Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybė įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), A. O., A. B., B. B., I. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad pretendavo į mamos pusės turtą, nes į K. Š. tėvo turtą nepretendavo. Pareiškėjas yra K. Š. pusbrolis, jis buvo nevedęs, vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirus K. Š. pareiškėjas iš karto pradėjo prižiūrėti ir tvarkyti turtą, sėjo, dirbo žemę, pjovė žolę. Pareiškėjas pakeitė gyvenamojo namo spyną, vandens name nėra, tik elektra, mokesčiai apmokėti, skolų nėra. Pareiškėjas buvo kreipęsis į notarę, tačiau pareiškimo notarė iš pareiškėjo nepriėmė. Po K. Š. mirties liko gyvenamasis namas ir 3 ha žemės, (duomenys neskelbtini). Taip pat K. Š. priklausė butas ir garažas (duomenys neskelbtini), kuriuos priėmė kiti asmenys.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Rasa Maliauskienė prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai ir papildomai paaiškino, kad suinteresuoti asmenys K. Š. turtą paveldėjo, kuris buvo registruotas jo vardu. Pareiškėjas K. Š. turtą pradėjo valdyti, kuris buvo registruotas G. L. vardu. Nekilnojamąjį turtą, kuris faktiškai pradėtas valdyti K. A., reikės perregistruoti iš G. L. į O. Š. vardu, nes po G. L. šį turtą paveldėjo O. Š.. Po O. Š. šį turtą paveldėjo K. Š. per įstatymo numatytą laiką, tačiau jis nespėjo įgyvendinti savo kaip paveldėtojo teisių, t. y. neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo ir neįregistravo savo vardu nuosavybės teisių į minėtą turtą, kaip ir jo motina O. Š. paveldėjo savo sesės G. L. palikimą per įstatymo nustatytą laiką neišsiėmė paveldėjimo teisės liudijimo ir neįregistravo savo nuosavybės teisių, todėl susidarė situacija, kad ne visas turtas, kurį mirties dieną turėjo K. Š. buvo registruotas jo vardu.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. nurodė, jog neprieštarauja pareiškimui. Pareiškėjas tvarko namą, dirba, stengiasi. Ji priėmė K. Š. palikimą. Buvo susitarimas kad ji priima būtą, o pareiškėjas žemę ir namą. Pareiškėjas po K. Š. mirties pradėjo ten ir šienauti, ir tvarkytis.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo B. B. nurodė, jog jai žinoma, kad namas yra tvarkomas. Ji K. Š. palikimą priėmė kreipdamasi į notarą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. Z. nurodė, kad sutinka su pareiškėjo prašymu. Tarp pareiškėjo ir jos buvo susitarimas, kad jai atitenka (duomenys neskelbtini) butas, o pareiškėjui namas ir žemės sklypas.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. O. nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjas paveldėtų žemės sklypą ir namą. Kadangi ji arčiausiai gyvena pareiškėjo, tai žino ir matė, jog pareiškėjas tvarkosi. Taip pat tarp pareiškėjo ir jos buvo susitarimas, kad ji paveldi butą (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas gyvenamąjį namą ir žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. N. paaiškino, kad su pareiškėju yra kaimynai. Po K. Š. jo turtą paveldėjo K. A., dirbo žemę, prižiūrėjo namus. Aplinka sutvarkyta.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. D. paaiškino, kad pati gyvena tam kaime daugiau negu 10 metų, minėtoje sodyboje gyveno K. A. tetos, vėliau sodyba liko tetai Š.. Po K. Š. mirties, sodybą prižiūrėjo K. A., tvarkė aplinką, šienavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas K. Š.. Palikėjas buvo nevedęs, vaikų neturėjo, o jo palikimą, kurį sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pensijų fondo vienetai, esantys AB SEB banke, pensijų kaupimo sąskaitoje ir piniginės lėšos, esančios „Swedbank“ AB, banko sąskaitoje, paduodamos pareiškimus pas notarą dėl palikimo priėmimo priėmė jo pusseserės A. B., A. O., B. B. ir I. Z., kurioms buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog K. Š. (duomenys neskelbtini) priėmė O. Š. palikimą kreipdamasis į notaro pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tuo tarpu, nors O. Š. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, nėra, tačiau iš Testamentų registro išrašo ir Prienų rajono I-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad O. Š. priėmė G. L. palikimą, kurios vardu nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre iki šiol yra registruoti nekilnojamieji daiktai, t. y. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, kurio plotas 0,1300 ha, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, kurio plotas 0,6900 ha, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, kurio plotas 0,4600 ha, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, kurio plotas 1,5300 ha, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, kurio plotas 0,2200 ha, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta M. ir O. iki santuokos L. K. duktė vardu O., gimusi (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta M. (taip dokumente) ir O. iki santuokos L. (taip dokumente) K. duktė vardu G. (taip dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta M. (taip dokumente) ir O. (taip dokumente) iki santuokos L. K. duktė vardu D., gimusi (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Gyventojų registro (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad D. A. mirė našlė, buvo susilaukusi sūnaus K. A., todėl K. A. laikytinas palikėjo K. Š. pusbroliu.

Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio duotų paaiškinimų nustatyta, kad nors K. Š. palikimą, padavusios palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo priėmė A. O., A. B., B. B. ir I. Z., tačiau po pareiškėjo pusbrolio K. Š. mirties, atsiradusį palikimą, faktiniu valdymu taip pat užvaldė ir pareiškėjas K. A.. Be kita ko, K. A. pažymėjo, kad jis laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl to, jog tuo metu jis neturėjo giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjo K. Š. mirties K. A. faktiniu valdymu užvaldė K. Š. priklausiusius, tačiau jo vardu neįregistruotus, nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai, bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo pusbrolio K. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjas po pusbrolio mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, o prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo pusbrolio K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.