- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-189-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02403-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui R. R. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
AAS „Gjensidige Baltic“ prašė priteisti iš R. R. 11762,51 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad 2011-09-29, apie 21.20 val. kelio Vilnius – Klaipėda 37,86 kilometre V. B., vairuodama automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė atsakovą R. R. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog R. R. eismo įvykio metu buvo neblaivus, tamsiu paros metu be atšvaito ėjo per kelią su atitvaru ir tokiu būdu sudarė sunkiai pastebimą kliūtį automobilio vairuotojai, kuri neturėdama galimybės sustabdyti ar apvažiuoti pėsčiąjį jį partrenkė. Trakų rajono apylinkės prokuratūra 2011-12-16 nutarimu konstatavo, jog būtent R. R. veiksmai lėmė 2011-09-29 eismo įvykio kilimą. Transporto priemonė Toyota Auris eismo įvykio metu buvo apdrausta pas ieškovą transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, todėl ieškovas atlygino eismo įvykio metu atsakovo padarytą žalą automobiliui, išmokėdamas 11762,51 Lt draudimo išmoką. Kadangi draudikas išmokėjo draudimo išmoką, jis įgijo reikalavimo teisę į atsakovą.
Šalies argumentai
R. R. prašė: ieškinį atmesti; nusprendus, kad ieškinys pagrįstas – kuo labiau sumažinti priteistinos žalos dydį ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui; sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtas skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir iki bus baigtas atnaujintas ikiteisminis tyrimas. Paaiškino, kad eismo įvykio kaltininkė yra transporto priemonės, partrenkusios atsakovą, vairuotoja V. B. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta ekspertizė tam, kad būtų nustatyta, ar V. B. galėjo išvengti eismo įvykio. Atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 80 procentų neįgalumas, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, smegenėlių degeneracija. Atsakovo pajamas sudaro tik neįgalumo pašalpa bei transporto išlaidų kompensacija, kitų pajamų ir turto neturi, gyvena Elektrėnų socialinės globos namuose. Šiuo metu, siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką, apskųstas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013-05-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš R. R. 4000 Lt išmokėtos draudimo išmokos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120,02 Lt bylinėjimosi išlaidų AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą; kitoje dalyje ieškinį atmetė; sprendimo dalies dėl 4000 Lt išmokėtos draudimo išmokos priteisimo įvykdymą išdėstytė 32 mėnesiams, R. R. mokant AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kas mėnesį po 125 Lt. Padarė išvadą, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu, t. y. dėl atsakovo kaltės (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1, 2 d. d., 6.263 str. 1 d.); tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir draudėjai I. B. padarytos turtinės žalos (transporto priemonės Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo) yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), nesant nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi, t. y. atsakovo veiksmų rezultatas nulėmė draudėjos I. B. turto apgadinimą; dėl atsakovo neteisėtų veiksmų I. B. patyrė 11762,51 Lt turtinę žalą. Duomenų apie tai, kad 2011-09-29 kilusio eismo įvykio metu žala padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, nėra: ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apkaltinamojo nuosprendžio ar nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, įrodančio tyčinius sąmoningus atsakovo veiksmus, nepriimta. Ieškovo, draudimo bendrovės, ir atsakovo, fizinio asmens, finansinės galimybės yra itin skirtingos. Atsakovas yra visiškai išlaikomas valstybės, vienintelės jo pajamos – 752,50 Lt neįgalumo pašalpa, gyvena Elektrėnų socialinės globos namuose, jis turi rimtų sveikatos problemų: yra neįgalus, netekęs 80 procentų darbingumo, jam nustatyta smegenėlių degeneracija bei lengvas protinis atsilikimas su elgesio pakitimais, organinis asmenybės sutrikimas, demencija, sergant kitomis ligomis. Todėl priteistinos išmokėtos draudimo išmokos dydis sumažintas iki 4000 Lt bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendimo dalies dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo įvykdymas išdėstytas 32 mėnesiams, atsakovui mokant ieškovui po 125 Lt kas mėnesį. Prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėtas atsakovo skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 28-1-419-11 nutraukimo ir atnaujinto ikiteisminio tyrimo baigimo, vertintas kaip atsakovo gynybinė taktika, siekiant išvengti civilinės atsakomybės. Bylos duomenys ir Trakų rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 28-1-419-11 tvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas savo kaltę pripažino ir 2013-01-09 teismo posėdžio metu. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2011-12-16, o pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pateiktas prokuratūrai tik 2013-04-16, nors galėjo būti skundžiamas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Nei atsakovas, nei jo atstovas nepateikė jokių duomenų, kad ikiteisminis tyrimas yra atnaujintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, pagrindinis atsakovo kaltės įrodymas yra jo prisipažinimas. Neatsižvelgta į įvykio liudytojų ir vairuotojus parodymus, jog vairuotoja matė atsakovą kelyje, sumažino greitį, norėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, bet ten jau važiavo kitas automobilis. Taigi vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisykles, nes turėjo galimybę ir pareigą sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo. Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną (2013-05-16) ikiteisminis tyrimas jau buvo atnaujintas (2013-05-03), tačiau šie duomenys teismui nebuvo pateikti, nes teismas galėjo šiuos duomenis gauti savarankiškai. Taigi byla turėjo būti sustabdyta iki paaiškės eismo įvykio kaltininkas.
