Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. K., ieškovo atstovei adv. D. G., trečiajam asmeniui R. V., atsakovui V. K. nedalyvaujant

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl paramos pilnamečiui vaikui išieškojimo pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui V. K., tretysis asmuo R. V. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. K. (toliau tekste- ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo jai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt paramos pilnamečiam vaikui nuo 2014-09-01 iki ji mokysis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dieniniame skyriuje ir įgys psichologijos bakalauro laipsnį, bet neilgiau kaip iki jam sukaks 24 metai, bei paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimą nuo 2013-09-08 iki 2014-07-01 ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo prievolė teikti išlaikymą, nustatyta 2010-12-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, baigėsi. Ieškovės materialinė padėtis sunki, ji mokėsi nuo 2010-12-06 iki 2014-07-01 Panevėžio J. B. gimnazijoje, o 2014-09-01 Vilniaus universitete dieniniame skyriuje, suderinti mokymosi vidurinėje mokykloje ir universiteto dieninio skyriaus I kurse su darbu neturi galimybės. Būdama pilnametė ir darbinga negauna pajamų ir faktiškai savęs išlaikyti negali, o motinos pajamų nepakanka jos poreikiams patenkinti. Todėl jai būtina tėvo parama. Ieškovės žiniomis, atsakovas gali teikti prašomą išlaikymą.

A. V. K. (toliau tekste- atsakovas) Atsiliepimo į ieškinį per įstatymo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. (CPK 123 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nustatė , kad ieškovė M. K., gim. 1995-09-08, yra pilnametė, kuri reiškia reikalavimą dėl išlaikymo išieškojimo iš savo tėvo (b.l. 7) CK 3.194 str. 3 d. pagrindu. Ieškovė mokėsi 2010-12-06 iki 2014-07-01 Panevėžio J. B. gimnazijoje 4 klasėje, o 2014-09-01 Vilniaus universitete dieniniame skyriuje Filosofijos fakulteto pirmos pakopos nuolatinių studijų I kurso studentė, studijas turėtų baigti 2018-06-30. ( b.l. 19, 97). Ieškovės ir trečiojo asmens R. V. paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė yra išlaikoma savo motinos R. V., kas mėnesinių lėšų poreikis jos pragyvenimui iki 2014-09-01 buvo apie 1000 Lt., nuo 2014-09-01 apie 1500 Lt.

LR CK 3.194 str. 3 d. nustatyta, kad pilnamečio vaiko (CK 2.5 straipsnio 1 dalis) išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, taip pat kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. LR Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos“. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis ar pagal bendrojo lavinimo programą besimokantis moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas, todėl išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas, reikalingas paramos, mokysis vidurinės mokyklos arba baigs bendrojo lavinimo programą profesinio rengimo centro dieniniame skyriuje. Byloje nustatyta, kad ieškovė M. K. yra pilnametė (ne vyresnė kaip 24 metų) ir 2013-09-08 iki 2014-07-01 mokėsi Panevėžio J. B. gimnazijoje, dieniniame skyriuje, nebuvo įgijusi vidurinio išsilavinimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 3.194 straipsnio 1 dalyje ir 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties, bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės taikymo (aiškinimo) taisykles, priteisia išlaikymo įsiskolinimą pilnamečiam vaikui M. K., kuri mokėsi 2013-09-08 iki 2014-07-01 mokėsi Panevėžio J. B. gimnazijoje pagal bendrojo lavinimo programą.

Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus dėl ieškovas materialinės padėties, daro išvadą, kad ieškovė dėl jos mokymosi pobūdžio ir krūvių baigiamojoje bendrojo lavinimo klasėje yra išnaudojusi visas protingas galimybes pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi mokykloje ir jai reikalinga parama. Teismas mano, kad ieškovė neturėjo realios galimybės dirbti ir tuo pačiu metu pakankamai gerai mokytis.

Priteisdamas išlaikymą pilnamečiui vaikui, kuriam parama reikalinga ir būtina, teismas taip pat privalo atsižvelgti į tėvų materialinę padėtį, nedaryti esminės žalos jų asmeninėms bei kitų asmenų teisėms idant nebūtų iš esmės pabloginta jų padėtis (LKT 2007-06-07 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). .

