Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui E. M., atsakovams J. M., G. G., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams J. M., G. G. ir Ž. G., atstovaujamam įstatyminių atstovų - tėvų J. M. ir G. G., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei pagal atsakovo G. G. priešieškinį ieškovui E. M. dėl pinigų priteisimo ir uzufrukto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ne ieškovas, o nepilnamečio Ž. G. tėvai turi pareigą užtikrinti savo vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, būstą, o įstatymas nenumato, kad ginant vaiko teises į gyvenamąjį būstą, būtų nustatomas uzufruktas į gyvenamąją patalpą, nepriklausančią jo tėvams ar vienam iš jų, todėl nors iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos, kur vaikas ilgą laiką nuolat gyvena, gali pažeisti jo interesus, tačiau vaiko tėvai turėjo ankščiau pasirūpinti, kad būstas būtų tinkamai išlaikomas ir nebūtų pažeidžiamos ieškovo, kaip būsto savininko, teisės. Pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl iškeldinimo būtina surasti interesų pusiausvyrą tarp būsto savininko teisių ir nepilnamečio vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio iškeldinimas nepažeistų jo interesų, kadangi atsakovei J. M. nuosavybės teise priklauso kitas nekilnojamasis turtas Lazdijuose, kur ji su vaiku galėtų kraštutiniu atveju gyventi, ieškovas su vaiko tėvu G. G. sudarė taikos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo padėti įgyti jam būstą ar sumokėti pinigus, atsakovai gali išnuomoti būstą arba kraštutiniu atveju kreiptis į valstybę pagalbos. Kita vertus, siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, iškeldinimui turi būti suteiktas kuo ilgesnis laikas, teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti atidėtas bent iki 2015-09-01, kad vaikas galėtų pabaigti mokslo metus ir per vasarą tėvai susirastų kitą būstą.

2015-03-16 teismo posėdžio metu ieškovas E. M. ir atsakovas G. G. pateikė teismui jų sudarytą ir pasirašytą bei teismo posėdžio metu pakoreguotą taikos sutartį ir nurodė, jog jie gera valia, abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu taikiai išsprendė tarpusavio ginčą, susitarė bylą dalyje dėl vienas kitam ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų užbaigti taikiai. Prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Byla iš dalies nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

Ieškovo E. M. ir atsakovo G. G. sudaryta ir teismo posėdžio metu pakoreguota taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių bei interesų, sudaryta geranoriškai, todėl tvirtinama, tuo tarpu civilinė byla dalyje dėl ieškovo E. M. ieškinio atsakovui G. G. bei atsakovo G. G. priešieškinio ieškovui E. M. nutrauktina (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p.). Teismas posėdžio metu išaiškino taikos sutarties šalims jos patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisines pasekmes (CPK 294 str.), tą šalys patvirtino ir pačioje taikos sutartyje.

Dėl ieškovo reikalavimų atsakovams J. M. ir Ž. G.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui E. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), du ūkiniai pastatai, garažas ir kiemo statiniai, esantys Vilniaus r. Zujūnų sen. (duomenys neskelbtini) įgyti 2002-11-06 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi (b.l. 6-9, 125-129). Kaip paaiškino ieškovas ir atsakovai, nuo pat šio turto įgijimo iki šiol juo faktiškai naudojasi ir gyvenamajame name gyvena atsakovė J. M., jos sugyventinis G. G. ir jų nepilnametis vaikas Ž. G., t.y. tarp šalių faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Kaip nurodė ieškovas, iš esmės neginčijo atsakovai, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, per visą laikotarpį nuo nekilnojamojo turto įsigijimo, ne kartą buvo susidarę įsiskolinimai AB "Lietuvos dujos", AB "Lesto" už namui tiektas gamtines dujas, elektros energiją, dėl ko dujų ir elektros tiekimas buvo daug kartų nutraukiamas, buvo kreipiamasi į teismą dėl įsiskolinimų priteisimo bei į antstolius dėl jų išieškojimo (b.l. 10-19). 2014-03-12 raštu ieškovas įspėjo atsakovus apie panaudos sutarties nutraukimą po 3 mėnesių nuo įspėjimo ir paprašė suėjus šiam terminui išsikelti iš jam priklausančio gyvenamojo namo (b.l. 20-24). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nori parduoti šį nekilnojamąjį turtą, už gautas lėšas grąžinti paimtą paskolą bankui, nusipirkti mažesnį būstą sau ir prisidėti prie būsto atsakovui G. G., kuris finansiškai prisidėjo prie ieškovo nekilnojamojo turto įgijimo, sumokėdamas turto pardavėjai dalį jo kainos bei vėliau mokėjęs dalį kredito įmokų bankui už ieškovą, įgijimo. Tiek ieškovas paaiškino, tiek atsakovai pripažino, kad iki šiol faktiškai visi gyvena minėtame name, iš kurio teismo tvirtinama taikos sutartimi atsakovas G. G. per vieną mėnesį įsipareigojo išsikelti.

