Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-26 · Civilinė byla Nr. e2S-921-796/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
e2S-921-796/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03228-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Pareiškėjas
N. W. B. S. I.-E. G.
Advokatai
Vytas Ramanauskas
Civilinė byla Nr. e2S-921-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03228-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.1.5; 3.1.14.8.2; 3.1.18.1.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. W. B. S. I.-E. G. atstovo advokato Vyto Ramanausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos N. W. B. S. I.-E. G. atstovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjos N. W. B. S. I.-E. G. atstovas advokatas Vytas Ramanauskas 2018 m. balandžio 16 d. prašymu prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ir areštuoti atsakovui D. nuosavybės teise priklausantį bei atsakovės P. E. OU administruojamą laivą „W. B.“, TJO Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant laivą parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti ar atlikti bet kokius kitus veiksmus, dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, uždrausti supjaustyti laivą į metalo laužą ir išplukdyti iš Klaipėdos jūrų uosto, laivo „W. B.“, TJO Nr. (duomenys neskelbtini), saugotoju paskirti atsakovę D. ir (ar) laivo „W. B.“ kapitoną. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016–2017 m. pareiškėja į atsakovei D. priklausantį ir atsakovės P. E. OU administruojamą laivą „W. B.“ pristatė atsarginių laivo dalių už 24 520,50 Eur sumą; dalių gavimą patvirtino laivo kapitonas, pasirašydamas atsarginių dalių išankstinėse sąskaitose. Už nurodytos sumos sumokėjimą solidariai atsakingi abu atsakovai, tačiau, nepaisant nuolatinių priminimų, jie skolos iki šiol nesumokėjo. Prašymo pateikimo dieną pareiškėja yra apskaičiavusi 4 167,83 Eur palūkanas, patyrusi 3 570 Eur teisinių išlaidų, siekdama išieškoti skolą ne teismine tvarka, ir 3 000 Eur išlaidų, susijusių su laivo areštu ir būsimo ieškinio pareiškimu. Kadangi būsimo ieškinio suma didelė – 32 258,33 Eur, o duomenų apie atsakovų turimą kitą turtą pareiškėja neturi, neareštavus laivo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar apskritai neįmanomas. Pareikšti ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali, nes reikia išversti dokumentus į lietuvių kalbą, o per laiką, kol dokumentai bus išversti, laivas gali išplaukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos N. W. B. S. I.-E. G. atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Pagrindiniai teismo motyvai: Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė grėsmės galimo jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi skolos susidarymo laikotarpis yra 2016 m. rugpjūčio–spalio mėn. (2017 m. lapkričio mėn. sąskaita išrašyta tik 684 Eur sumai), tačiau duomenų, kad per šį laikotarpį atsakovai būtų ėmęsi kokių nors aktyvių, nesąžiningų veiksmų, siekdami paslėpti turtą ar kitokiais veiksmais apsunkinti sprendimo įvykdymą, jeigu toks būtų priimtas, nėra pateikta. Būsimo reikalavimo suma juridiniam asmeniui nėra reikšmingai didelė, palyginti su laivo verte jo areštas neproporcingai apribotų galimybes vykdyti įprastinę komercinę ūkinę veiklą, pažeistų ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.Laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo yra išskirtinė priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsakovui iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą. Šiuo atveju skolos susidarymo laikotarpis yra 2016 m. rugpjūčio–spalio mėn., duomenų, jog pareiškėja būtų pateikusi pretenzijas dėl įsiskolinimo už pateiktas prekes padengimo atsakovams, nėra. Aplinkybė, kad atsakovai nevykdo prievolės atsiskaityti už prekes, pareiškėjai yra žinoma jau bemaž pusantrų metų ir, siekdama ginti savo pažeistą teisę, ji turėjo galimybę bei pakankamai ilgą laiko tarpą parengti ieškinį teismui bei prašyti tokio ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo. Nors faktiškai ginčas tarp šalių kilo dar 2016 m. pabaigoje, tačiau pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė tik 2018 m. balandžio 16 d., t. y. daugiau nei metus delsė pareikšti ieškinį teismui: byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėja po sąskaitų pateikimo ir jų neapmokėjimo aktyviais veiksmais būtų siekusi susigrąžinti skolą iš būsimų atsakovų. Teismo vertinimu, atsakovams daugiau nei metus neatlikus nė vieno mokėjimo ir (ar) kitais veiksmais negrąžinus skolos, pareiškėjai buvo pakankamai laiko parengti teismui ieškinį, surinkti visus reikiamus įrodymus ar atlikti kitus veiksmus, siekiant susigrąžinti skolą. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog priežastys, dėl kurių ji su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė ieškinio, yra pagrįstos ir pateisinamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos N. W. B. S. I.-E. G. atstovas advokatas Vytas Ramanauskas su skundžiama nutartimi nesutinka, nurodo, jog: Teismas, nagrinėdamas jo prašymą, taikė ne 1952 m. Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo, bet CPK normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Jūrinio reikalavimo atveju jūrų laivo areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, turėtų būti taikomas ne pagal CPK, bet kaip Konvencijoje nustatyta jūrinio reikalavimo užtikrinimo priemonė. Konvencijos nuostatos leidžia teismui jūrų laivą areštuoti net ir tada, kai šis teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą iš esmės (Konvencijos 7 straipsnio 2 dalis). Mano, jog teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja privalėjo nurodyti priežastis, dėl kurių nebuvo pareikštas ieškinys, nes ieškinys Lietuvos teisme galėtų būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu būtų areštuotas laivas Klaipėdos uoste. Nesant laivo arešto Klaipėdos uoste, pareiškėjos ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja elgėsi neatsakingai delsdama pareikšti reikalavimus ir ieškinį atsakovams. Konvencija nereikalauja iš pareiškėjos įrodinėti aplinkybes, jog buvo reikalauta iš atsakovų skolos, todėl teismui tokie įrodymai nebuvo teikiami. Laivas į Klaipėdos uostą įplaukė tik 2018 m. balandžio 16 d. ryte. Laivo valdytojas neinformuoja savo kreditorių apie laivo plaukiojimo maršrutą, todėl prašymas teismui negali būti parengtas iš anksto, nežinant, į kokius uostus laivas skolininkas įplauks.Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo atmesti pareiškėjos N. W. B. S. I.-E. G. atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laivo „W. B.“ arešto – taikymo iki ieškinio pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesines normas, susijusias su laivo areštu ir prašymu gauti 4 straipsnyje nurodytą sprendimą, taip pat visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančiosios valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo areštuotas ar pareikalauta areštuoti laivą, teisė. Taigi, šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos teisė. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas 300 Eur užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 14 dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip 30 dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas. Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjos atstovas, pirmosios instancijos teismui paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, prašyme nurodė, jog pareikšti ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali dėl to, kad reikia išversti dokumentus į lietuvių kalbą, o per laiką, kol dokumentai bus išversti, laivas gali išplaukti. Taip pat nurodė, kad ieškinys bus pareikštas Klaipėdos apylinkės teisme per teismo nustatytą terminą. Tuo tarpu atskirajame skunde pareiškėjos atstovas nurodo, jog ieškinys Lietuvos teisme galėtų būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu būtų areštuotas laivas Klaipėdos uoste, o nesant laivo arešto Klaipėdos uoste, pareiškėjos ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Taigi, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutylėdamas esmines aplinkybes, jog ieškinys, kol nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, prašyme konkrečiai nenurodydamas ir neatskleisdamas šalių susitarimo dėl ginčų sprendimo tvarkos ir vietos, pareiškėjos atstovas tokiu savo elgesiu siekė laivo arešto Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu bandė ginčo jurisdikciją perkelti Lietuvos Respublikos teismams. O tokią galimybę numato Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog šalies, kurioje buvo areštuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu pagal tos šalies nacionalinius įstatymus tie teismai turi jurisdikciją arba bet kuriuo iš šių atvejų, pavyzdžiui, jeigu reikalavimas pareikštas šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas. Kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjos atstovas pateikė išankstinių sąskaitų faktūrų kopijas, iš kurių matyti, jog pareiškėja N. W. B. S. I.-E. G. jūriniam laivui „W. B.“ gabeno atsargines laivo detales. Minėtose išankstinėse sąskaitose faktūrose nurodyta, jog ginčų nagrinėjimo vieta – Hamburgas. Atsižvelgiant į tai ir remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio arbitraže nagrinėtina byla, taikymo turėjo būti paduotas Vilniaus apygardos teismui, o ne Klaipėdos apylinkės teismui. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos N. W. B. S. I.-E. G. atstovo 2018 m. balandžio 16 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, o ne prašymą priimti ir nagrinėti jį iš esmės. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog Klaipėdos apylinkės teismas nebuvo kompetentingas spręsti pareiškėjos atstovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, todėl, iš dalies sutinkant su apelianto argumentais, skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ji naikintina ir klausimas dėl pareiškėjos atstovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo išspręstinas iš esmės – prašymą atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, pareiškėjai grąžintinas jos atstovo 2018 m. balandžio 16 d. į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, sumokėtas 484 Eur dydžio užstatas, kuris buvo sumokėtas CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Taip pat pareiškėjai grąžintinas 2018 m. balandžio 16 d. sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos N. W. B. S. I.-E. G. atstovo advokato Vyto Ramanausko 2018 m. balandžio 16 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laivo „W. B.“ arešto – taikymo iki ieškinio pareiškimo atsisakyti priimti.

Grąžinti pareiškėjai N. W. B. S. I.-E. G. 2018 m. balandžio 16 d. sumokėtą 484 Eur dydžio užstatą bei 38 Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Domarkienė