- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-489/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Noble group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „RONIDA“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Jargala“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria pasiūlyta ieškovui įmokėti 5 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5909-464/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RONIDA“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jargala“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Noble group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą UAB „RONIDA“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lautus verslo sprendimai“. Nurodė, kad ieškovas yra įvykdęs Įmonių bankroto įstatymo (toliau ? ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies, 4 dalies reikalavimus. Ieškovas yra atsakovo kreditorius, turintis reikalavimo teisę į 3 023,17 Lt skolą, tačiau atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, iki šiol skolos nesumokėjo, nes galimai yra nemokus. Ieškovo turimomis žiniomis atsakovas turi rimtų finansinių sunkumų ir galimai negali atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais.
Taip pat teisme buvo gautas pareiškėjo UAB „Jargala“ prašymas įtraukti UAB „Jargala“ į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, iškelti atsakovui UAB ‚RONIDA“ bankroto bylą, paskirti atsakovo bankroto administratoriumi UAB „Verslo konsultantai“. Nurodė, kad UAB „Jargala“ yra atsakovo kreditorius, todėl turi teisinį suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi, bankroto bylos iškėlimas turės tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi į bankroto bylą Nr. B2-5909-464/2012 pagal ieškovo UAB „Noble Group“ ieškinį atsakovui UAB „RONIDA“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė UAB „Jargala“, pasiūlė ieškovui UAB „Noble group“ per 5 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Lt sumą ir pateikti bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui apmokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, jog pagal ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto procedūros yra vykdomos bendrąja bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, išskyrus supaprastintą bankroto procesą, kuris vykdomas esant tam tikroms sąlygoms. Teismas, remdamasis byloje esančia informacija, nustatė, jog atsakovas veiklos nevykdo. Atsakovas jau ketverius metus, tai yra nuo 2008 metų neteikia finansinės atskaitomybės juridinių asmenų registrui. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina ir tai, jog jokio nekilnojamojo turto įmonė neturi, ir nors iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazėje esančios informacijos nustatyta, kad atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės (1990 gamybos metų Opel Kadet ir 1986 gamybos metų Renault Rapid), ši aplinkybė, atsižvelgiant į galimą transporto priemonių vertę, nesudaro pagrindo bent tikėtinai išvadai, kad atsakovas turi pakankamai turto, kurio pakaktų administravimo išlaidoms apmokėti, susiformuoti. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad bankroto procesas atsakovo atžvilgiu yra inicijuojamas dėl nedidelės sumos nesumokėjimo (dėl 1754,49 skolos, 631,80 Lt delspinigių, 638,88 Lt skolos išieškojimo išlaidų), kuri juridiniam asmeniui paprastai neturėtų būti ženkli. Be to, kaip nurodė ir kreditorius UAB „Jargala“, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. įsakymo dėl 544 Lt skolos, 442,60 Lt delspinigių ir 6 proc. palūkanų išieškojimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas nėra įvykdytas. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, jog įmonės turto gali nepakakti nei kreditoriniams reikalavimams, nei teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusiam asmeniui ieškovui UAB „Noble group“ pasiūlė įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt dydžio sumą, kuri būtų naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, o įvykdžius šį nurodymą, spręsti klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo (ĮBĮ 10 str. 10 d.).