Vadovaujantis LR CK 4.37 str. turto savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalį ar tik konkrečias teises. Pagal CK 4.95 str. savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, o pagal CK 4.98 str. savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į šias normas, į tai, kad žodinė panaudos sutartis, sudaryta 2002 m. tarp ieškovo (panaudos davėjo) ir atsakovų (panaudos gavėjų) buvo ieškovo nutraukta, o pagal CK 6.629 str. 1 d. panaudos gavėjas privalo grąžinti panaudos davėjui jam perduotą daiktą, pastarajam, kaip daikto savininkui, to reikalaujant, ieškovo reikalavimas dėl atsakovų J. M. ir jos nepilnamečio sūnaus Ž. G. iškeldinimo iš ieškovui (savininkui) priklausančių gyvenamųjų patalpų tenkintinas.

Nors atsakovė J. M. paaiškino, kad būtent ji su sugyventiniu G. G. buvo faktiniai turto savininkai, turtas pirktas jiems gyventi, G. G. iš savo piniginių lėšų vykdė už ieškovą prievolę sumokėti turto kainą turto pardavėjui, taip pat prievolę bankui dėl paskolos, paimtos turto įgijimui, grąžinimo, tačiau šie argumentai negali sudaryti pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo, nes: 1) Nekilnojamojo turto registre ginčo nekilnojamojo turto, esančio Liepų g. 6, Zujūnų k. Vilniaus r., savininku nuo 2002-11-11 iki šiol nurodytas būtent ieškovas, o viešo registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti ir paneigti įstatymų nustatyta tvarka; 2) nei priešieškiniu šioje byloje, nei ieškiniu atskiroje byloje atsakovė J. M. per visus beveik 13 metų nuo ieškovo turto įgijimo ir per beveik 9 mėnesius nuo šios civilinės bylos iškėlimo, neginčijo ir nekvestionavo ieškovo nuosavybės teisės į šį turtą, t.y. nereiškė jokių daiktinių reikalavimų į turtą (dėl nuosavybės teisių į jį pripažinimo sau ar sugyventiniui ar kt.), taip pat jokių prievolinių pobūdžio reikalavimų ieškovui (regresinių reikalavimų dėl už ieškovą įvykdytų prievolių ir pan.), nors šio teismo proceso metu teismas ne kartą siūlė atsakovei J. M. svarstyti priešieškinio ar atskiro ieškinio pareiškimo klausimą, tam tikslui pasinaudoti advokato teisine pagalba ir pasirūpinti tinkamu savo ir nepilnamečio vaiko interesų atstovavimu byloje, atsakovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios vėliau ji atsisakė, tam tikslui posėdžiai byloje buvo net 5 kartus atidedami, suteikiant atsakovei galimybę apsispręsti dėl savo teisių gynimo. Nagrinėjant bylą iš esmės atsakovė J. M. paaiškino, kad jokių reikalavimų dėl nuosavybės teisės ar kitų teisių į ginčo turtą ieškovui nereiškia, finansiškai prie turto įgijimo prisidėjo tik jos sugyventinis G. G., o ne ji; teismas pažymi, kad ieškinio šioje dalyje patenkinimas neatima iš atsakovės teisės tokius reikalavimus pareikšti ateityje; 3) atsakovas G. G. buvo priešieškiniu pareiškęs ieškovui turtinius ir daiktinius reikalavimus, grindžiamus tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodo ir atsakovė, dėl kurių E. M. ir G. G. sutarė teismo tvirtinamoje taikos sutartyje.

Atsakovės J. M. nesutikimo su ieškiniu argumentai apie tai, kad jos bei jos nepilnamečio vaiko iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų prieštarauja moralei, kadangi sūnus prašo iškeldinti iš namo jį išauginusią motiną ir brolį, taip pat negali būti teismo vertinamas, kaip sudarantis pagrindą atmesti ieškinį, nes teismas gali vertinti tik šalių veiksmus teisės, o ne moralės, religijos ar kitų socialinių normų požiūriu, t.y. taiko teisės normas, o ne kitas socialines normas.