Atsiliepimas
AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad apeliantas nenurodo rimtų priežasčių, dėl kurių bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas. Eismo įvykio dalyvių, liudytojų parodymai atsispindi nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsakovas prisipažino kaltu, ekspertizės skirti neprašė ir nėra jokių duomenų, kad tokia ekspertizė būtų ar bus atliekama ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teismas visiškai pagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Kadangi ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų, todėl apeliacine tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, (CPK 320 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė teisės normas, kuriomis remiantis už žalos padarymą atsakingas asmuo atlygina draudikui išmokėtą žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, be to apeliantui jų neginčijant, iš naujo civilinės atsakomybės pagrindų neanalizuoja.
Apeliacinio skundo pagrindinis motyvas yra tas, jog apeliantas laiko, kad dėl autoįvykio jis nėra kaltas, nes vairuotoja V. B. pati pažeidė kelių eismo taisykles – turėjo galimybę sustabdyti automobilį, tačiau jo nesustabdė. Teismas priėmė sprendimą remiantis jo paties kaltės pripažinimu atliekant tyrimą. Tačiau prokuratūrai yra paduotas prašymas tyrimą atnaujinti ir jo neišnagrinėjus nėra pagrindo teigti, kad dėl autoįvykio buvo jo kaltė.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 10-11) yra išdėstyta informacija, kad 2011-09-29 apie 21.20 val. į kelio Vilnius-Klaipėda 37,86 km neleistiną vietą (važiuojamosios dalies kairę kelio pusę), būdamas girtas, išėjo R. R.
Pagal Kelių eismo taisyklių 43 p. pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Taigi remiantis šia taisykle pėsčiasis R. R. turėjo eiti dešine kelio puse V. B. vairuojamo automobilio atžvilgiu. Tuo tarpu jis išėjo į kairinės kelio juostos vidurį, tai yra aiškiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sudaręs V. B. vairuojamajam automobiliui kliūtį. Kelių eismo taisyklių 51 p. leidžia pėstiesiems į važiuojamąją dalį įžengti tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Taigi atsakomybė šiuo atveju tenka pėsčiajam, kuris, įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį, neįsitikino, kad tai yra saugu. Kaip rodo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvykio metu R. R. buvo girtas. Tai tvirtina, kad aplinką jis galėjo suprasti neadekvačiai, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu negali pašalinti jo atsakomybės ir atsakomybės perkelti vairuotojai, kuri negalėjo išvengti susidūrimo. Todėl aplinkybė, kad R. R. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, šiuo atveju jo civilinei atsakomybei įtakos nedaro. Apelianto kaltei patvirtinti užteko civilinėje byloje pateiktų įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.282 str. atsižvelgė į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, jo sveikatos būklę ir beveik dviem trečdaliais sumažino atlygintinos žalos dydį bei jį išdėstė apeliantui ypatingai palankiu būdu. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, panaikinti jį pagrindo nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-16 sprendimą palikti nepakeistą.