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB „Noble Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti tesimo nutartį ir grąžinti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „RONIDA“ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Aplinkybė, kad nėra duomenų apie visą galimą atsakovo turimą turtą, savaime negali reikšti, kad atsakovas turto neturi. Fakto apie atsakovo turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti buvimą ar nebuvimą tinkamas pagrįstumas ieškovui turi esminės reikšmės, nes jis yra pagrindinis kriterijus, leidžiantis apginti ieškovui savo, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus. Ieškovas, teikdamas pareiškimą teismui, teikia ir bankroto administratoriaus sutikimą administruoti bankrutuojančią įmonę, o tai savaime turėtų suponuoti išvadą, kad bankroto administratorius pagrįstai priėmė sprendimą administruoti įmonę ir ras lėšų jai administruoti. Teismo nutartis pažeidžia viešąjį interesą. Atsisakius kelti bankroto bylą ir bankroto administratoriui neleidžiant patikrinti bent per paskutinius 36 mėnesius atliktų sandorių teisėtumo, įmonės vadovui automatiškai suteikiama galimybė sudaryti nenaudingus sandorius nemokiai įmonei ir taip pažeidinėti kreditorių interesus. Nemokios įmonės kreditoriai neturi kitų galimybių apginti savo interesus kitaip kaip tik per bankroto administratorių. Dėl šios priežasties kreditorių teisėtų lūkesčių patenkinimas teismo turėtų būti vertinamas kaip prioritetinis aspektas šiuo konkrečiu klausimu. Teismas nutartyje pažymėjo, jog atsakovas atitinka nemokios įmonės sąvoką ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto prasme, todėl yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą. Tai reiškia, jog nedelsiant turi būti imamasi priemonių, kad iš funkcionuojančios rinkos būtų pašalintas nemokus subjektas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovui pasiūlyta įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Lt sumą, skirtą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalimi pasiūlė ieškovui per 5 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Lt sumą ir pateikti bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui apmokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, padaręs tikėtiną išvadą, kad atsakovas neturi pakankamai turto, kurio pakaktų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Taigi nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įpareigojimo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, skirtą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalį, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų. Jeigu nurodytas asmuo teismo nustatytu laiku įmoka teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė iš savo iniciatyva surinktų duomenų, nes tokių duomenų ieškovas nepateikė; procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, jie laikytini įteiktais CPK 123 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl atsiliepimo į ieškinį ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų atsakovas teismui taip pat nepateikė. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad privalomi pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui atsakovo pateikti tik už 2008 m. sausio 1 d. ? 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi (54 b. l.), o pagal VĮ „REGITRA“ duomenis atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės (1990 gamybos metų Opel Kadet ir 1986 gamybos metų Renault Rapid (55 b. l.), kurių galima vertė nesudaro pagrindo susiformuoti bent tikėtinai išvadai, kad atsakovas turi pakankamai turto, kurio pakaktų administravimo išlaidoms apmokėti. Be to, teismas nurodė, jog atsakovas veiklos nevykdo. Šių teismo nustatytų aplinkybių apeliantas nepaneigė ir net nesistengė paneigti. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo disponavimą turtu ir kurie paneigtų teismo išvadų nagrinėjamu klausimu pagrįstumą, o tik deklaratyviai nurodė, jog teismo argumentai nesuteikia pagrindo teigti, jog įmonė neturi turto, iš kurio būtų galima apmokėti teismo ir administravimo išlaidas, kad tai, jog nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, savaime negali reikšti, kad atsakovas turto neturi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, taip pat atsižvelgiant į VĮ Registrų centro bei VĮ „REGITRA“ duomenis bei tai, kad su atsakovu nėra galimybės susisiekti jo buveinės adresu, pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir pasiūlyti ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Aplinkybė, jog ieškovas pateikė bankroto administratoriaus sutikimą administruoti atsakovą, nesudaro pagrindo daryti kitas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas, nesant objektyvių duomenų apie atsakovo valdomą turtą, nes administratoriaus sutikimas administruoti atsakovą pats savaime neleidžia konstatuoti, kad bankroto administratorius ras lėšų bankrutuojančios įmonės administravimui.
Skunde ieškovas nurodo, jog skundžiama nutartis pažeidžia viešąjį interesą, nes tokiu būdu pažeidžiami kreditorių teisėti lūkesčiai. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog bankroto bylos turi viešojo intereso požymį, tačiau tai nepaneigia šalių rungimosi principo (CPK 12 str.) ir pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jų reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismui, kaip faktines aplinkybes nagrinėjančiam teismui, gali būti teikiami papildomi įrodymai, tačiau apeliantas neteikė įrodymų, kurie suteiktų pagrindą kitaip spręsti dėl teismo išvadų, padarytų įvertinus byloje surinktus aktualius įrodymus, pagrįstumo. Be to, pats įstatymas numato teismui, nustačius, jog byloje galima daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Be to, nėra pagrindo teigti, jog skundžiama nutartimi yra pažeidžiami ieškovo, kaip kreditoriaus lūkesčiai, nes, ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjus 5 000 Lt sumą, bus sprendžiamas klausimas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, ką skundžiamoje nutartyje ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl pasiūlymo įmokėti ĮBĮ 10 str. 10 d. numatytą sumą buvo apskųsta, palikus galioti šią nutarties dalį pirmosios instancijos teismas turi nustatyti naują įmokos sumokėjimo terminą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties dalį dėl pasiūlymo įmokėti 5 000 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą palikti nepakeistą.