Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 10N-38737831-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 10N-38737831-15 A. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 123 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu skirta 45 € bauda, už tai, kad jis, 2015 m. liepos 15 d., apie 11.27 val., Pamėnkalnio g. 25, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo neatsargus kelyje su dviem eismo juostomis į vieną pusę, norėdamas apsisukti nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies atitinkamo kašto i sukdamas iš pirmos eismo juostos kliudė antroje eismo juostoje važiuojantį automobilį, eismo įvykio metu sugadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 106, 226 punktų reikalavimus, bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje.

Pareiškėjo nuomone jis laikėsi visų KET taisyklių ir ženklų, o eismo įvykis įvyko dėl tinkamo kelio ženklinimo nebuvimo ir KIA vairuotojos KET 126,127,36 punktų nesilaikymo, todėl prašo jį pripažinti šioje byloje nekaltu (b.l. 5-10).

Nukentėjusioji L. V. teismo posėdyje paaiškino, kad A. P. pažįsta tik iš incidento kelyje. Paaiškino, kad ji važiavo nuo Švitrigailos gatvės, tada prieš sukant į Pamėnkalnio gatvę praleido pėsčiuosius, ir įsuko į Pamėnkalnio gatvę, persirikiavo į pirmą eismo juostą, tačiau patikslino, kad persirikiavo į arčiau gatvės vidurio esančią eismo juostą, t.y. juostą, kuri arčiausiai priešpriešinės eismo juostos. Persirikiavo į antrą juostą, nes jai toliau reikėjo važiuoti Pamėnkalnio gatve, važiavo nustatytu greičiu, nuo sankryžos netoli nuvažiavo, kad galėtų įsibėgėti, ir gavo smūgį į automobilio šoną. Ji bandė išvengti susidūrimo su kitu automobiliu, mašiną teko išsukti į kairę, į priešpriešinę eismo juostą apie 0,5 metro atstumu, tačiau kitas automobilis trenkėsi į jos automobilio dešinę priekinę keleivio pusę, į sparną, žibintą. Nurodė, kad važiuojant jos greitis nebuvo didelis, iš savo eismo juostos inertiškai traukėsi tik tada, kai į jos pusę iš pirmos juostos, esančios šalia jos važiavimo juostos, išvažiavo automobilis. Ji suko į šoną savo automobilį siekdama išvengti susidūrimo, nes lygiagrečiai važiuojant matė, kad kitas automobilis (BMW) iš pirmos juostos suka link jos automobilio. Po susidūrimo ji sustojo, paliko savo automobilį stovėti, tuo tarpu automobilis BMW iš įvykio vietos buvo išlygiuotas ir pastatytas prie pirmos juostos krašto, patrauktas savo nuožiūra šonan. Ji norėjo nufotografuoti, nes pagalvojo, kad automobilis sprunka iš eismo įvykio vietos, tačiau išlipęs vairuotojas pasiūlė išvažiuoti iš pagrindinio kelio, kad nestabdyti viso eismo, į šalia esančią aikštelę užpildyti deklaraciją. Kai pastatė automobilius į aikštelę automobilį, pasikeitė BMW vairuotojo nuomonė, versija. Kai pradėjome aiškintis kaip pildyti deklaraciją, jis pradėjo sakyti, kad dar pagalvos kas dar iš jų kaltas“, prasidėjo interpretacijos. Realiai jis nieko neaiškino, tiesiog metė iššūkį. Interpretacija buvo ir tokia, kad jai buvo kliūtis iš dešinės, tačiau kadangi važiavo pagrindine gatve ir į ją atsitrenkė į dešinėje pusėje važiavęs automobilis, nėra tas pats kaip kliūtis iš dešinės. Daugiau jo neklausė, iškvietė policiją. Dėl darytų nuotraukų –šiuo metu jų neturi, nes pakeitė telefoną. Įvykio vieta buvo Pamėnkalnio g. 25, nes taip norėjo nurodyti deklaracijoje, paskui patraukė automobilius į aikštelę. Tiksliai nežino, tačiau važiuojamoji kelio dalis viena kryptimi buvo apie 6 metrus pločio. Negalėjo nurodyti koks tuo metu buvo ženklinimas ant gatvės, kelio ženklų neprisimena. Ta kryptimi, kuria važiavo, eismo juostos buvo dvi, dar yra salelė- troleibuso sustojimas. Tuo metu jai nekilo abejonių, kad važiuoja ne pagal ženklinimą, ji nevažiavo per vidurį kelio, važiavo pagal taisykles, pagal ženklus. Po eismo įvykio automobilis BMW buvo paliktas ne per kelio vidurį, buvo