Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimo, kuriuo B. J. skundas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros 2011-07-28 nutarimo panaikinimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros pareigūno (toliau – ir Institucija) 2011-07-28 nutarimu B. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis nuo 2011 balandžio iki 2011 m. liepos mėnesio duomenys neskelbtini girininkijos 459 kv., savo privataus miško valdose, pažymėtose kadastriniais Nr. 8814/0005:96 ir Nr. 8814/0005:37, neteisėtai, neturėdamas leidimo, iškirto 19,011 m³ medžių, nevalė šiukšlėmis ir buitinėmis atliekomis užšlamšto miško, nesilaikydamas priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų, šalia savo miško valdos laikė sukrautą apvalią medieną su kenkėjais, nesilaikydamas miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 5 p, 6 p., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 str., 21 str., 31 str.1p., 31 str. 2p., 31 str. 3p., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62¹ str. 2d., 77 str. 1d., 77¹ str. 1d., ir jam paskirta 2000 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimą. Nurodo, kad sausio 18 d. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. Z. pareiškėjui išdavė leidimą medžių kirtimui per 2010 m. Pareiškėjas gavęs leidimą nukirto 31 medį (iš viso 27 kubinius metrus), kuriuos sudarė eglės, beržai, keli ąžuoliukai. Kadangi kertant medžius kartais yra kliudomi ir nulaužiami kiti aplinkiniai medžiai, todėl buvo nukirsti ne tik leidime nurodyti beržai ir eglės, bet ir keli ąžuoliukai. Nukirtus leidime nurodytą kiekį medžių bei surinkus nuolaužas gavosi iš viso 27 kubiniai metrai medienos. Apeliantas nurodo, jog medžius kirto 2010 m. spalio–gruodžio mėnesiais, nukirstus medžius sutvarkė – rąstus sutempė į pamiškę, paruošė juos vežimui, šakas sutvarkė atskirai. Staiga prasidėjusi ūmi žiema trukdė įvažiuoti į mišką ir išvežti iš jo medžius, todėl nukirsti ir sutvarkyti medžiai buvo palikti tvarkingai sukrauti pamiškėje. Iš miško buvo išvežta tik 2 kubiniai metrai medienos. Tai paliudija medienos gabenimo lapas. Tuo tarpu 2011 m. vasario 17 d. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. Z. išdavė dar vieną leidimą, skirtą 2011 metams. Šiame leidime buvo nurodyta, jog pareiškėjas gali neplynu kirtimu savo reikmėms iškirsti 12 vienetų beržų (iš viso 9 kubinius metrus) ir 5 vienetus eglių (iš viso 6 kubinius metrus). Tačiau buvo nukirsta iš viso tik 14 medžių (iš viso 12 kubinių metrų), tik vietoj eglių buvo kertamos drebulės.

Apelianto manymu, apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į liudininkų parodymus ir nebuvo analizuojamos aplinkybės, kurios lėmė, jog jam nuosavybės teise priklausančiame miške buvo laikoma dvejų metų mediena. Iš pateiktų leidimų kopijų aiškiai matoma, kokį kiekį medžių pareiškėjui buvo leista nukirsti 2010 m. Iš 2010 m. spalio 30 d. medienos gabenimo lapo pateiktos informacijos galima daryti išvadą, jog iš miško buvo išvežta iš viso tik 2 kubiniai metrai medienos. Tai suponuoja, jog kiti nukirsti medžiai liko neišvežti. Šias aplinkybes gali paliudyti J. B. (kirtėjas) ir M. J. (vežėjas). Apylinkės teismas liudytojų parodymų nevertino, argumentuodamas tuo, jog šie liudytojai turėjo materialios naudos pjaudami mišką ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau šie liudininkai buvo samdomi darbuotojai, su kuriais jau yra atsiskaityta, todėl pareiškėjo baudos mokėjimas/nemokėjimas ir apskritai šios bylos baigtis neturės jokios įtakos liudininkų materialinei padėčiai, nesukels diskomforto.

Apeliantas B. J. akcentuoja, kad kai vyko patikrinimas, buvo neseniai nukirsti medžiai pagal 2011 m. leidimą. Spygliuočių ir lapuočių šakos dar buvo nesutvarkytos, tačiau tai, kad jos buvo „šviežios“, rodė, jog medžiai yra ką tik nukirsti. A. Z. apžiūrėjęs kelmus nustatė, jog jie visi nukirsti šiais metais, nors šios srities ekspertui turėjo būti aišku, kurie kelmai yra pernykščiai, kurie šiųmetiniai. Ir plika akimi matėsi, aplink kuriuos kelmus yra palikta šviežių, dar nenuvytusių spygliuočių ir lapuočių šakų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūra savo atsiliepime suformavo neigiamą pareiškėjo įvaizdį, teigdami, jog B. J. atsisakė pasirašyti protokolą, neatvyko kviečiamas ir nepatiekė paaiškinimo, nedalyvavo apžiūrint mišką. Tačiau, apeliantas pažymi, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog jis nesutikdamas su tuo faktu, kad A. Z. po patikrinimo visus medžius pripažino nupjautus 2011 metais, atsisakė pasirašyti, nes vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius per klaidą, o gal tyčia neatskyrė pernykščių nupjautų medžių nuo šiųmetinių nupjautų medžių. Dėl susitikimo su A. Z. buvo sutaręs, kad atvyks 2011 m. liepos 19 d. ir pateiks paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, tačiau tomis dienomis vyko artimo jo (B. J.) giminaičio laidotuvės. Todėl su A. Z. buvo sutarta susitikti liepos 22 d., bet protokolas buvo surašytas negavus paaiškinimo bei be apelianto žinios atlikus miško apžiūrą.

Be to, B. J. nurodo, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros atstovas surašydamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei pateikdamas atsiliepimą Šilutės rajono apylinkės teismui, nekomentavo to fakto, jog buvo nukirsta keletas kitų rūšių medžių, nei buvo numatyta leidimuose, todėl ši aplinkybė neturi įtakos kvalifikuojant padarytą pažeidimą.

Pareiškėjas taip pat pažymi, jog jam priklausančiu mišku nuolat rūpinasi, jį prižiūri, valo, tačiau jo senyvas amžius ir tas faktas, jog miškas yra atokiai nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, pareiškėjas fiziškai negali tvarkyti miško iškart po to, kai jis yra užteršiamas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vyriausiasis specialistas, laikinai einantis vadėjo pareigas, V. Š. pateiktame atsiliepime į B. J. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto B. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis naikintina, kadangi apylinkės teismas apelianto pateiktą skundą išnagrinėjo ne iš esmės, nevertino, kiek pagrįstai B. J. buvo nubaustas pagal ATPK 77 str. 1 d., 77¹ str. 1 d., apsiribodamas apelianto veiksmų vertinimu tik ATPK 62¹ str. 2 d. aspektu.

Remiantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06). Pažymėtina, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai. Teismas visiškai nevertino, kiek pagrįstai B. J. buvo nubaustas pagal ATPK 77 str. 1 d., 77¹ str. 1 d.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nėra bylos aplinkybių argumentuoto vertinimo, bylos įrodymai netirti dėl B. J. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 77 str. 1 d., 77¹ str. 1 d., todėl patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą neįmanoma. Toks ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis nutarimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo įvertinti ir B. J. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas daryti įtaką būsimam apylinkės teismo sprendimui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir B. J. administracinių teisės pažeidimų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.