadangi 2006 m. birželio 21 d. rašte nėra nurodyta, už kokį laikotarpį suteikta informacija, o 2006 m. liepos 5 d. ir 2007 m. liepos 20 d. raštuose suteikta informacija už laikotarpį nuo 2002 metų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ginčo garažas pastatytas iki 2001 m. lapkričio 12 d. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje esantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. kovo 2 d. patvirtintas pirmo aukšto planas, 2007 m. vasario 27 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus plotų eksplikacija, 2007 m. kovo 2 d. Statinių išdėstymo planas (b.l. 83), kuriuose užfiksuotas atsakovo, taip pat kaip ir ieškovų garažas, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovo garažas pastatytas neteisėtai.
Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas asmens teisės ginamos, jeigu jis įrodo, kad dėl savavališkai pastatyto statinio pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys, o būtent su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo pateiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo nuorašas (b.l. 131-132) tvirtina, jog pačių ieškovų nuosavybės teisės į gyvenamojo namo priestatą (garažą) G-1 nėra įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir registratorius atsisako jas registruoti, kadangi ieškovai nepateikia duomenų, kurie būtų teisinis pagrindas registruoti jų nuosavybės teises į garažą. Taigi ieškovai, prašydami teismo apginti jų, kaip savininkų, teises ir teigdami, kad atsakovo neteisėtai pastatytas garažas G-2 pažeidžia jų teises ir interesus, nes uždengia jų garažo G-1 vienintelį langą, nepateikė teismui pagrįstų duomenų, kad jie yra garažo G-1 savininkai ir turi teisę reikalauti ginti jų, kaip savininkų, teises (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendime konstatavo, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovų teiginius, kad dėl atsakovo garažo jų garažas neteko natūralaus apšvietimo, jame kaupiasi drėgmė ir pūva langas. Šiems teiginiams patvirtinti ieškovai pateikė tik 2008 m. lapkričio 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 83) bei fotonuotraukas. Tačiau iš jų nėra aišku, ar garaže kaupiasi drėgmė, ar pūva langas, o jei pūva – kas sąlygoja puvimą ir pan. Aplinkybė, kad atsakovo garažas uždengia ieškovų garažo lango dalį, pati savaime nereiškia, kad dėl to atsirado ieškovų nurodytos pasekmės. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovai neįrodė ir antrosios sąlygos – jų teisių pažeidimo, būtinos CK 4.103 straipsnyje numatytoms neteisėtos statybos teisinėms pasekmėms taikyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.103 straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių pasekmių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo. Nors nagrinėjamoje byloje ir nepakanka duomenų konstatuoti, jog atsakovo garažas pastatytas neteisėtai, tačiau ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą nugriauti garažą, dėl to, kad jis uždengia dalį ieškovų garažo lango, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka proporcingumo reikalavimo.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išvadas apie nustatytus byloje faktus padarė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs esančius byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančios teisės normos ar bendrieji teisės principai, o taip pat, kad būtų pažeistos materialinės teisės normos.
Kiti ieškovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovų (apeliantų) lygiomis dalimis – po 6,95 Lt iš kiekvieno priteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. D., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei po 6 (šešis) litus 95 centus iš kiekvieno pašto išlaidų.