labiau priparkuotas prie pirmos eismo juostos krašto, patrauktas nuo jos automobilio per metrą ar du. Taip pat nurodė, kad po automobilių susidūrimo, smūgis nebuvo toks stiprus, mašinos nebuvo prilipusios, buvo įmanoma išlipti, jei ne iš savo pusės, tai iš keleivio pusės. Kas dėl oro sąlygų bei matomumo, buvo normalus oras, lietus, galima buvo tikrai sėkmingai važiuoti, ir tai negali būti pasiteisinimu ir savęs gynimu dėl eismo įvykio. Kadangi pildant deklaraciją nustatyta, kad BMW automobiliui baigėsi draudimas, buvo siūlyta pildyti deklaraciją kitą dieną, ir prie policijos pareigūnų BMW vairuotojas tris kartus keitė nuomonę, klaidino pareigūnus. Prašė A. P. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ž. L. parodė, kad gavus pranešimą dėl eismo įvykio ir nuvykus į vietą automobilius rado patrauktus iš eismo įvykio vietos į stovėjimo vietą. Pareigūnas pirma bendravo su A. P., vėliau su kitą automobilį vairavusia moterimi, kuri paaiškino, kad jai važiuojant antra juosta, kelią užkirto BMW automobilis, po susidūrimo išlipus iš automobilių, BMW vairuotojas pasakė, kad kaltę pripažįsta ir reikia automobilius patraukti iš eismo įvykio vietos, kad jie netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Tačiau patraukus automobilius, BWV vairuotojas, ėmė neigti kaltę, todėl buvo iškviesti pareigūnai. Apžiūrėjus automobilius, akivaizdžiai matėsi kad jie susidūrė šonais. Peržiūrėjus netoli esančio „Medicinos banko“ vaizdo kamerų įrašus, juose akivaizdžia matėsi, kad automobilis BMW iš stovėjimo vietos važiuoja ir kerta abi linijas – gatvės centre esančią punktyrinę apsisukimo liniją, kur BMW norėjo apsisukti, ir užkirto kelią automobiliui KIA, todėl įvyko susidūrimas. BMW vairuotojas dėl įvykio vertinimo nesutiko, neigė kad taip važiavo, tačiau ką tiksliai sakė, liudytojas jau neatsimena. Be to BMW vairuotojas neturėjo civilinės atsakomybės draudimo. Kadangi automobiliai buvo patraukti iš įvykio vietos, buvo sunku spręsti kas kaltas dėl eismo įvykio, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą, viskas tapo aišku. Liudytojas nubraižė eismo įvykio schemą, preliminarią susidūrimo vietą, nes automobiliai buvo patraukti. Taip pat nurodė, kad Pamėnkalnio gatvėje įvykio vietoje yra po dvi eismo juostas viena kryptimi, viena iš jų skirta viešajam transportui, o prie „Medicinos banko“ yra kelio punktyrinis žymėjimas, leidžiantis apsisukti. Taip pat nurodė, kad vienos krypties eismo juostos Pamėnkalnio gatvėje buvo atskiros punktyrine linija, įsitikinęs, kad toks ženklinimas buvo, nes šalia yra viešojo transporto sustojimo vieta, ir tiesiai važiuoti galima tik antra juosta. Nurodė, kad sudarius eismo įvykio schemą vairuotojai ją pasirašė, pastabų neturėjo, nereiškė. Taip pat nurodė, kad jei toje vietoje būtų buvusi tik viena eismo juosta ir KIA vairuotoja nesilaikytų atstumo, ji būtų atsitrenkusi į BMW galinę automobilio dalį, o nagrinėjamu atveju iš įrašo matėsi, kad automobilis BMW judėjo skersai dvi eismo juostas, kas yra draudžiama (b.l. 99-100).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. P. parodė, kad eismo įvykio dalyviams nesutarus dėl kaltės, buvo iškviesti pareigūnai, ir jiems atvykus, automobiliai jau buvo aikštelėje. Moteris aiškino, kad ji važiavo Pamėnkalnio gatve link centro antra juosta ir jai iš pirmos juostos norėjęs apsisukti BMW automobilis užkirto kelią, dėl to įvyko eismo įvykis. Ką aiškino BMW vairuotojas pasakyti negalėjo. Taip pat nurodė, kad jo kolega buvo nuėjęs į šalia esantį banką ir tikrino vaizdo įrašus, nustatė, kas kaltas. Kolega galimai braižė įvykio schemą, o jis įvedinėjo duomenis, aplinkybes, formino ATP protokolą. Negalėjo patikslinti aplinkybių dėl gatvės ženklinimo, ar matėsi gatvės ženklinimas, ar buvo nusitrynęs, tačiau toje vietoje kur buvo eismo įvykis, galima apsisukti, yra punktyrinis žymėjimas (b.l. 100).

