Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-09-28 · Civilinė byla Nr. e2S-520-828/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-28
Bylos Nr.
e2S-520-828/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
UAB „Asorela“
Atsakovas
L. M.
Civilinė byla Nr. e2S-520-828/2021Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01307-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.5.; 3.5.3.1.13; 3.5.14.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Asorela“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Asorela“ ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. T. dėl įpareigojimo perduoti dokumentus ir turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Asorela“ prašė įpareigoti atsakovę L. M. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei visus UAB „Asorelą“ turimus dokumentus, antspaudą ir turimą visą turtą. Taip pat prašė ieškovės naudai paskirti atsakovei 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną perduoti dokumentus ir turtą, jeigu atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.

2. Nurodė, kad atsakovė L. M. laikotarpyje nuo 2014-12-18 iki 2020-10-01 ėjo UAB „Asorela“ direktorės pareigas. Nutraukus darbo sutartį atsakovė neperdavė įmonės dokumentų, antspaudo ir turto ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 28 d. nutartimi patenkino šalių prašymą ir patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, joje nurodytomis sąlygomis; civilinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovės 7,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Teismas nurodė, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Asorela“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-06-28 nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmos instancijos teismui.

6. Nurodo, kad atsakovė perdavė ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus pagal 2021-06-28 ir 2021-06-02 perdavimo - priėmimo aktus, ieškovė šiuos dokumentus pateikė savo buhalterei ir tik tuomet paaiškėjo, jog šie dokumentai negali būti pripažinti tinkamais buhalteriniais dokumentais, nes šie dokumentai yra nepilni ir visiškai nesutvarkyti. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra tik iki 2018 metų, kai atsakovė L. M. įmonės direktore buvo nuo 2014-12-18 iki 2020-10-01, t. y. buvo pilnai atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą.

7. Prie buhalterinės apskaitos dokumentų nepateiktos visos pelno - mokesčių metinės deklaracijos, PVM deklaracijos, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašai. Ilgalaikio turto nurašymo aktai už laikotarpį 2018-03-12 - 2018-11-30 sudaryti pažeidžiant buhalterinės apskaitos ir kitus norminius aktus.

8. Be to, paaiškėjo, jog iki šios dienos UAB „Asorela“ turi automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo įsigytas 2017-05-29. Jis yra VĮ „Regitra“ duomenų bazėje registruotas kaip UAB „Asorela“ nuosavybė, tačiau kur jis šiuo metu yra, atsakovė nenurodė, tik paaiškino, kad yra 2018-02-04 parduotas ir turės pirkėjui, kai jis kreipsis, atgaline data leisti priregistruoti.

9. Esant tokiai situacijai, kai atsakovė L. M. aplaidžiai tvarkė UAB „Asorela“ buhalterinę apskaitą ar jos visai netvarkė, neišsaugojo ar iššvaistė įmonės turtą, nenori būti atsakinga už atsakovės veiksmus. Taikos sutartį ieškovė pasirašė suklaidinta atsakovės, būdama įsitikinusi, jog ji tikrai perdavė visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, bei sąžiningai vykdys įsipareigojimus pagal taikos sutartį.

10. Nurodo, kad teismas spręsdamas dėl taikos sutarties tvirtinimo, turi būti itin atidus ir ją tvirtinti tik įsitikinęs, kad tokia taikos sutartis galės būti realiai vykdoma, ar pati ieškovės atstovė yra pajėgi vienasmeniškai spręsti, ar atsakovės perduoti buhalteriniai įmonės dokumentai yra pakankami ir pilni.

11. Pažymi, kad 2018-02-04 automobilis Peugeot 206 buvo parduotas tik už 10 eurų, kas kelia įtarimą dėl galimo įmonės turto iššvaistymo. Be to, taikos sutarties 6 punkte yra numatyta, jog, jeigu bet kuri iš šalių nevykdys arba netinkamai vykdys savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, teismo patvirtinta sutartis gali būti vykdoma CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nepateikė ieškovei visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tai laikytina netinkamu savo įsipareigojimų vykdymu, tačiau visiškai neaišku, kaip tokį atsakovės įsipareigojimą galima priverstinai vykdyti.