Kita vertus, nors teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl atsakovų J. M. ir Ž. G. iškeldinimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į nepilnamečio Ž. G. teises ir interesus ir taikytinas CPK 284 str. 1 d. numatytas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutas. LR CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, į atsakovės J. M. turtinę padėtį (šiuo metu ji nedirba), į nepilnamečio vaiko teises į būstą bei teisėtus interesus, t.y. į viešą interesą turinčius byloje iškilusius klausimus, verčiančius teismą būti aktyviam ir peržengti ieškinio dalyką, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), teismas mano esant būtina atidėti teismo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą iki 2015-09-01, kad nepilnametis Ž. G., kuris šiuo metu mokosi Žvėryno gimnazijos 6 klasėje, galėtų pabaigti mokslo metus, o per vasarą jo tėvai galėtų susirasti ir užtikrinti jam kitą gyvenamąją būstą. Atidėdamas sprendimo vykdymą ir taip atitolindamas savininko teisių gynimą, teismas atsižvelgia į būtinumą užtikrinti ne tik ieškovo E. M. konstitucinės nuosavybės teisių neliečiamumą bei gynimą, bet ir užtikrinti prioritetinius nepilnamečio vaiko, kaip vienos iš labiausiai socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, interesus bei teises, įtvirtintas tarptautinio ir nacionalinio lygmens teisės aktuose, šiuo atveju – teisę gyventi bei sveikai vystytis ir augti saugioje aplinkoje, turėti normalias gyvenimo, mokymosi, vystimosi sąlygas, turėti gyvenamąjį būstą ir pan. (JTO Vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.161 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., 13 str. ir kt.). Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmenų, juo labiau - nepilnamečių iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno/gyvena laikydamasis nustatytos tvarkos. Siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Nors vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų. Ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Bendrasis principas reikalauja, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Atsižvelgiant į tai, vien ta aplinkybė, kad atsakovai J. M. ir Ž. G. ginčo name šiuo metu gyvena be teisinio pagrindo, nėra viską lemianti sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų, nes, atsižvelgiant į prioritetinę vaikų interesų gynybą, tėvų neteisėtas gyvenimas ginčo patalpose negali besąlygiškai kelti padarinių nepilnamečiam vaikui (šiuo atveju – Ž. G.), kuris, nedelsiant iškėlus jį iš ginčo namo, netektų teisės į minimalias būsto sąlygas. Visiškai gi atmesti ieškovo reikalavimą dėl iškeldinimo vien dėl to, kad šiuo metu name gyvena nepilnametis vaikas arba nustatyti gyvenamajam namui, priklausančiam E. M., kuris nėra nei nepilnamečio Ž. G. tėvas, nei kitas išlaikymo ar kitas pareigas nepilnamečio atžvilgiu turintis asmuo, teismas negali dėl jau minėto savininko teisių apsaugos užtikrinimo būtinumą. Be to, kaip paaiškino ieškovas ir kaip neginčijo nei viena iš šalių, jokio kito nekilnojamojo turto pats ieškovas neturi (šiuo metu nuomojasi bendrabutį), jau ilgą laiką dengia šiam turtui įgyti/renovuoti paimtą paskolą bankui, pats turi nepilnametį vaiką, tuo tarpu kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovė J. M. nuosavybės teise turi 1/2 dalį 1,8700 ha ploto žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. Būdviečio sen. Jaseniaukos k. (b.l. 37-39), ant kurio, kaip paaiškino ieškovas ir atsakovė, yra viešame registre neregistruotas, tačiau faktiškai egzistuojantis gyvenamasis namas, kurio 1/2 dalimi naudojasi atsakovės brolis, o kita dalis priklauso atsakovei, t.y. atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kuriame ji kraštutiniu atveju galėtų apsigyventi su vaiku ar jį realizuoti užtikrindama vaikui kitą būstą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas šioje dalyje tenkina ieškovo reikalavimą - iškeldina atsakovus J. M. ir nepilnametį Ž. G. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, tačiau sprendimo įvykdymą atideda iki 2015-09-01.

Teismas atmesta ieškovo reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo išdeklaruoti savo gyvenamąsias vietas, kadangi toks reikalavimas galėtų būti reiškiamas ir tenkinamas tik tuo atveju, jeigu patys atsakovai, vykdydami teismo sprendimą (juo patvirtintą taikos sutartį) atsisakytų tą padaryti LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuri, be kita ko, suteikia teisę ir pačiam gyvenamosios vietos savininkui teikti atitinkamus prašymus deklaravimo įstaigai dėl deklaravimo duomenų ištaisymo, panaikinimo ir pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Kadangi byla dalyje dėl atsakovo G. G. priešieškinio nutrauktina šalims sudarius taikos sutartį, tuo tarpu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-13 nutartimi atsakovo G. G. reikalavimų pagal priešieškinį užtikrinimui byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jos, įsiteisėjus sprendimui, naikintinos (CPK 150 str.).