Atsiliepdamas į teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų parodymus, pareiškėjas 2016 m. vasario 8 d teismui pateikė skundo papildymus (b.l. ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2015 m. liepos 15 d. 11.27 val. buvo registruotas L. V. pranešimas telefonu, kad Pamėnkalnio g. 25, susidūrė du automobiliai, KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas iš vairuotojų neturi civilio draudimo (b.l. 23-24). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio vyr. patrulis A. P. 2015 m. liepos 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-33820623-15 A. P. už tai, kad jis, 2015 m. liepos 15 d., apie 11.27 val., vairuodamas automobilį BMW 316, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo neatsargus kelyje su dviem eismo juostomis į vieną pusę, norėdamas apsisukti nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies atitinkamo krašto ir sukdamas iš pirmos eismo juostos kliudė antroje eismo juostoje važiuojantį automobilį, įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. P. pažeidė KET 9.106.226 punktų reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 5 dalį (b.l. 16). Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-o būrio patrulio Ž. L. tarnybinio pranešimo seka, kad 2015 m. liepos 15 d., dirbant kartu su vyr.patruliu A. P., apie 12.00 val. iš OVS gavo pranešimą, kad Pamėnkalnio g. 25 susidūrė BMW. Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnai nuvykę į įvykio vietą rado minėtus automobilius. BMW vairuotojas A. P. paaiškino, kad važiavo Pamėnkalnio gatve link Pylimo gatvės antra juosta, sustojo norėdamas apsisukti ir sukant į kairę į jo kairę pusę atitrenkė KIA automobilis. KIA automobilio vairuotoja paaiškino priešingai, nurodydama, kad važiavo antra eismo juosta nuo V.Kudirkos gatvės link Pylimo gatvės Pamėnkalnio gatve, staiga iš pirmos eismo juostos rikiavosi BMW markės automobilis, nepraleido jos važiuojant savo eismo juosta ir atsitrenkė į KIA dešinės pusės priekinę dalį. BMW vairuotojo iniciatyva automobilius vairuotojai patraukė iš eismo įvykio vietos, nes A. P. pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir sakė, kad neturi civilinės atsakomybės draudimo, norėjo sutarti dėl žalos atlyginimo. Tačiau patraukus automobilius, BMW vairuotojas sakė, kad nekaltas ir kaltas jau nepripažino. Pareigūnas nuėjo į „Medicinos banko“ apsaugos skyrių, nes įvykis buvo prieš šį pastatą, nes galimai kamera galėjo užfiksuoti įvykį. Apsaugos poste buvo rastas įrašas, kuriame matėsi, kaip BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja pirma eismo juosta, staigiai rikiuojasi į antrąją, nepraleidžia antra eismo juosta važiavusio KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio ir su juo susiduria. BMW vairuotojui buvo paaiškinta apie vaizdo kameromis užfiksuotą įrašą, tačiau jis nenorėjo pripažinti faktų remiantis užfiksuotais įrašais ir toliau neigė kaltę. Kadangi A. P. nenorėjo pareigūnų girdėti ir automobiliai iš įvykio vietos buvo patraukti jam prašant, jis davė melagingus paaiškinimus dėl eismo įvykio, todėl eismo įvykis buvo įregistruotas, pažeidėjui surašytas ATP protokolas. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad taip pat sulaikytas A. P. vairuotojo pažymėjimas, nes jo iniciatyva buvo patraukti automobiliai iš eismo įvykio vietos, kai nebuvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, kol vienas iš eismo įvykio dalyvių neprisiima atsakomybės, taip pažeisdamas KET 219 punkto reikalavimus, trukdydamas pareigūnams nustatyti aplinkybes ir išaiškinti bei nustatyti kaltininkus (b.l. 22). Eismo įvykio schemoje nurodyta preliminari susidūrimo vieta – Pamėnkalnio g. 25, gatvių plotai, taip pat nurodyta, kad automobiliai iš eismo įvykio vietos patraukti. Nurodyti automobiliams padaryti sugadinimai: automobiliui BMW – sugadinta: kairės pusės priekinės durys, kairės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas; automobiliui KIA- priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinės dešinės pusės durys. Eismo įvykio schema abiejų vairuotojų pasirašyta, pastabų nepareikšta (b.l. 25). L. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiavo Pamėnkalnio gatve link Pylimo gatvės, į ją įvažiavo iš Jasinskio- Kudirkos gatvių sankryžos. Važiavo antra eismo juosta tiesiai. Pirma eismo juosta važiuojanti mašina atliko staigų neplanuotą manevrą sukdama į kairę, t.y. į jos eismo juostą, taip atsitrenkdama į jos automobilio dešinę pusę. Po eismo įvykio į jos automobilį atsitrenkusi mašina iškarto išlygino savo automobilį, priparkavo jį savo pirmoje eismo juostoje. Išlipus iš mašinų, apžiūrėjo įvykio padarinius, apgadinimus. Į jos automobilį atsitrenkęs vairuotojas su padarytu pažeidimu sutiko, pripažino, kad įvažiavo į jos automobilį. Tada sutarė patraukti automobilius į šalia esančią automobilių aikštelę ir ten sudaryti įvykio deklaraciją. Vėliau paaiškėjo, kad įvykio kaltininkas neturi galiojančio civilinio draudimo. Jai buvo siūlyta tartis „kitaip“, pildyti deklaraciją rytojaus data ir pan., tačiau ji nesutiko ir eismo įvykį užregistravo (b.l. 31). VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis BBMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. P. (b.l. 32). 2015 m. liepos 15 d. A. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. liepos 15 d. jis automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Pamėnkalnio gatve, joje norėjo apsisukti. Jam apsisukinėjant ir rodant posūkį, į kairę jo automobilio dalį įvažiavo automobilis KIA. Autoįvykis įvyko 11.15 val. prie „Medicinos banko“ Pamėnkalnio g. 40. Taip pat nurodė, kad jis išvažiavo iš autoaikštelės, keletą metrų pavažiavo pirma juosta, pasiliko erdvės apsisukimui, pradėjo manevrą ir už jo greitai atvažiavęs automobilis į jį atsitrenkė (b.l. 33). 2015 m. rugpjūčio 31 d. policijos pareigūnams pateiktas A. P. „Prašymas dėl papildomos medžiagos įtraukimo į bylą“, kuriame jis papildo savo parodymus bei nurodo, jog laikėsi visų KET taisyklių ir kelio ženklų, o autoįvykis įvyko dėl tinkamo kelio ženklinimo nebuvimo ir KIA vairuotojos KET 137, 126, 127 punktų nesilaikymo bei prideda prie bylos nuotraukas (b.l. 35-38). Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 10N-38737831-15 A. P. paskirta 45 eurų bauda už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylos nagrinėjimo metu dalyvavo, su jam inkriminuojamu pažeidimu, kad jis sukėlė eismo įvykį nesutiko, pripažino tik, kad eismo įvykio metu automobilis BMW nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b.l. 14).

