- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-232-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00147-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. I. (toliau – ir skundą padavęs asmuo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo, kuriuo K. I. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimus: numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, jam skirta administracinė nuobauda – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda, numatytą ANK 518 straipsnyje, jam skirta administracinė nuobauda – 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, K. I. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį teisena K. I. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. K. I. 2021 m. sausio 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 12-ANR_P-87-2021 už tai, kad K. I. 2020 m. gruodžio 14 d., 22.11 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 769 straipsnyje „Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų“, išstūmė iš garažo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. D., kurį pastatė ir paliko stovėti ten, kur stovinti transporto priemonė trukdė įvažiuoti į garažą ir kliudė kitų transporto priemonių eismui, bei, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, melagingai iškvietė policiją, pranešdamas, kad vartus užstatė automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jis negali įvažiuoti. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais K. I. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 2 dalyje ir 493 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu K. I. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ANK 518 straipsnyje. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį teiseną K. I. atžvilgiu nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad K. I. tyčia iškvietė policiją žinodamas, jog šios specialiosios tarnybos pagalba jam nėra reikalinga, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taip pat teismas nurodė, jog K. I. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, įrodyta surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad ANK 518 straipsnis dalių neturi, todėl šią klaidą ištaisė, nurodydamas, jog K. I. veiksmai kvalifikuojami ne pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 518 straipsnį. Apylinkės teismas, atsižvelgęs, jog 769 straipsnis „Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų“ yra ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) norma, šią aplinkybę patikslino, nustatęs, kad K. I. savavališkai, nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos, numatytos CPK 769 straipsnyje „Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų“, tai yra išstūmė iš garažo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį V. D.. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog K. I. nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, subjektas, administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį teiseną nutraukė, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu K. I. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu paskirtą subendrintą 1000 Eur baudą; administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje draudžiamo administracinio nusižengimo fakto; jeigu teismas manys kitaip, prašo atsižvelgti į dabartinę situaciją, vyriausybės paskelbtą karantino laikotarpį, šeimyninę sudėtį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais sumažinti teismo skirtą subendrintą baudą iki 100 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. K. I. nurodo, jog ginčo dėl to, kad yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2020 m. gruodžio 14 d. paskambino tel. 112 ir iškvietė policiją, nėra, tačiau pareigūnų iškvietimas nebuvo melagingas, nes jis nežinojo, ką daryti, kaip pasielgti. Skundą padavusio asmens manymu, ši aplinkybė negali būti traktuojama, kaip tyčia. Pažymi, kad specialiosios tarnybos žalos nepatyrė, jų darbas nebuvo sutrikdytas.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad ne tik K. I., bet ir liudytojas D. K. kreipėsi į policiją dėl konsultacijos, kaip pasielgti.
3.3. Akcentuoja, kad buvęs garažo savininkas V. D. yra nurodęs, jog automobilį gali dėti, kur nori, nes jam (V. D.), šis automobilis nereikalingas. Pasak skundą padavusio asmens, šias aplinkybes nurodė pareigūnams, tačiau jos tirtos nebuvo, V. D. į teismo posėdį kviečiamas nebuvo.
3.4. K. I. įsitikinimu, pranešimo teisingumas nėra paneigtas, tai yra neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
3.5. Be to, skundą padavęs asmuo nesutinka su nutarimo dalimi, kuria pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Pažymi, kad V. D. veiksmai – mokesčių nemokėjimas, darė teisėtam garažo savininkui (K. I.) materialinę žalą, sukėlė tam tikrus nepatogumus, nes jis negalėjo naudotis garažu. Atkreipia dėmesį, kad V. D., kaip automobilio savininkui, teisė naudotis šiuo nuosavybės teise priklausančiu automobiliu nėra uždrausta iki šiol, jokių suvaržymų, kliūčių pasiimti šį turtą nėra. Nurodo ir tai, kad V. D. pretenzijų nėra pareiškęs, todėl skundą padavęs asmuo nepadarė žalos ir kitiems.