Ieškovas sumokėjo 144 Lt / 41,70 Eur žyminio mokesčio (b.l. 2). Patvirtintus taikos sutartį tarp ieškovo E. M. ir atsakovo G. G., atsakovui G. G. grąžintina 75 procentai sumokėto už priešieškinį žyminio mokesčio, t.y. 108,60 Eur, o ieškovui E. M. grąžintina 75 procentai, tačiau ne nuo viso sumokėto žyminio mokesčio, o tik nuo 1/2 jo dalies (20,85 Eur), t.y. 15,63 Eur, kadangi likusioje dalyje teismas sprendė ieškovo reikalavimą atsakovams J. M. ir Ž. G., ir šios dalies žyminio mokesčio paskirstymo klausimas spręstinas pagal CPK 93 str. normas. CPK 93 str. 1 d., patenkinus ieškinį, iš atsakovės J. M. ieškovui E. M. priteistina likusi 1/2 dalis jo sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 20,86 Eur. Iš atsakovų J. M. ir G. G. (jis taikos sutartimi iš esmės tenkina ieškovo reikalavimą dėl iškeldinimo) lygiomis dalimis priteistina į valstybės biudžetą 7,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPk 96 str.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendė:

Patvirtinti tarp ieškovo E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius) ir atsakovo G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)) sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:“

E. M. įsipareigoja įvykdydamas G. G. priešieškinį finansuoti, pervesdamas pinigines lėšas į G. G. banko sąskaita, G. G. perkant savu nuosavybės teise butą, esantį Vilniaus mieste, kainuojantį ne mažiau kaip 23 000 eurų (dvidešimt trys tūkstančiai eurų ir 00 et). Atsakovui perkant didesnės vertės turtą, kainų skirtumą padengia pats A. G. G.. Atsakovo finansavimas įforminamas raštišku šalių pinigų priėmimo-perdavimo aktu, jame nurodant aiškią paskirtį, jog mokėjimas atliekamas pagal šios taikos sutartis nuostatas. Atsakovas, pripažindamas Ieškovo ieškinį, įsipareigoja per vieną mėnesį nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos išsikelti kartu su visais asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus raj., o Ieškovas E. M. įsipareigoja kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 1 metus nuo atsakovo išsikeldinimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus raj., dienos, pardavęs gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus raj. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Pirkimo-pardavimo sutarties dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus raj., įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, G. G. finansuoti sutarties 1.1. p. nurodyta suma bei būdu. A. G. G. nusprendus nuomotis būstą iki pastarasis bus finansuotas sutarties 1.1. p. tvarka, Ieškovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį kompensuoti nuomos dalį ne didesne nei 100 Eur suma. Ieškovui E. M. neįvykdžius šioje dalyje numatytų įsipareigojimų nustatytais terminais, t.y. per vienerius metus nuo atsakovo išsikėlimo iš namo, esančio Liepų g. 6, Zujūnų k., Vilniaus r., jo nepardavus arba per vieną mėnesį nuo pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo G. G. nefinansavus sutartyje 1.1 nurodyta suma ir būdu, ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui 23000 eurų, pinigus pervesdamas į banko sąskaitą. G. G. įsipareigoja, kad nepilnametis sūnus Ž. G. galės naudotis jam nuosavybės teise priklausysiančiu butu, kurio pirkimas bus finansuotas Ieškovo E. M., uzufrukto teise iki jo pilnametystės (CK 3.71 str.). Visas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka šalys lygiomis dalimis. Kitos bylinėjimosi išlaidos išspręstos tarpusavio susitarimu iki šios sutarties pasirašymo.

Šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų dėl kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų reikalavimų ir faktinių aplinkybių bei pareiškia, jog ateityje jų neturės.“

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovo E. M. ieškinio atsakovui G. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei atsakovo G. G. priešieškinio ieškovui E. M. dėl uzufrukto nustatymo, pinigų priteisimo nutraukti.

Ieškovo E. M. ieškinį atsakovams J. M. ir Ž. G. tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovus J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančius Vilniaus r. Zujūnų sen. (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui E. M. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r., Zujūnų sen. (duomenys neskelbtini). Sprendimo šioje dalyje įvykdymą atidėti iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Priteisti iš atsakovės J. M. ieškovui E. M. 20,86 Eur (dvidešimt eurų 86 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui E. M. 15,63 Eur (penkiolika eurų 63 centus), o atsakovui G. G. 108,60 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 60 centų) žyminio mokesčio iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Priteisti iš atsakovų J. M. ir G. G. lygiomis dalimis 7,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, t.y. po 3,70 Eur (tris eurus 70 centų) iš kiekvieno (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., Zujūnų sen., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovui E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini)) areštą, uždraudžiantį areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, o taip pat kito ieškovo E. M. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą 18999,07 € (aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 7 centų) sumai, o jo nesant ar nepakakus – piniginių lėšų, priklausančių ieškovui ir esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiantį areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, bet leidžiantį iš jo atsiskaityti su atsakovu G. G..

Įsiteisėjus sprendimui, apie jo vykdymą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo informuoti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.