- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-2988-656/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01768-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- G. T.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) G. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui G. T. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės E. T. (toliau - ir ieškovė) ieškinį atsakovui G. T., kuriuo prašoma: priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko T. T. išlaikymui po 388,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025-04-02) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo 4 667 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2025-04-30; visas vaiko išlaikymui (periodinio išlaikymo, jo įsiskolinimo) lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai (ieškovei).
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo vaikui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 388,50 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovo priteisė nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimo teismui 2025-05-09 iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaikui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 388,50 Eur. Teismas prašomo išlaikymo periodinių išmokų sumą sumažino iki 350 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas akcentavo, kad šių priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus bei kitas šiai bylai svarbias aplinkybes. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų (faktinių aplinkybių) pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
6. Teismas atsižvelgė į ieškovės argumentus, kad atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo. Viena vertus, ieškovė teismui nepateikė kokių nors duomenų apie atsakovą, t. y. teismui neteikti duomenis nei apie atsakovo darbovietę, nei apie gaunamas pajamas ir pan. Kita vertus, nėra duomenų, kurie rodytų, jog atsakovas nuolat prisideda prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo (išlaikymo). Ir nors nepilnamečio vaiko poreikių detalizacija išsamiai bus tiriama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau atsakovas, teismo įsitikinimu, turi nepertraukiamai užtikrinti bent minimalius (bazinius) nepilnamečio vaiko poreikius: poreikį į maistą, aprangą, būstą bei kitas būtinas (bazines) priemones (išlaidos vaistams, nenumatytos išlaidos ir pan.). Teismo vertinimu, 350 Eur laikino išlaikymo suma būtų pakankamai racionali, atitinkanti bent jau minimalius (bazinius) nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant ir į tai, jog vaikas turi specialiųjų poreikių (diagnozuotas mišrus specifinis raidos sutrikimas, kitos ligos).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Ieškovė niekada nėra išleidusi vaikui 1000 Eur per mėnesį, nes vaikas tokių poreikių neturi, o ieškinyje išdėstyti vaiko poreikiai yra tik formali ieškovės pozicija.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Iš atskirojo skundo argumentų bei prašymo panaikinti nutartį visa apimtimi seka, kad atsakovas visiškai nesutinka prisidėti prie vaiko išlaikymo, kas prieštarauja CK 3.192 straipsnio normoje nustatytoms tėvų pareigoms materialiai išlaikyti savo vaikus.
8.2. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, nepadeda prižiūrėti vaiko.
8.3. Vaikui nustatyti specialūs poreikiai, todėl ieškovė imasi visų įmanomų priemonių tikslu pagerinti vaiko sveikatą ir maksimaliai įvykdyti visas gydytojų rekomendacijas. Vaikas yra tokio amžiaus, kad savalaikis medicininės pagalbos suteikimas ženkliai pagerins ir turės įtakos vaiko sveikatai.
8.4. Atsakovas nepateikė nei vieno argumento, kokios konkrečiai vaiko išlaidos yra nepagrįstos arba nereikalingos, kokios procedūros nebūtinos, su kokiomis gydytojų išvadomis ar rekomendacijomis jis nesutinka.
8.5. Teismas priteisė mažesnį už minimalų vaiko išlaikymo dydį, kuris vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijomis skaičiuotinas remiantis minimaliu atlyginimu, kuris nuo 2025-01-01 atskaičius mokesčius yra 777 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
20. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
21. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo.
22. Remiantis kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaikų poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vienam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
23. Atsakovas ginčija teismo nustatytą laikino išlaikymo sumą, prašo panaikinti teismo nutartį, tačiau nenurodo, kokia išlaikymo suma būtų adekvati. Taigi atsakovas visiškai nesutinka prisidėti prie vaiko išlaikymo, kas prieštarauja CK 3.192 straipsnio normoje nustatytoms tėvų pareigoms materialiai išlaikyti savo vaikus.
24. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, atskaičius mokesčius (nuo 2025 m. sausio 1 d.), yra 777 Eur ir jis laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Todėl kiekvienam iš tėvų vaikui teiktino išlaikymo orientacinė suma būtų 388,50 Eur (777 Eur/2).
25. Teismas iš atsakovo priteisė netgi mažesnę nei rekomendacinę išlaikymo periodinės išmokos sumą - 350 Eur. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismo nustatyta laikino išlaikymo vaikui suma būtų nepagrįsta, neatitiktų vaiko interesų.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.