Įvertinęs visus surinktus įrodymus dėl atsakovo materialinės padėties, teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai kol ši įgys vidurinį išsilavinimą t.y. iki 2014-07-01, toks terminas nustatomas atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį Teismas atsižvelgia į tai, kad kreipimosi į teismą dienai ieškovė mokėsi, neturėjo pajamų, jai buvo būtina parama, todėl jos pažeista teisė turi būti ginama.

Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog nei vienas iš tėvų neturi galimybės skirti didesnę sumą išlaikymui paramos reikalingam pilnamečiui. Todėl daroma išvada, kad priteisdamas iš atsakovo ieškovei išlaikymo įsiskolinimą sumoje 1000 Lt (100Lt x 10 mėn.) dydžio, nepadarytų žalos atsakovo interesams bei poreikiams, nes jis gauna 350 Lt socialinę pašalpą, jokio turto neturi, turi skolinių įsipareigojimų ieškovei sumoje 2476,00 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymas. (b.l. 69-74, 80-95).

Be to, pažymėtina, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 str. 9 p. nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 str. įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė ieškovei sulaukus pilnametystės (b.l. 11). Teismas pažymi, kad tai, jog ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto, kai tėvas nebeteikė išlaikymo, neturėtų atimti iš jos teisės gauti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Pažymėtina, kad vien tai, jog išlaikymą nurodytu laikotarpiu ieškovei teikė motina, nėra pagrindas konstatuoti, kad tėvo teikiamas išlaikymas vaikui nebuvo reikalingas ir jį nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo galima atleisti

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime konstatavo, kad kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Ieškovės pasirinkimas studijuoti Vilniuje, kur pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis negu kituose Lietuvos regionuose, kai ieškovės pasirinktą studijų programą siūlo ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, nederinus tokių studijų galimybės klausimo su atsakovu, negali suponuoti atsakovui besąlygiškos pareigos prisiimti dalį ieškovės gyvenimo išlaidų. Taip pat pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reguliavimu, viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 str.). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi ir jai minėta paskola nebuvo suteikta.

Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad pagal mokslo užimtumą ji neturi galimybės įsidarbinti. Nepaneigta darbo savaitgaliais, atostogų metu galimybė, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ieškojo darbo minėtomis sąlygomis, kad jai buvo atsakyta ir pan. Taigi, ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

Atsakovas ilgą laiką yra bedarbis, registruotas darbo biržoje nuo 2014-02-04 (b.l. 93), privalomo registruoti turto atsakovas neturi, jo pajamos- 350 Lt socialinė pašalpa nuo 2013-07-01 iki dabar (b.l. 53, 80-92, 95). Iš atsakovo gaunamų pajamų dar išieškomas išlaikymo ieškovei įsiskolinimas (b.l. 71). Ta aplinkybė, kad atsakovas registruojasi darbo biržoje, dirba jam siūlomus trumpalaikius darbus, rodo, kad atsakovas siekia įsidarbinti ir gauti pajamas. Teismo priteistas išlaikymas po 500 Lt per mėnesį ar mažesnės išlaikymo sumos priteisimas iš esmės pablogintų ir taip sunkią atsakovo turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad, ieškovei neišnaudojus visų protingų galimybių pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, gaunant paramą iš motinos, reikalavimas priteisti paramą iš atsakovo, kurio turtinė padėtis yra bloga, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo t.y. 30 Lt žyminio mokesčio ir 46,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268 str., CK 3.194 str. 3d. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. K., a.k(duomenys neskelbtini) 1000 Lt kas sudaro 289,62 Eur paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimą už laikotarpį 2013-09-08 iki 2014-07-01 M. K., a.k(duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. K., a.k(duomenys neskelbtini) 30 Lt žyminio mokesčio kas sudaro 8,69 Eur. ir 46,10 Lt kas sudaro 13,35 Eur. procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų, įmokos kodas 5630, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB Swedbank , banko kodas 73000.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.