- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-01
- Bylos Nr.
- e2-1622-669/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- R. N., N. S., B. N.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams R. N., N. S. ir B. N. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. N. 3000,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai ir 40,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovui R. N. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, šias sumas lygiomis dalimis priteisti iš jo tėvų N. S. ir B. N.. Nurodė, kad dėl atsakovo nusikalstamų, neteisėtų veiksmų jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią prašo atlyginti.
Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Tinkamai apie iškeltą bylą informuoti atsakovai per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 27 d., apie 20.10 val., Plungės miesto parko vaikų žaidimo aikštelėje R. N. smogė nukentėjusiajam A. Š. į veidą, spyrė į kojas, pilvą, tuo nukentėjusiajam A. Š. padarydamas nosies, kairio smilkinio ir nugaros kairės pusės (mentįs srities) sumušimus, nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovas minėto įvykio metu grasino ieškovui, taip pat 2018 m. sausio mėn. viduryje R. N. su galva trenkė ieškovui į nosį, dėl ko ieškovas kreipėsi į gydytoją, į policiją nebesikreipė. 2018 m. sausio mėn. pabaigoje R. N. susitikus grasino, kad dar kartą sulaužys jam nosį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui R. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 14 m., t. y. neturėjo tokio amžiaus nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ieškovas nurodė, jog dėl R. N. padarytos nusikalstamos veikos jam padaryta 40,00Eur turtinė žala, kadangi jis turėjo pirkti vaistus nuo skausmo, tepalus ir kt., ir 3000,00 Eur neturtinė žala.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio subjektinės teisės buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą, kad jos būtų apgintos, o žalą padariusiam asmeniui taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 str. 1 d. 6 p.). CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė kyla neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė kyla nustačius visas žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.248 str.). Šiuo atveju atsakovo R. N. veiksmų neteisėtumas pasireiškė jam tyčia trenkus ieškovui į veidą, spyrus į nugaros sritį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata(specialisto išvada Nr. G 2226/2017(03)). Tokie veiksmai ne tik buvo aiškiai neteisėti, bet ir nusikalstami, turintys nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymių. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (sveikatos sužalojimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, preziumuojama, jog atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Atsakovui R. N. kumščiu sudavus ieškovui į veidą, spyrus koja į nugaros sritį (specialisto išvada Nr. G 2226/2017(03)), darytina išvada, kad atsakovas veikė tyčia. Tokią išvadą patvirtina ir paties atsakovo R. N. parodymai, duoti apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu. R. N. nurodė, jog sudavė kumščiu ieškovui A. Š. į veidą ir du kartus trenkė jam į pilvą. Taigi, egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl žalą padariusiam asmeniui - atsakovui R. N. kyla pareiga visiškai atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (CK 6.263 str.). Už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą subsidiariai atsako tėvai, jeigu nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (CK 6.276 str.).
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu yra sužalojama asmens sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Kadangi ieškovui buvo sužalota sveikata, jis turi teisę tiek į patirtų nuostolių atlyginimą, tiek ir gauti neturtinės žalos atlyginimą. Esant sveikatos sužalojimo deliktui, nukentėjusiojo asmens nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Faktą, kad ieškovei buvo sužalota sveikata, dėl kurios atsiradimo kaltas yra atsakovas R. N., įrodo kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai.
Dėl turtinės žalos.
Ieškovas nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovo R. N. veiksmų ieškovas patyrė 40,00 Eur turtinę žalą, kadangi pirko į nosį lašinamų vaistų, tepamų vaistų, vaistų nuo skausmo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, nurodydamas, kad neišsaugojo pirkimo kvitų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių pateiktus į bylą įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad patyręs sužalojimus pirko gydymo priemones, vaistus, tačiau jokių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas patirtos turtinės žalos neįrodė ir atsakovo prašymas dėl 40,00 Eur turtinės žalos priteisimo atmestinas.
Dėl neturtinės žalos.
Nustatydamas nukentėjusiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį ir išreikšdamas jį piniginiu ekvivalentu, teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). Šiuo atveju, ieškovui buvo sužalota sveikata, kas reiškia, jog buvo pažeista svarbiausia, fundamentali vertybė.
Atsakovas kumščiu sudavė ieškovui į veidą, spyrė koja į nugaros sritį, kas tikėtina sukėlė didelį fizinį skausmą. Sveikatos sužalojimas pasireiškė ne tik nosies lūžimu, nugaros kairės pusės (mentės) sumušimu, dėl ko ieškovas neabejotinai patyrė fizinį skausmą, tačiau ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais. Ieškovas nurodė, kad sužalojimų padarymo metu jis juto didelį fizinį skausmą, kvėpuoti per nosį jam sunku ir šiuo metu, ypač esant šaltam orui, jis dažniau serga sloga. Taip pat nurodė, jog nukentėjo jo garbė bei orumas, patyrė pažeminimą, dėl nosies sutinimo savaitę sumažėjo bendravimo galimybės, vengė bendrauti su draugais. Tap pat ieškovas nurodė, kad žala jam padaryta tyčia ir ne kartą, be to atsakovas ir šiuo metu jam grasina susidorojimu.
Šiuo atveju, ieškovas sveikatos sužalojimą patyrė dėl atsakovo tyčinių veiksmų. Atsakovas, kumščiu trenkdamas ieškovui į veidą, spirdamas į nugaros sritį, suvokė savo atliekamo veikimo pavojingą pobūdį, sąmoningai siekė sukelti ieškovui sužalojimus, todėl prašomos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir proporcingas padarytai žalai. Nei žalą padaręs R. N., nei atsakovo tėvai žalos gera valia neatlygino. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovai atsilepimų nepateikė, nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovui padarytų sužalojimų ar neturtinės žalos dydžio neginčijo, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš atsakovo R. N., o šiam neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iš jo tėvų, priteistina 3000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys bendrais pagrindais. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvų kaltė šiuo atveju pasireiškė netinkamu pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką vykdymu. Pažymėtina, kad tėvų prievolė yra laikina, iki nepilnamečiams atsakovams sukaks aštuoniolika metų ar jie prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nurodo, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad skolininkas moka 5 procentų dydžio metines palūkanas. Esant minėtam teisiniai reglamentavimui ieškovui iš atsakovo R. N., o šiam neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iš jo tėvų, priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl 40,00 Eur turtinės žalos priteisimo netenkintinas, mokėtinas 68,00 Eur (3000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 8 p.) dydžio žyminis mokestis, kuris valstybės naudai priteistinas iš atsakovo R. N., o šiam neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų žyminiam mokesčiui sumokėti, – iš jo tėvų (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 22 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba. Patenkintus ieškinį iš dalies, atsižvelgiant, kad iš esmės patenkinti 99 proc. visų ieškovo pateiktų reikalavimų iš atsakovo R. N., o šiam neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų žyminiam mokesčiui sumokėti, – iš jo tėvų valstybei priteistinos išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 104,00 Eur (CPK 96, 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 428 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. N., o šiam neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, - subsidiariai iš jo tėvų N. S. ir B. N., 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui A. Š..
Priteisti iš atsakovo R. N., o šiam neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – subsidiariai iš jo tėvų N. S. ir B. N. 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo R. N., o šiam neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – subsidiariai iš jo tėvų N. S. ir B. N., 104,00 Eur (vieno šimto keturių eurų 00 ct) išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).
Atsakovai negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.