Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-364-565/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
2A-364-565/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00141-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
N. G.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, N. M., E. S.
Kategorijos
Civ. byla Nr.2A-364-565/2016
Teisminio proceso Nr.2-68-3-00141-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1.; 3.3.1.18 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ir atsakovės N. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei N. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei statybą leidžiančio dokumento gavimo be bendraturčio sutikimo ir pagal atsakovės N. G. priešieškinį ieškovei A. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, N. M., E. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kurį patikslinusi, prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu Gandrų 3, Vilniuje, unikalus Nr.0101-0049-0918, tvarką pagal UAB „Kagema“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, taip pat leisti ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį faktiškai atliktus ir 2009-07-10 savavališkos statybos akte Nr.(101)-11.11-104 užfiksuotus statybos darbus be atsakovės sutikimo.

Ieškovė nurodė, kad 2010-06-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.4679 pagrindu ieškovei priklauso 363/1591 dalys 1 591 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso 525/1591 dalys šio sklypo, trečiajam asmeniui N. M. – 222/1591 dalys, o Lietuvos valstybei – 481/1591 dalis šio sklypo. Tarp ieškovės ir atsakovės kilo nesutarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl ieškovė prašo teismo nustatyti šią tvarką pagal ieškovės pateiktą UAB „Kagema“ parengtą planą. Ieškovės teigia, kad jos siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka visų bendraturčių turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, žemės sklype esančio gyvenamojo namo ir jo priklausinių faktinį išdėstymą, faktiškai per daugelį metų nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Ieškovė taip pat nurodė, kad jai skirtinoje naudotis žemės sklypo dalyje prie jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas priestatas, taip pat pastatytas ūkinis pastatas, kuriuos 2009-07-10 savavališkos statybos aktu Nr.(101)-11.11-104 reikalaujama nugriauti kaip savavališką statybą. Atsakovė kaip žemės sklypo bendraturtė be pagrindo nesutinka duoti ieškovei sutikimo 2009-07-10 savavališkos statytos akte užfiksuotiems statybos darbams, o be šio sutikimo ieškovė negali statybos darbų įteisinti.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2010-09-15 parengtą planą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 1 591 kv.m. ploto žemės sklypas, esantis Gandrų 3, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0049-0918, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (363/1591 dalys), atsakovei (525/1591 dalys), trečiajam asmeniui E. S. (481/1591 dalis) ir trečiajam asmeniui N. M. (222/1591 dalys).

2009-07-10 statybos sustabdymo aktu Nr. (101)-11.11-104 buvo sustabdyti priestato bei ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), statybos darbai. Dėl šių savavališkų statybų 2009-07-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)-11.12-70 ieškovei buvo skirta bauda. 2009-07-30 reikalavimu pareikalauta, kad ieškovė pašalintų savavališkos statybos padarinius. Ieškovė 2010-10-25 prašymu kreipėsi dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui. 2010-11-05 ieškovei buvo pateikti specialieji architektūros reikalavimai Nr.AR 2164 buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui.

Analizuodamas byloje esančius naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal atsakovės pateiktą UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtą planą kiekvienam bendrasavininkui priklausantis turtas išdėstytas nedideliais plotais visame sklype, kas sudaro pagrindą ginčų kilimui ateityje, o ieškovės projekte yra nurodytas bendrasavininkas, kuriam šiuo metu joks turtas nepriklauso.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendraturčių nesutarimas yra akivaizdus, nes ginčui išspręsti į bylą buvo pateikti tiek abiejų šalių projektai, tiek ir taikos sutartis. Bendraturčiai, gindami išimtinai tik savo interesus, nepaisydami susidariusios padėties, kuri iš esmės pažeidžia visų bendraturčių interesus, nerodė suinteresuotumo šį ginčą išspręsti visiems bendraturčiams įmanomai tinkamu būdu, nors ir pripažino, kad esama padėtis yra bloga ir jų netenkina.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad konkrečiu atveju bendras ginčo turto valdymas ir naudojimasis juo pagal vieną kurį iš į bylą pateiktų planų (ieškovės ar atsakovės) yra neįmanomas, nepažeidžiant kurio nors bendrasavininko interesų. Teismui patvirtinus kurį nors vieną byloje šalių pateiktą projektą, nebūtų užkirstas kelias ginčų tarp bendrasavininkų kilimui ateityje, nes abu byloje esantys projektai yra netinkami, juose nėra nurodytas tikslus atskiro bendrasavininko faktiškai naudojamas turtas (pvz.: ieškovės plane yra pažymėtas turtas (pirtelė), kuris realiai nugriautas, o atsakovės plane nenurodytas visas faktiškai jos naudojamas turtas (rūsys) ir kt.). Šalys ir jų atstovai teismui patvirtino, jog pagal pateiktus planus faktiškai iš dalies pasikeistų bendrasavininkų naudojamo turto dydis ir tai pažeistų kitų bendrasavininkų interesus. Be to, ieškovė, teikdama reikalavimą leisti jai be atsakovės sutikimo gauti statybas leidžiantį dokumentą, įteisinantį statybos darbus, atliktus ir užfiksuotus 2009-07-10 savavališkos statybos akte, teismui nepateikė įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka ji kreipėsi į atsakingas institucijas dėl neteisėtai pastatytų statinių įteisinimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad, paskyrus šalims naudotis minėtu žemės sklypu pagal kurį nors iš pateiktų planų, tai pažeistų tiek jų pačių, tiek ir trečiųjų asmenų interesus, ką patvirtina ir trečiojo asmens E. S. atstovo išdėstyta pozicija (2 t. b.l. 23-24), todėl yra akivaizdu, kad taip nebūtų sudarytos optimaliausios sąlygos naudotis tenkančia nuosavybės dalimi, nes taip būtų pažeidžiami kurios nors vienos iš šalių interesai ir toks naudojimasis neatitiktų savininkų poreikių, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti kurios nors šalies reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Teismo išvada, kad naudojimasis žemės sklypu pagal vieną kurį nors iš į bylą pateiktų projektų (ieškovės ar atsakovės) yra neįmanomas nepažeidžiant kurio nors iš bendrasavininkų interesų, yra visiškai nepagrįsta, padaryta visiškai neįvertinus byloje esančių įrodymų, neargumentavus, kodėl naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės pateiktą projektą pažeidžia bendrasavininkų interesus. Nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką objektyviai neišvengiami dalies bendraturčių teisių pažeidimai, kurie tokiais atvejais yra pateisinami ir leistini. Teismas neišsprendė ginčo iš esmės, nesiekė abiejų šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje.

Ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje ir faktinį naudojimąsi žemės sklypu, kiekvienam bendrasavininkui skiriamos naudotis žemės sklypo dalies forma yra pakankamai taisyklinga ir proporcinga, dėl ko visas žemės sklypas galės būti racionaliai naudojamas. Tuo tarpu pagal atsakovės pasiūlytą projektą kiekvienam bendrasavininkui skirtas naudotis žemės sklypas išdėstytas nedideliais ploteliais visame žemės sklype, trečiajam asmeniui E. S. skiriant naudotis 37 kv.m. sklypo dalimi, esančia po rūsiu ir prie rūsio, priklausančio atsakovei.

Teismas visiškai nevertino ieškovės reikalavimo keisti ieškovei be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į atsakingas institucijas dėl savavališkos statybos įteisinimo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti iš dalies, kiek tai liečia naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pagal atsakovės pateiktą projektą žemės sklypas nėra atskiriems savininkams išdalinamas mažais lopinėliais. Pagrindinis laisvos, neužstatytos žemės plotas padalinamas proporcingai pagal turimas nuosavybės teisės dalis per visą žemės sklypą einančiais trimis sklypais, o bendrasavininkei, kuri naudojasi atskira sklypo dalimi iš kitos namo pusės, žemės sklypas skiriamas būtent prie jai nuosavybės teise priklausančio namo dalies. Kadangi bendrasavininkai turi nuosavybės teise eilę ūkinių pastatų, todėl prašoma nustatyti taip pat ir naudojimosi tvarką po šiais pastatais ir aplink juos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateiktame projekte ir yra ne tik didesnės sklypo dalys, bet ir mažesni ploteliai.

Teismas, atmesdamas tiek ieškinį, tiek priešieškinį, neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė šalių ginčo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo E. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

Ieškovės pateiktas projektas atitiko visų bendraturčių, išskyrus atsakovės, pozicijas, yra kompromisinis, optimaliai užtikrinantis visų bendraturčių interesus, yra racionalus ir geriau pasitarnauja geresniam nuosavybės valdymui bei užkerta kelią konfliktams ir ginčams tarp bendraturčių kilti ateityje, atitinka kiekviena bendrasavininko turimą turto dalį, pastatų ir jų dalių išdėstymą sklype.

Teismas turėjo įvertinti ieškovės ir atsakovės pateiktus projektus visais aspektais, bet toks įvertinimas sprendime neatliktas, teismas pažeidė CPK 265 str. reikalavimus dėl sprendimo motyvų ir įrodymų analizės ir vertinimo ir apsiribojo tik bendro pobūdžio samprotavimais.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo N. M. pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuose nurodė, kad sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais.

Teismas, padarydamas išvadą, kad naudojimasis žemės sklypu pagal vieną kurį nors iš į bylą pateiktų projektų (ieškovės ar atsakovės) yra neįmanomas nepažeidžiant kurio nors iš bendrasavininkų interesų, yra visiškai nemotyvuota. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovės argumentais, kad jos siūloma naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje ir faktinį naudojimąsi žemės sklypu, nepažeidžia nei vieno bendrasavininko interesų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1 591 kv.m. ploto žemės sklypas, esantis Gandrų 3, Vilniuje, unikalus Nr.0101-0049-0918, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (363/1591 dalys), atsakovei (525/1591 dalys), trečiajam asmeniui E. S. (481/1591 dalis) ir trečiajam asmeniui N. M. (222/1591 dalys) (2 t., 170-173 b.l.). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kagema“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą (1 t., 15 b.l.). Atsakovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geodeziniai ir topografiniai“ darbai 2010-09-15 parengtą projektą (1 t., 83 b.l.).

Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-07-10 statybos sustabdymo aktu Nr.(101)-11.11-105 nurodė ieškovei sustabdyti adresu Gandrų 3, Vilniuje, savavališkai statomų priestato ir ūkinio pastato statybą, o 2009-07-30 reikalavimu Nr.(101)-11.11-106 pareikalavo, kad ieškovė iki 2009-10-15 pašalintų savavališkos statybos padarinius (1 t., 51, 53 b.l.). Ieškovė siekia pasinaudoti teisės aktų nustatyta galimybe įteisinti savavališką statybą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Tam ieškovei būtina gauti žemės sklypo bendrasavininkų, tame tarpe ir atsakovės, sutikimą vykdomiems statybos darbams. Atsakovei atsisakius tokį sutikimą duoti, ieškovė prašo leisti gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovės sutikimo.

CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas šią CK nuostatą, yra pažymėjęs, kad nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Taigi, esant ginčo žemės sklypo bendrasavininkų nesutarimams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo nustatyti šią tvarką pagal ieškovės ieškinį ar atsakovės priešieškinį, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas reikšmingas tokiai tvarkai nustatyti aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas faktiškai nevertino nei ieškovės, nei atsakovės pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto, nenustatinėjo ir netyrė šių projektų atitikimo aukščiau paminėtoms reikšmingoms naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas faktiškai nemotyvavo savo išvados, kad, patvirtinus kurį nors vieną šalių pateiktą projektą, nebūtų užkirstas kelias ginčų tarp bendrasavininkams kilimui, nes abu projektai yra netinkami, apsiribodamas teiginiu, kad projektuose nėra nurodytas tikslus atskiro bendrasavininko naudojamas turtas (ieškovės plane yra pažymėta pirtelė, kuri realiai nugriauta, o atsakovės plane nenurodytas jos naudojamas rūsys), bet nepaaiškindamas, kaip tik šios aplinkybės turi įtakos išvadai, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti patvirtinta nei pagal vieną iš projektų. Pirmosios instancijos teismas tiksliai nenurodė, kiek tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovės planą pasikeistų bendrasavininkų turto dalys, kad tai būtų galima vertinti kaip bendrasavininkų interesų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra akivaizdu, jog yra pažeidžiami kurios nors vienos iš šalių interesai ir toks naudojimasis neatitiktų savininkų poreikių, šį savo teiginį grįsdamas tik nuoroda į trečiojo asmens E. S. išdėstytą poziciją, visiškai neanalizuodamas šioje pozicijos nurodytų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas taip pat faktiškai nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su ieškovės reikalavimo leisti ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovės sutikimo pagrįstumo vertinimo, apsiribodamas niekuo nepagrįstu teiginiu, kad teismui nepateikta įrodymų, jog ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl savavališkų statybų įteisinimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė 2010-10-25 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus rekonstravimo projektui, tokie reikalavimai ieškovei buvo išduoti 2010-11-05. Kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka siekia įteisinti savavališką statybą, o tam yra reikalingas atsakovės kaip žemės sklypo, kuriame vykdoma statyba, bendrasavininkės sutikimas, pirmosios instancijos teismui yra žinoma ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-94-808/2016 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį ieškovei dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuri yra sustabdyta iki bus išnagrinėta nagrinėjama byla, kadangi nagrinėjamos bylos sprendimas gali turėti įtakos tam, kad ieškovė galės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovės sutikimo rekonstrukcijai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai nenustatinėjo aplinkybių, reikšmingų tinkamam ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio išsprendimui. Nenustačius visų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismui nepateikus teisinio vertinimo, nėra galimybės ir apeliacinės instancijos teisme patikrinti teismo išvadų pagrįstumą. Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja neatskleistos bylos esmės buvimą, lemiantį proceso pakartojimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka ir tretiesiems asmenims, t.y., reiškia materialinius reikalavimus tiesiogiai tretiesiems asmenims. Todėl šie asmenys byloje turėtų būti patraukti atsakovais (CPK 41 str. 1 d.). Be to, dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ginčo žemės sklypo bendrasavininke vietoje Lietuvos valstybės tapo trečiasis asmuo E. S., tačiau ieškovei nebuvo pasiūlyta atitinkamai patikslinti ieškinio reikalavimo, t.y. ieškovės ieškinyje liko reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką Lietuvos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Alvydas BarkauskasRūta BurdulienėNeringa Švedienė