- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2YT-6629-998/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01966-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., B. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.6Atsakomybė už palikėjo skolas
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Diana Bučienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys A. L., B. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikėjos D. S. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. S. L.. D. S. L. buvo susituokusi su B. L. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) gim. (duomenys neskelbtini), pergyvenęs sutuoktinę, mirė (duomenys neskelbtini). D. S. L. ir B. L. turėjo tris vaikus: dukrą (pareiškėją) R. L. (buvusi pavardė L.), gim. (duomenys neskelbtini), sūnų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų B. L., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai, t. y. palikėja D. S. L., kaip ir palikėjas B. L., (duomenys neskelbtini) buvo sudarę testamentą, patvirtintą Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarės J. N., kuriuo visą savo turtą po mirties paliko pergyvenusiam sutuoktiniui. Deja, mirus D. S. L., sutuoktinis B. L. savo sutuoktinės D. S. L. palikimo (pagal testamentą), dėl nežinojimo, nepriėmė. Kiti galimi įpėdiniai D. S. L. palikimo taip pat nepriėmė.
3. Pareiškėjos teigimu, B. L. nepriėmus savo žmonos D. S. L. palikimo pagal testamentą, teisė paveldėti D. S. L. turtą ir (ar) turtines teises perėjo įpėdiniams pagal įstatymą. Po D. S. L. mirties liko šis turtas: ½ dalis 1.0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėja paaiškina, kad D. S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Faktinė situacija susiklostė taip, kad ji, pareiškėja R. L., per nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Dėl mirusiosios palikimo priėmimo apskritai nė vienas įpėdinis į notarą nesikreipė. Tėvai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę testamentą, kuriuo turtą paliko vienas kitam. Šis faktas (kaip ir testamento turinys) buvo žinomas. Taigi šeimoje buvo žinoma, kad mirus vienam iš sutuoktinių (vienam tėvų), turtas pagal sudarytą testamentą pereis kitam, o kai mirs ir šis, vaikai (ar vienas iš jų) galės paveldėti visą buvusį bendrą tėvų turtą. Mirus pareiškėjos mamai, pareiškėjos tėvas B. L. (o kartu ir pati pareiškėja) laikė, kad pagal sudarytą testamentą D. S. L. turto dalis atiteko jam. B. L. savo vaikams, mirus sutuoktinei D. S. L., sakė, kad yra sudarytas testamentas ir nieko daryti dėl mamos turto nereikia, nes pagal sudarytą testamentą D. S. L. turtas pereis B. L.. Kitaip tariant, visiems šeimoje buvo žinoma, kad tėveliui atiteko mamos palikimo dalis, todėl klausimus dėl tėvų turto paveldėjimo reikės spręsti tik tada, kada mirs tėvelis. Deja, tačiau B. L. aplinkybė, kad ir sudarius testamentą, po palikėjo mirties reikia kreiptis į notarą ir priimti palikimą, nebuvo žinoma. Taigi iš esmės buvo suklysta, klaidingai manant, jog sudarius testamentą, mirusiojo sutuoktinio turto dalis automatiškai pereis kitam (likusiam gyvam) sutuoktiniui.
5. Mirus B. L., ji 2025 m. sausio 20 d. kreipėsi į Kretingos rajono trečiojo notarų biuro notarę V. K. dėl tėvo B. L. palikimo priėmimo. Notarė paaiškino, kad pareiškėjos tėvas (kaip ir joks kitas įpėdinis) nėra priėmęs mamos D. S. L. palikimo, todėl pareiškėja gali paveldėti tik tėvo B. L. dalį. Norėdama paveldėti ir mamos D. S. L. palikimo dalį, turi kreiptis į teismą dėl termino mamos palikimui priimti atnaujinimo. Po mamos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl to, kad klaidingai manė, jog mamos palikimas pagal sudarytą testamentą atiteks pareiškėjos tėvui. Toks procesas jai ir jos šeimai atrodė ir sąžiningas, ir teisingas, kadangi tėvų turtą tarp vaikų buvo norima dalintis po tėvų mirties, o ne dar jiems (ar vienam iš jų) esant gyviems. Deja, iš esmės buvo suklysta dėl vienos teisinės ypatybės, t. y. buvo manoma, kad surašius testamentą, testatoriui mirus, papildomų veiksmų dėl palikimo priėmimo daryti nebereikia. Pareiškėjos teigimu, termino atnaujinimas šioje situacijoje atitiktų teisingumo bei sąžiningumo principus, nes prašoma terminą atnaujinti palikimą priimti ne bet kam, o pirmos eilės įpėdinei, tai yra palikėjos dukrai. Pareiškėja nurodo, kad jau yra priėmusi ½ dalį turėto tėvų nedidelio žemės sklypo, t. y. tėvo dalį (patvirtina notarės išduotas liudijimas), todėl būtų teisinga, kad ir likusi dalis tėvų turėto žemės sklypo (mamos dalis), atitektų būtent jai, pareiškėjai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja dėl praleisto termino atnaujinimui palikėjos D. S. L. palikimui priimti, teismui pripažinus palikimo termino praleidimo priežastis svarbiomis.
7. Suinteresuoti asmenys A. L. ir B. L. atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. S. L., kuri buvo pareiškėjos R. L., suinteresuotų asmenų A. L., B. L. mama bei B. L. sutuoktinė. B. L. mirė (duomenys neskelbtini). D. S. L. ir B. L. 2007 m. balandžio 4 d. buvo sudarę testamentą, kuriuo visą savo turtą po mirties paliko pergyvenusiam sutuoktiniui. B. L. po sutuoktinės D. S. L. mirties palikimo nepriėmė. Taip pat palikimo nepriėmė ir kiti įpėdinai (vaikai). Kadangi pareiškėja, kaip įpėdinė, praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą, prašo jį atnaujinti.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos R. L. mama buvo D. S. L.. D. S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Po D. S. L. mirties sutuoktinis B. L. pagal testamentą palikimo nepriėmė. B. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tik 2025 m. sausio 20 d., kreipusi į notarą dėl tėvo B. L. palikimo priėmimo, sužinojo, kad tėvas nėra priėmęs palikimo, todėl pareiškėja gali paveldėti tik tėvo B. L. dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių dėl objektyvių priežasčių, kodėl buvo praleistas 3 mėnesių terminas D. S. L. palikimui priimti.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo spręsti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, jog nebuvo spėta laiku realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.
12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, konstatuotina, kad terminas D. S. L. palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57, 1.5 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po mamos D. S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.