3.6. Nurodo, jog teismas, konstatuodamas savavaldžiavimo aplinkybę, neįvertino tai, kad automobilio savininkas V. D. sakė jam, jog jis (K. I.) gali su automobiliu daryti, ką nori, kad V. D. automobilis nereikalingas. Pasak skundą padavusio asmens, esant tokiai turto savininko išsakytai sąlygai, negalima konstatuoti, kad jis (K. I.), kaip galimas V. D. turto saugotojas, atliko veiksmus, kurie galėtu būti pripažįstami kaip savavaldžiavimas. Pažymi ir tai, kad jam, kaip galimai patikėto turto saugotojui, nėra numatyta jokia atsakomybė už saugomo turto vietos pakeitimą, todėl saugomo turto vietos pakeitimas negali būti traktuojamas kaip savavaldžiavimas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į K. I. apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja I. R. (toliau – ir Institucija) prašo K. I. apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, jog nustatyta, kad K. I. pats iš garažo išstūmė automobilį ir pranešė bendruoju pagalbos telefonu, jog užstatytas jo garažas, t. y. pats sukūrė situaciją, kuriai išspręsti iškvietė policijos pareigūnus. Institucijos įsitikinimu, kviesdamas policijos pareigūnus K. I. žinojo ir suvokė, jog jokia policijos pagalba jam nereikalinga, tai padarė tyčia. Taip pat nurodo, kad nustatyti visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai, t. y. įrodyta, jog K. I. atliko savavališkus veiksmus, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, K. I. neskundžia nutarimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su K. I. veiksmų vertinimu, kaip atitinkančių ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ANK 518 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymius. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog K. I. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ANK 518 straipsnyje, sudėties požymiai, todėl jis nubaustas pagrįstai. Nuobauda individualizuota tinkamai.
6. Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas žinodamas, jog pagalba nereikalinga, iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
7. K. I. apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2020 m. gruodžio 14 d. pareigūnų iškvietimas nebuvo melagingas, nebuvo tyčios, kadangi jis skambino į policiją, nes nežinojo, ką daryti, kaip pasielgti su garaže buvusiu automobiliu. Akcentuoja, kad jam buvęs garažo savininkas V. D. nurodė, jog automobilį gali dėti kur nori, nes jam (V. D.) šis automobilis nereikalingas. Tokia versija vertinama kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi ji paneigta byloje esančiais duomenimis.
8. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl veikos atitikimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėčiai, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Priešingai, nei teigia skundą padavęs asmuo, pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl žinomai melagingo policijos iškvietimo nustatė pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
9. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjas K. I. prašė policijos, kadangi vartus užstatė automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) negali įvažiuoti (b. l. 4). Papildomai nustatyta, jog pareigūnams atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi K. I., kuris paaiškino, kad jo garažo duris užstatė automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šiuo metu jis negali įvažiuoti į garažą. Aiškinantis situaciją, K. I. savavališkai iškvietė į garažą traliuką, su kuriuo priverstinai norėjo nugabenti automobilį. Automobilio savininko buvusi žmona J. I. D. nurodė, kad šiandien jai paskambino K. I., kuris paaiškino, jog iš garažo išstūmė automobilį (b. l. 4, 5). K. I. 2020 m. gruodžio 14 d. paaiškinimo duomenimis, jis atvyko į jam nuosavybės teise priklausantį garažą ir rado prie durų pastatytą automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iškvietė policiją, nes negali naudotis savo turtu. Prašo nubausti savininką ir išvežti automobilį į saugomą aikštelę (b. l. 9). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, K. I. teigė, kad automobilio iš garažo neišstūmė, gruodžio 14 d. pamatė, jog automobilis stovi išstumtas, skambino kaimynai, sakydami, kad negali įvažiuoti, policijai skambino ir klausė, ką daryti, ar galima automobilį patraukti, tai buvo konsultacija. Vėliau K. I. parodymus pakeitė, tvirtino, kad jis pats patraukė automobilį už durų, išstūmė automobilį, suderinęs su V. D.. Pasak K. I., V. D. jam sakė, kad su automobiliu gali daryti, ką nori (b. l. 20, 25, 28).