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog pareiškėjas A. P. kaltės dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo neginčija, pripažįsta, tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko dėl kito automobilio KIA vairuotojos kaltės bei netinkamo gatvės ženklinimo. Pareiškėjas teigia, kad norėdamas apsisukti, jis įjungė posūkio signalą, pradėjo manevrą, kai į jo sukimosi trajektoriją įvažiavo už jo važiavęs automobilis, taip pat nurodė, jog nebuvo 2 eismo juostas viena kryptimi skiriančios punktyrinės linijos, lijo lietus, asfaltas buvo tamsus, todėl jis buvo įsitikinęs, kad toje vietoje yra tik viena eismo juosta. Tokius pareiškėjo paaiškinimus teismas vertina kaip nepagrįstus, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo daug akcentuoja į netinkamą kelio žymėjimą bei atsakomybę už kelių priežiūrą, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad nors vos įžiūrimas, tačiau realiai bei nuotraukose ženklinimas punktyrine juosta tarp dviejų vienos krypties eismo juostų buvo. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji nurodė, kad ji važiavo antra eismo juosta, o pareiškėjas, važiavęs lygiagrečiai pirma eismo juosta, staiga suko į jos automobilio judėjimo juostą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. Apklausti policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad vienos eismo krypties juosto buvo atskirtos punktyrine linija. Teismo pavedimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto organizavimo departamento Eismo organizavimo skyrius pateikė Gatvių, kelių ir teritorijų apžiūros aktą su fotonuotraukomis, kuriose matyti, kad vienos krypties eismo juostas skiria punktyrinė linija. (b.l. 86-92). Teismui taip pat pateita informacija, jog kelio ženklinimas (tame tarpe ir ginčijamos punktyrinės linijos) buvo atnaujintas 2015 m. spalio 23 d. (b.l. 85), tačiau taip pat nurodyta, kad duomenis apie kelio ženklų, važiuojamosios dalies ženklinimo ar kitų techninių eismo reguliavimo priemonių būklę konkrečios dienos įvykusio eismo įvykio metu fiksuoja policija eismo įvykio schemoje arba patys eismo dalyviai deklaracijoje (b.l. 86). Pažymėtina, kad eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai pasirašė eismo įvykio schemoje, kurioje nurodyta juostas skirianti punktyrinė linija, ir dėl schemos pastabų niekas neturėjo (b.l. 25). Paneigti ir pareiškėjo paaiškinimai, kad gatvės plotas nenulemia eismo juostų skaičiaus, kad prieš jį ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo, kad jis apsisukimo manevrą pradėjo labiau iš savo judėjimo juostos vidurio, nes galvojo, kad tai viena plati eismo juosta, nes iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad pirma eismo juosta atvažiuoja ir sustojime sustoja troleibusas, už šio troleibuso matyti, kad stovi antroje eismo juostoje kitas šviesiai pilkos spalvos automobilis, kuris, sustojus troleibusui dar kurį laiką pastovi ir vėliau nuvažiuoja. Tada šiomis eismo juostomis, kuriomis važiavo pareiškėjas ir nukentėjusioji kurį laiką niekas nevažiuoja ir pirma eismo juosta atvažiuoja pareiškėjo automobilis, kuris galimai rodo posūkio signalą į kairę (nes įraše lyg ir matosi oranžinės šviesos mirktelėjimas) ir iš pirmos juostos suka į kairę. Iš manevro iš tikrųjų nėra aišku, ar jis nori apsisukti, ar tiesiog rikiuojasi į antrąją eismo juostą, nes pirmąją eismo juostą yra užėmęs stotelėje stovintis troleibusas. Pasukęs į kairę pareiškėjo automobilis kairės pusės priekine dalimi kliudo raudonos spalvos automobilį, važiavusį antrąja eismo juosta. Pažymėtina, kad iš karto po smūgio troleibusas nuvažiuoja ir priešpriešinėje antroje eismo juostoje matyti stabtelėjęs ir vėliau nuvažiuojantis mėlynas autobusiukas, kuris galimai stabtelėjo prieš pat pareiškėjo ir nukentėjusiosios automobilių kontaktą, nes kontakto metu nukentėjusiosios automobilis buvo truputį išneštas į priešpriešinę eismo juostą, taigi kliudė pravažiuoti mėlynam autobusiukui. Be to, ties susidūrimo vieta pirmoje priešpriešinio eismo juostoje stovi automobilis su įjungtais avariniais žibintais, taigi priešpriešais važiuojančios transporto priemonės gali pravažiuoti tik antrąją eismo juosta. Pareiškėjas teigė, kad norėjo apsisukti, stabtelėjo praleido priešpriešais atvažiuojančias transporto priemones ir pradėjo apsisukimo manevrą. Vaizdo įraše matoma situacija prieštarauja tokiems pareiškėjo teiginiams, kadangi jeigu tuo metu jis būtų tęsęs apsisukimo manevrą būtų sutrukdęs priepriešine eismo juosta važiavusiam mėlynam autobusiukui, jeigu būtu kaip jis teigia praleidęs priešais važiuojančias transporto priemones, tai būtų pravažiavusi ir nukentėjusioji. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas važiuoja pirma eismo juosta, o nukentėjusioji važiavo antra eismo juosta. Vaizdo įrašas nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad jis apsisukinėjo nuo įsivaizduojamos vienos eismo juostos vidurio, tokiu atveju jo automobilis turėtų būti ir pirmoje ir antroje eismo juostoje, o įraše akivaizdžiai matyti, kad automobilis pradeda sukti į kairę iš pirmos eismo juostos, o pats kontaktas įvyksta jam jau esant pirmoje ir antroje eismo juostose. Vaizdo kamera toje vietoje užfiksavusi ne vieną transporto priemonę ir matyti, kad eismas toje vietoje abiem kryptim yra intensyvus ir akivaizdžiai matosi, kad jis vyksta dviem eismo juostom viena ir kita kryptimi ir akivaizdžiai matosi, kuri transporto priemone, kuria eismo juosta važiuoja. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad ant asfalto yra matomas ženklinimas. Įvykis buvo ties viešojo transporto sustojimu. Ties viešojo transporto sustojimu yra aiškus punktyrinės linijos ženklinimas ant asfalto, kuris skiria pirmąją ir antrąją eismo juostas Šioje vietoje matomi du brukšninės linijos brūkšniai, kurie yra prieš pat įvykio vietą, todėl teismas įvertinęs visas aplinkybes neturi pagrindo abejoti tuo, kad schemoje pažymėtos punktyrinės linijos, skiriančios pirmąją ir antrąją eismo juostas, braižant įvykio vietos schemą nebuvo ar jos nesimatė.

Be to, kaip jau minėta, iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykis buvo ties viešojo transporto sustojimu. Pirmąją eismo juosta atvykęs troleibusas sustojime sustoja pirmoje eismo juostoje ir jį kitos transporto priemonės važiuojančios ta pačia kryptimi kaip ir pareiškėjas bei nukentėjusioji, gali apvažiuoti tik pirma eismo juosta. Gatvės plotis viena kryptimi toje vietoje yra 6 metrai (po dvi eismo juostas viena kryptimi ir jų pločiai yra 3 metrai (b. l. 87). Gatvė yra intensyvi, be to, pats pareiškėjas nurodė, kad toje vietoje nuolatos važinėja, taigi, jis negalėjo nepastebėti, kad pagal faktinę situaciją eismas toje gatvės dalyje vyksta dviem eismo juostom. Juo labiau pažymėtina, kad pareiškėjas tiri ne vieną vairuotojo kategoriją, bet kelias – AM, B1 ir B kategorijas, yra patyręs vairuotojas, taigi negalėjo nesuprasti, kaip toje gatvės atkarpoje yra organizuojamas eismas. Įvertinus visas šias nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė KET 9 punkto reikalavimus - laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, bei 106 punkto reikalavimus, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad būtent KIA vairuotoja kalta dėl eismo įvykio, nes pažeidė KET 126, 127 ir 137 punktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad nukentėjusioji viršytų leistiną greitį, kad ji nesilaikė atstumo, bei nepraleido priekyje važiuojančio vairuotojo, kuris rodo kairį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui). Iš įrašo akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas dar net nebuvo persirikiavęs apsisukimui, jis tiesiog iš pirmos eismo juostos sukdamas kairėn trenkėsi į antra eismo juosta važiavusį nukentėjusiosios automobilį.

Įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog A. P. nesilaikė KET 9, 106 punktų reikalavimų bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas tiek į byloje surinktus įrodymus, tiek į pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, tiek į nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, vaizdo įrašą, bei kitus surinktus byloje įrodymus.

Teismas taip pat nagrinėjamu atveju nenagrinėja bei nevertina atsakomybės už padarytą žalą klausimo, nes dėl žalos atlyginimo klausimas nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas, tai civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja kiti teisės aktai.

Teismas konstatuoja, kad administracinį teisės protokolą surašė ir bylą bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda skirta pagal įstatymus, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis metų bėgyje buvo baustas už tokio pat pobūdžio pažeidimą, bei nesant jo administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 10N-38737831-15 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutaria:

netenkinti A. P. skundo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 10N-38737831-15 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.