Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1379-825/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
1-1379-825/2015
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00050-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
G. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1379-825/2015Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00050-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.2.20.5; 2.10.1; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi 1984 m. kovo 29 d. Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti SEB banko asmenine vadybininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2014 metų birželio 18 dieną, apie 09.00 val., Kauno apylinkės teisme, adresu Kaunas, Laisvės al. 103, teisminio nagrinėjimo metu, apklausiama kaip nukentėjusioji baudžiamojoje byloje Nr. 1-1605-246/2014 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr.65-1-01822-13), kaltinant D. J. pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 2 d., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė žinomai melagingus, teisybės neatitinkančius parodymus, nurodydama, kad jos sutuoktinis D. J. jai už plaukų neėmė ir į spintą netrenkė, kad ji apkalbėjo vyrą, tokiu būdu paneigdama ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kuriuos ji patvirtino kaip teisingus, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme, ir kuriuos patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kaltinamasis bei rašytinė bylos medžiaga bei, kuriais remiantis, priimtas 2015 m. sausio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo kaltinamasis D. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kaltinamoji G. J. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir nurodė (47, 50 b. l.), kad 2013 metų lapkričio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad ji patyrė fizinį smurtą nuo savo sutuoktinio D. J.. Kai jos sutuoktiniui buvo pranešta apie įtarimą ir byla perduota į teismą, vyrui prašant, kad byla pasibaigtų ir būtų nutraukta bei liepus pakeisti parodymus, kad jokio fizinio smurto nebuvo ir, kad apskritai nieko nebuvo, ji teisme pakeitė parodymus. Jai tokios bylos nagrinėjimas buvo stresas, todėl ji paveikta streso, nesuvokdama ką daro, pirmą kartą apklausiama teisme kaip nukentėjusioji, posėdžio metu, pakeitė savo parodymus. Tai yra ji pakeitė savo duotus parodymus iš esmės, ir Kauno apylinkės teisme, teismo posėdžio metu, viską papasakojo priešingai, nei ikiteisminio tyrimo metu buvo pasakojusi apklausos metu tyrėjai. Ji teismo posėdyje pasakojo, kad jokio nusikaltimo nebuvo, kad prieš ją sutuoktinis jokio fizinio smurto nenaudojo, tai yra, jis nepešė jai plaukų ir nestūmė jos į spintą. Kauno apygardos teisme, teismo posėdžio metu, apklausiama nukentėjusiąja, ji davė jau teisingus parodymus ir patvirtino, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Taip pat tą kartą ir jos sutuoktinis D. J. pripažino savo kaltę ir tarp jų buvo sudaryta taikos sutartis. Teismas juos sutaikė ir bylą nutraukė. Nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė, tikrai nesiekė sąmoningai tai daryti, tai yra duoti melagingus parodymus apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

G. J. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (17 - 18 b. l.) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 2 d. D. J. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. išteisino, nenustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusiosios G. J. parodymais, kuriuos nukentėjusioji teisme davė kitokius, nei ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad ji pasikarščiavusi 2013 m. lapkričio 30 d., apie 13 val. paskambino policijos pareigūnams pasakydama, kad konflikto metu jos sutuoktinis kaltinamasis D. J. sugriebė jai už plaukų ir du kartus trenkė jos galvą į spintą, sukeldamas skausmą. Tai telefonu pasakė policijos pareigūnui, su kuriuo kalbėjo. Įvykio metu D. J. buvo blaivus, apie tai ji taip pat pasakė policijos pareigūnui. Policijos darbuotojai neatvyko pasakydami, kad skausmo sukėlimą reikės įrodyti. Ji su vyru greitai susitaikė, nebesipyksta. Maždaug po dešimties dienų ją susirado patys policijos darbuotojai, jų iniciatyva ji parašė pareiškimą dėl 2013 m. lapkričio 30 d. sukelto fizinio skausmo, nors kaltinamasis prieš ją jokio smurto nenaudojo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. J. parodė, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu apkalbėjo savo vyrą parodydama, jog šis 2013 m. lapkričio 30 d. sukėlė jai fizinį skausmą. Parodė, kad tai ji padarė pasikarščiavusi. Prisipažįsta, kad davė melagingus parodymus ir žino, jog už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Aprašęs aptartus kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, teismas darė išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., negali būti grindžiama vien tik nukentėjusiosios G. J. parodymais, duotais bylos ikiteisminio tyrimo metu. Kitų įrodymų byloje nėra: nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji apkalbėjo savo sutuoktinį, davė melagingus parodymus.

Kauno apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolais (26, 27 - 30 b. l.), patvirtinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio argumentai.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (18 - 25 b. l.) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį: D. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nuosprendyje nurodė, kad visuma byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų duomenų leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo kaltė pagal jam pareikštus kaltinimus įrodyta visiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios G. J. parodymai buvo kategoriški ir nuoseklūs – ji parodė, kad D. J. tarpusavio konflikto metu paėmė jai už plaukų ir du kartus trenkė jos galvą į spintą, dėl ko jai porą valandų skaudėjo galvą. Nors ji ir buvo pateikusi pareiškimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau nenurodė, jog apšnekėjo vyrą, niekada neneigė smurto fakto. Tik pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji pakeitė parodymus ir nurodė, kad apšnekėjo D. J.. Tai buvo pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau toks pirmosios instancijos sprendimas buvo priimtas nesiėmus priemonių pašalinti prieštaravimus tarp byloje surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus pareigūnus, kuriems nukentėjusioji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jie patvirtino, kad parodymai buvo duodami laisva valia, parodymai neiškraipyti, surašyti iš nukentėjusiosios žodžių. Nukentėjusioji G. J., supažindinta su šiais parodymais, vienareikšmiškai pripažino, kad minėti jos parodymai yra teisingi, smurtą išteisintasis prieš ją vartojo, tačiau ji susitaikė ir nori, kad byla būtų nutraukta. Taigi darytina išvada, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme pakeitė parodymus bijodama D. J. smurto ir siekdama nutraukti bylą.

Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolais (31 - 32, 33 - 36, 37 - 40, 41 b. l.) patvirtinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio argumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. J., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, apklausiama Kauno apylinkės teismo davė melagingus parodymus, jos kaltė visiškai įrodyta aptartais įrodymais bei jos paties prisipažinimu, todėl kaltinamoji baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, tik prašo skirti mažesnę (65 b. l.).

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).

G. J. neteista (55 b. l.), administracine tvarka nebausta (57 b. l.), į psichiatrinę įskaitą neįrašyta (62 b. l.), į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta (60 b. l.).

Kaltinamosios G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji G. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., ir skirti bausmę – 9 (devynių) minimalių gyvenimo lygių (MGL), t. y. 338,94 (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 (šešių) minimalių gyvenimo lygių (MGL), t. y. 225,96 (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (AB banke ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801).

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti G. J., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Bronius Varsackis