10. Tai, kad K. I. pats savavališkai išstūmė svetimą automobilį iš garažo ir melagingai iškvietė policiją, teigdamas, jog užstatytas jo garažas, patvirtina liudytojai D. K., J. I. D., pareigūnai D. A. (A.), G. K.
11. Bylos duomenimis, pareigūnams atvykus pagal iškvietimą, su K. I. kartu buvęs namo gyventojas D. K. paaiškino, jog automobilio savininkas čia negyvena, yra neįgalus žmogus, sunkiai vaikšto, todėl automobilio iš garažo patraukti negalėjo. Tuo pačiu D. K. paaiškino, kad bendraujant iki policijos atvykimo su K. I., šis prasitarė, jog automobilį iš garažo jis pats išstūmė, kadangi trukdo jam garažo viduje (b. l. 4, 5). Šias aplinkybes liudytojas D. K. nurodė 2020 m. gruodžio 14 d. paaiškinime bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme (b. l. 10, 35). Liudytojai pareigūnai D. A. ir G. K. apklausti teismo posėdyje paaiškino, jog gavo iškvietimą dėl to, kad pranešėjui automobilis prie vartų trukdo naudotis garažu, užstatyti vartai. Atvykus į įvykio vietą K. I. sakė, kad dėl pastatyto automobilio jis negali įvažiuoti, nurodė, jog automobilis yra bendrasavininkės vyro, su kuriuo niekaip nepavykdavo susisiekti (b. l. 26-27, 27-28). Liudytoja J. I. D. teisme parodė, kad minimas automobilis priklauso buvusiam vyrui, kuris išsikraustė prieš metus. Pasak liudytojos, K. I. 2016 m. varžytinėse nusipirko pusę garažo, ji garažu nesinaudoja, raktų nuo garažo ir automobilio neturi, vairuoti nemoka. Liudytojos teigimu, niekas kitas be K. I. negalėjo išvaryti mašinos (b. l. 26).
12. 2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu K. I. savo poziciją pakeitė (tokios pozicijos laikosi ir apeliaciniame skunde), tvirtino, jog tai jis patraukė automobilį už durų, tačiau išstūmė automobilį suderinęs su V. D., kuris sakė, jog su automobiliu gali daryti, ką nori, tačiau akivaizdu, kad pagal jo pirminę pateiktą informaciją policijos pareigūnų iškvietimas buvo melagingas. K. I. informavo policiją apie tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad jam kažkas užstatė įvažiavimą automobiliu „Renault“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nors būtent pats K. I. šį automobilį ir išstūmė iš garažo. Priešingai skundą padavusio asmens teiginiams, toks veiksmas buvo tyčinis, atitinkamai, dėl tokių K. I. veiksmų buvo sutrikdytas pareigūnų darbas, nes vietoje to, jog būtų reagavę į realią grėsmę keliančius įvykius, jie buvo priversti atvykti nesant pagalbos poreikio. Skundą padavęs asmuo neteisingai nurodo, kad liudytojas D. K. kreipėsi į policiją, nes taip pat nežinojo, kaip šioje situacijoje pasielgti. Kaip nustayta, liudytojas D. K. parodė, kad K. I. neginčijo, jog išstūmė automobilį, tačiau skambino policijai, jog kažkas kitas užstatė jo garažą, tuo tarpu liudytojas skambino į policiją informuodamas, kad pranešimas buvo neteisingas (b. l. 35). Nustatyta, jog K. I. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
13. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog K. I. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Nustatyta, kad būtent K. I. iš garažo išstūmė automobilį „Renault“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) to neneigia ir pats skundą padavęs asmuo. „Regitra“ išrašo duomenimis, transporto priemonės „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. D. (b. l. 12). K. I. tvirtina, kad V. D. leido naudotis automobiliu kaip to nori, tačiau tokia versija prieštarauja paties skundą padavusio asmens teiginiams (veiksmams). K. I. teigia, kad automobilį iš garažo išstūmė, taip užstatydamas vartus, o policijai skambino pasikonsultuoti, ką daryti, ar galima automobilį patraukti, nors pasak paties, tokį leidimą jam buvo davęs automobilio savininkas. Be to, K. I. tvirtina, kad kalbėjęs su V. D., tačiau atvykusiems pareigūnams tvirtino, kad garaže pastatytas automobilis yra garažo bendrasavininkės vyro, su kuriuo niekaip nepavykdavo susisiekti. Šiuo atveju, be prieštaringų skundą padavusio asmens parodymų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. D. ar kitas asmuo apskritai leido K. I. iš garažo (priklausančio ir J. I. D.) išstumti V. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį. Liudytoja J. I. D. parodė, kad automobilis buvusio vyro, kuris išsikraustė prieš metus, ji pati garažu nesinaudoja, raktų nuo automobilio, garažo neturi. Bylos duomenimis, surasti ir apklausti automobilio savininką V. D. nepavyko, kadangi nežinoma jo faktinė gyvenamoji vieta, V. D. deklaravimo įstaigai nėra pateikęs duomenų apie savo gyvenamąją vietą, paskutinė jo žinoma gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu jis daugiau kaip metus laiko negyvena. Šiuo metu jis niekur nedirba, nėra registruotas užimtumo tarnyboje, nėra sulaikytas ir neatlieka laisvės atėmimo bausmės. Patikrinus VSAT duomenų bazę jokių duomenų apie sienos kirtimus nėra. Bandant susisiekti žinomais V. D. telefono numeriais, numeris (duomenys neskelbtini) yra išjungtas, o kitas numeris (duomenys neskelbtini) yra veikiantis, tačiau skambinant niekas neatsiliepia, į SMS žinutes neatsako, o sprendžiant iš kvietimo signalo, abonentas, tikėtina, yra užsienyje (b. l. 8). Atsižvelgus į šiuos duomenis, minėto asmens apklausti teisme nebuvo galimybės. Skundą padavęs asmuo tvirtina, kad automobilis garaže jam trukdo, V. D. galimai nemoka mokesčių, tačiau šioje situacijoje K. I. turėjo laikytis iškeldinimo iš gyvenamųjų (negyvenamųjų) patalpų tvarkos, numatytos CPK 769 straipsnyje, o ne išstumti iš garažo automobilį savavališkai, todėl jo veiksmai pagrįstai buvo pripažinti kaip atitinkantys ANK 518 straipsnio sudėtį. Akcentuotina ir tai, jog nepaisant atvykusių pareigūnų, K. I. kvietė tralą išgabenti V. D. automobilį, tačiau pareigūnų buvo sustabdytas. Pasak skundą padavusio asmens, V. D. pretenzijų nėra pareiškęs, tačiau, kaip minėta, nėra duomenų, kad V. D. žino, kad jam priklausanti transporto priemonė iš garažo savavališkai buvo išvaryta.
14. K. I. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvų reikalavimą, prašo atsižvelgti į dabartinę situaciją, paskelbtą karantiną, šeimyninę sudėtį ir sumažinti teismo skirtą subendrintą baudą iki 100 Eur. Prašymas netenkinamas.
15. ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Už ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų. Pirmosios instancijos teismas skundą padavusiam asmeniui už nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, skyrė 1000 Eur baudą, už nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, skyrė 38 Eur baudą, K. I. subendrinta administracinė nuobauda paskirta – 1000 Eur bauda.
16. Apylinkės teismas skirdamas K. I. administracines nuobaudas, atsižvelgė į jo asmenybę (dirba, vedęs, augina tris vaikus), praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 13), į tai, kad nenustatyta asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. I. paskyrus ANK 518 straipsnio ir 493 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas, kurių dydį nustatė artimą sankcijų vidurkiams. Su tokia teismo išvada apygardos teismas sutinka. Akcentuotina, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, jog sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti skundą padavusiam asmeniui paskirtas administracines nuobaudas, skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir K. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.