- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 1S-280-658/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00820-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- S. P.
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių Pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2014-11-18 nutarimą Nr. 95-510 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P., gim. 1993-09-15, nuteistas 2013-12-11 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. 2014-03-25 Šiaulių apygardos teismo 2013-12-11 nuosprendžiu, pakeistas 2013-12-11 nuosprendis, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. bausmės paskirtos pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, paskirta 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 5 MGL bauda. 2014-03-26 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., ir LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2014-08-01 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 9 d. 2013-12-11 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-03-26 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, 5 MGL (650 Lt) bauda.
Bausmės pradžia – 2013-08-06, bausmės pabaiga – 2016-04-06.
Žemesnės instancijos teismas
2014-11-18 Komisijos nutarimu Nr. 95-510 nutarta taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 23 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014-11-13) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P. pritarė Komisijos priimtam nutarimui.
Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nurodo, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyti materialieji esminiai kriterijai, kuriuos atitinkančiam nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos namų institutas: 1) nuteistasis turi būti įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; 2) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau teismas pagrindinį dėmesį skyrė ne įstatymo leidėjo nustatytiems kriterijams ir specialistų išvadoms, o kitoms aplinkybėms, kurios negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą bei be pagrindo kritiškai vertino nuteistojo asmenybę. Kaip matyti Komisijos nutarime, nuteistojo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu yra teigiami, jis mokosi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pataisos įstaigos organizuojamuose renginiuose, laikosi vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų, nesilaiko subkultūros. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra tik 66 balai, t.y. vidutinė. Teismas nepagrįstai vertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą bei nuteistojo charakteristiką iki bausmės atlikimo. Teismas, nuteisdamas už padarytus nusikaltimus, jau atsižvelgė į visas šias aplinkybes, todėl teismas, nagrinėdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, neturėtų sureikšminti anksčiau išvardytų aplinkybių, nes tai buvo prieš nuteistajam patenkant į laisvės atėmimo įstaigą ir prieš pradedant atlikti bausmę. Pažymi, kad prokuroras atsiliepime pritarė komisijos nutarimui taikyti lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus paminėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos S. P., atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, laisvėje ketina dirbti. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pagrindo taikyti S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Taigi nors skunde yra cituojama teisės norma, reglamentuojanti lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindus, tačiau nėra atsižvelgiama į tai, kad pačioje cituojamoje teisės normoje (BVK 157 str. 1 d.) yra aiškiai įtvirtintina, jog sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Skunde nepagrįstai teigiama, kad nusikalstamos veikos sunkumo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, priešingai - ši aplinkybė yra pakankamai svarbi ir būtina vertinti kitų aplinkybių kontekste. Taigi apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už padarytus tris apysunkius nusikaltimus. Taip pat pagrįstai įvertino ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Komisijos posėdžio dienai nuteistasis buvo neatlikęs 1 metų 4 mėnesių ir 23 dienų iš jam paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad, jog S. P. neatlikta bausmės dalis dar yra didelė, todėl negalima daryti išvados, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai. Skunde taip pat nepagrįstai sureikšminami nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinantys faktoriai: teigiami elgesys bausmės atlikimo, mokymasis, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose bei pataisos įstaigos organizuojamuose renginiuose, laikymasis vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų. Visų pirma, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl tai, kad nuteistasis laikosi nustatytos vidaus tvarkos bei režimo ir yra nebaustas drausmine tvarka dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Antra, iš pateiktos psichologinės tarnybos išvados matyti, kad neigiami nuteistojo asmenybės bei charakterio bruožai ženkliai persveria teigiamus. Minėtos išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis deklaravo didelę motyvaciją dirbti, tačiau reali darbinė motyvacija buvo žema. Nuo 2014-07-20 įdarbintas Pravieniškių VĮ pataisos namų Pravieniškių padalinio paslaugų tiekimo ir gamybos ceche, siuvimo bare darbininko vienetininko pareigose, tačiau nuo 2014-08-11 iš darbo atleistas už pravaikštas. Skatintas nebuvo. Nusikaltimų analizė paviršutiniška, nusikalsti skatinusių priežasčių paaiškinti nesugeba, kaltės jausmas negilus. Laisvalaikio leidimo būdas, draugų kompanija, alkoholis, atsakomybės trūkumas vedė link nusikalstamų veikų. Šiuo metu teigiamų pasikeitimų nestebima. Nuteistojo elgesys pataisos namuose nei gerėjo nei blogėjo, pasyviai dalyvavo viešuose renginiuose. Savivertė padidinta, asmenybei gali trūkti brandumo, atsakingumo, ateities planų neturi, tikslų nekelia. Iš nuteistojo yra priteistas civilinis ieškinys, tačiau jis nėra dengiamas, S. P. neturi konkrečių planų kaip padengs ieškinį ir kai išeis į laisvę. Pagrindiniai nuteistojo nusikalstamumų riziką didinantys veiksniai yra mąstymas ir elgesys, t.y. negalvojimas apie pasekmes, probleminių sričių nematymas. Svarbus veiksnys sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Šiuo metu S. P. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (66 balai pagal OASys metodiką). Taigi net ir praleidus dalį laiko pataisos įstaigoje, pozityvių korekcijų nuteistojo elgesyje nematyti, kas parodo nuteistojo nenorą taisytis, gyventi laikantis nustatytos tvarkos ir priimtų elgesio normų. Taip pat vertinant nuteistojo elgesį svarbu ir tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nei karto nebuvo skatintas, tai taip pat rodo, jog jo dedamos pastangos yra nepakankamos. Įvertinus visas šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog S. P. pasitaisė tiek, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, pagrįstai tikintis pozityvaus, nenusikalstamo S. P. elgesio laisvėje. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje. Skunde taip pat yra akcentuojama, kad prokuroras pritarė Komisijos nutarimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad prokuroro išsakyta pozicija dėl galimumo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą teismo nesaisto. Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš visų bylos duomenų visumos. Nagrinėjamu atveju visų aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.