12. Teismui esant abejonėms dėl taikos sutarties atskirų sąlygų teisėtumo ar šalių valios išraiškos tinkamumo, klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo teismas turi nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad įsitikintų jų laisva valia (CPK 3 str. 1 d., 140 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, vien tik formaliais pagrindais rašytinio proceso tvarka patvirtinęs taikos sutartį, šių apeliantės aukščiau nurodytų aplinkybių neišsiaiškino.

13. Vadovaujantis CK 6.986 str. l d., taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 str.) - t. y. kai viena šalis (atsakovė) nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis (ieškovė) yra neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai.

14. Teismas nagrinėjamu atveju privalėjo keisti taikos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimų į ieškovės atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovo atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. CPK 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Kita vertus, pažymėtina tai, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių – ieškovės UAB „Asorela“ ir atsakovės L. M. – sudaryta Taikos sutartis. Taikos sutartimi atsakovė ir ieškovė pareiškė, kad atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus pagal 2021-06-28 ir 2021-06-02 perdavimo – priėmimo aktus, įmonės antspaudą ir įmonės turtą: dviejų kolonų hidraulinį keltuvą, darbastalį, hidraulinį sailenblokų ir guolių presą, pneumatinį pakelėją (su ratukais rankinį). Atsakovė patvirtino, kad daugiau įmonės daiktų ir dokumentų nebeturi. Su tuo sutiko apeliantė ir pasirašė taikos sutartį.

20. Apeliantė teigia, kad ne visi įmonės dokumentai buvo perduoti, o buhalterinė apskaita buvo perduota tik iki 2018 metų. Pažymėtina, kad, perduodant įmonės buhalterinius dokumentus, apeliantė juos tikrino, su jais susipažino, tam buvo skirtas atitinkamas laikotarpis. Todėl apeliantei manant, kad ne visi dokumentai yra perduodami, ji galėjo reikalauti iš atsakovės likusių dokumentų, nepasirašyti tokio turinio taikos sutarties, tačiau to nepadarė. Priešingai - apeliantė, pasirašydama nurodyto turinio taikos sutartį (kurioje nurodoma, kad atsakovė kitų dokumentų ir turto neturi, ir ieškovė tai pripažįsta) aiškiai išreiškė savo poziciją.

21. Pažymėtina, kad šalys dokumentų ir turto perdavimą derino ne vieną kartą, tai patvirtina net kelis kartus atidėti teismo posėdžiai dėl taikos sutarties sudarymo bei keli pasirašyti perdavimo – priėmimo aktai. Be to iš byloje esančio juridinių asmenų registro išplėstinio įrašo matyti, kad paskutiniai finansiniai atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už 2018 m. Manytina, kiti ir nebuvo sudaryti. Daugiau duomenų apie finansinius atskaitomybės dokumentus nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė ne visus jos turėtus įmonės dokumentus perdavė ieškovei.

22. Minėta, kad šalys pasirašė taikos sutartį, kurioje nurodoma, kad atsakovė kitų dokumentų ir turto (be jau perduotų) neturi, o ieškovė tai pripažįsta. Šalys procese buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų. Todėl pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neturėjo pagrindo abejoti šalių nurodytomis aplinkybėmis. Dėl to apeliantės argumentai, kad teismas turėjo įsitikinti, ar pati ieškovės atstovė yra pajėgi vienasmeniškai spręsti, ar atsakovės perduoti buhalteriniai įmonės dokumentai yra pakankami ir pilni, atmestini.

23. Nors apeliantė ir teigia, kad nėra aišku, kur yra įmonės vardu registruotas automobilis, tačiau vėliau atskirajame skunde pati apeliantė nurodo, kad automobilis buvo parduotas už 10 Eur. Aplinkybė, kad apeliantė mano, jog atsakovė išvaistė įmonės turtą, nesudaro pagrindo naikinti sudarytą taikos sutartį, kai atsakovė nurodo, jog jokio įmonės turto ji nebeturi. Ieškovė savo interesus, turi teisę ginti kitomis teisinėmis priemonėmis (pvz. baudžiamojo persekiojimo).

24. Kaip jau minėta, remiantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviajame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, iš esmės pažeistų vienos iš jos šalių teises ir teisėtus interesus.

25. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinti apeliantės skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, teisinio pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vygintas Mažuika.