Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1492-881/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-02Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
2A-1492-881/2014
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00288-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
E. K.
Ieškovas
K. K.
Trečiasis asmuo
UAB „4 finance“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „ITM Inkasso“, UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1492-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00288-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-64-675/2013 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys: UAB „4 finance“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „ITM Inkasso“, UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo E. K. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę M., priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas E. K. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę K., ieškovei – M., nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui iki pilnametystės, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką ir padalyti santuokoje įsigytą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir, be kita ko, priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų: G. K. ir A. S. K., išlaikymui po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės bei iš atsakovo priteisė valstybei 830 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 22,44 Lt pašto išlaidų.

Teismas nurodė, kad sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovas nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi. Nei ieškovės, nei atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė iki 2013 m. liepos 1 d. mokėsi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje. Jos gaunamas pajamas sudarė socialinė pašalpa, išmoka vaikui, maitintojo netekimo pensija. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos gaunamos pajamos šiuo metu kas mėnesį yra 762 Lt. Atsakovas yra neįgalus, jo darbingumas yra 35 procentai. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo kas mėnesį gaunamos pajamos yra 680 Lt invalidumo pensija.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai išleidžia ne mažiau kaip 700 Lt: maistui 300 Lt, drabužėliams, avalynei 250 Lt, higienos priemonėms 40 Lt, vaistams, vitaminams 40 Lt, buities apyvokos daiktams (baldeliams, patalynei, rankšluosčiams, indams) 20 Lt, kurui, elektros energijai, vandeniui 50 Lt, žaislams, knygutėms 10 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų poreikius, jų amžių, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, tai, kad atsakovas, būdamas 35 procentus darbingas, neturi galimybės susirasti darbo ir gauti didesnių pajamų, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys šioje dalyje tenkintini iš dalies, priteisiant iš atsakovo kiekvienam vaikui po 250 litų išlaikymą periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, taip pat sumažinti 830,01 Lt priteistų teisinės pagalbos išlaidų ir 22,44 Lt pašto išlaidų valstybei bei išdėstyti jų mokėjimą 24 mėnesiams. Nurodo, kad teismas, spręsdamas vaikų išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Vykstant teismo posėdžiui buvo nustatyta, kad apeliantas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, gauna 680 Lt pajamų bei turi protinę negalią – protinis atsilikimas nuo gimimo, kuriam nuolat skiriamas gydymas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas visą laiką vengė išlaikyti vaikus, nepriklausomai nuo to, kiek turėdavo pajamų. Atsakovas turi pajamų daugiau nei 680 Lt, bet jos jam reikalingos pragėrimui. Atsakovas dirba fizinius darbus, uždarbiauja pas žmones, bet šiuos uždarbius slepia, nes juos prageria. Ieškovei sužinojus, kur dirba, atsakovas darbdavį pakeičia. Ieškovė išlaiko tris mažamečius vaikus, niekur negali dirbti, nes gimė trečias vaikas, dėl kurio tėvystės nustatymo teisme užvesta civilinė byla. Teismas ir taip priteisė iš atsakovo labai mažą išlaikymą vaikams, kurių išlaikymo našta ieškovei atitenka dvigubai didesnė. Atsakovas neturi atsakomybės jausmo, tėviškos pareigos. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas taip pat sumažino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, atsakovo priešieškinį dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.

Nors apeliantas tvirtina, kad teismas, spręsdamas šį klausimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo taip spręsti.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nagrinėjamu atveju teismas priteisė iš apelianto po 250 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui, t. y. 50 proc. mažiau nei priklausytų pagal teismų suformuotą praktiką. Teismas atsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes, kad jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apeliantas neturi, jo pajamos yra 680 Lt, o nustatytas darbingumas (dėl protinio atsilikimo) yra tik 35 proc. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių iš apelianto priteistas išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas iki 130 Lt, byloje nenustatyta, o kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes tai reikštų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo pažeidimą, t. y. prioriteto suteikimą ne vaiko (-ų) teisėms ir interesams, bet apelianto.

Atmetus apelianto apeliacinį skundą, nėra taip pat pagrindo mažinti iš jo valstybės naudai priteistas teisinės pagalbos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, nes šios yra priteisiamos pagal CPK 96 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisykles. Apelianto prašymo išdėstyti šioje dalyje teismo sprendimo įvykdymą teisėjų kolegija nenagrinėja, nes pagal civilinio proceso kodekse įtvirtintą reglamentavimą, tokius prašymus kompetentingas spręsti pirmosios instancijos teismas, todėl apeliantui išaiškinama jo teisė dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo kreiptis į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė