- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2VP-30559-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24408-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Skolininkas
- J. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Mano Būstas Neris“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys: skolininkė J. R., bendrosios nuosavybės dalyvis R. R., antstolis D. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškime nurodo, kad antstolio D. Š. kontoroje UAB „Mano Būstas Neris“ naudai yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0178/19/01320 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2673-933/2019 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Mano Būstas Neris“ 2019 m. liepos 30 d. gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe. Antstolio pateiktais duomenimis, skolininkė sudarė santuoką su R. R., kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – sutuoktinis). Antstolis nurodė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise, skolininkui kartu su sutuoktine priklauso: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); antstolis taip pat nurodė, jog remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, sutuoktinis R. R. turi banko sąskaitą „Swedbank“, AB, kurioje yra lėšų. Taip pat nurodė, jog sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusių pajamų iš UAB „Diteksas“ (į. k. 125169571). Teismo prašo nustatyti skolininkei priklausančią turto dalį minėtame turte.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d., priėmęs pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Mano Būstas Neris“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį išsiųsdamas pranešimus. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Taip pat išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie turi teisę susipažinti su pareiškėjo prašymu bei visa bylos medžiaga, taip pat turi procesinę teisę pateikti rašytinius paaiškinimus (atsiliepimus).
Atsiliepimas
Byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. vykdomąjį raštą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2673-933/2019 dėl 458,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai. Antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0178/19/01320. Antstolis 2019 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S19-36655 pasiūlė išieškotojui bei suinteresuotiems asmenims: skolininkei J. R. ir bendrosios nuosavybės dalyviui R. R., kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Patvarkyme antstolis nurodo, kad jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2673-933/2019, išduotą 2019-04-11, dėl 458,79 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkė registruoto kilnojamojo turto neturi, VSDFV duomenimis, skolininkė niekur nedirba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkė santuokos metu yra įgijusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkė 1987-12-31 sudarė santuoką su R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)), kuris, remiantis VSDFV duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusių pajamų iš UAB „Diteksas“ (į. k. 125169571). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkės sutuoktinis santuokos metu yra įgijęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, R. R. turi banko sąskaitą „Swedbank“, AB. Vadovaujantis Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis nėra sudaryta. Skolininkui priklausantis bendras su kitais asmenimis turtas areštuotas 2019-07-05 turto arešto aktu Nr. S19-33222. Turto arešto aktas ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma (toliau – sutikimas) 2019-07-08 išsiųsta skolininkui registruota pašto siunta. Tačiau skolininkė J. R. per antstolio nustatytą terminą antstoliui nepateikė užpildyto sutikimo.
Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininkės turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio R. R. nuosavybė, dalies nustatymo.
Žinia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos; taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto bei pajamos, gautos iš abiejų ar vieno sutuoktinio veiklos.
Kaip minėta, byloje nustatyta, jog suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta 1987 m. gruodžio 31 d. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Suinteresuoti asmenys J. R. ir R. R. atsiliepimų į išieškotojo pareiškimą teismui nepateikė, o pagal byloje esančius duomenis – teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo – nėra.
Minėta, kad vykdomosios bylos Nr. 0178/19/01320 duomenimis nustatyta, jog antstolio 2019 m. liepos 5 d. turto arešto aktu reg. Nr. S19-33222 areštuotas skolininkės J. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat skolininkės sutuoktinio R. R. vardu įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), bei skolininkės ir jos sutuoktinio pinigines lėšos, esančios atsiskaitomosiose sąskaitose.
Pareiškėjas prašo teismo individualizuoti skolininkės J. R. turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio R. R. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas. Šioje vietoje pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Jeigu teismas nustato, kad bendrosios nuosavybės dalyviams priklauso daugiau nei vienas nuosavybės teisės objektas, tai skolininko turto dalis turi būti nustatyta tame iš jų, kurio vertė (atsižvelgiant į bendraturčiui, kuris yra skolininkas, tenkančią dalį) bus pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.
Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes, priešingu atveju, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad skolininkei J. R. kaip nuosavybės teise priklausanti nustatytina ½ dalis nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ sutuoktinio R. R. vardu įregistruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat ½ lėšų, esančių sutuoktinio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB, ir ½ gaunamo darbo užmokesčio laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatyta tik antstolio aprašytam ir areštuotam turtui (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju antstolis yra areštavęs skolininkės ir jos sutuoktinio bendrą jungtinį turtą, todėl skolininkės dalis bendrame turte gali būti nustatoma CPK 667 straipsnio tvarka.
Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkės J. R. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusę (½ dalį) buto, esančio (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pusę (½ dalį) sutuoktinio R. R. vardu įregistruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pusę (½ dalį) sutuoktinio R. R. gaunamo darbo užmokesčio bei pusę (½ dalis) lėšų, esančių jo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB – laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo prašymą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad suinteresuoto asmens (skolininkės) J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro pusę (½ dalį) nekilnojamojo turto – buto esančio (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pusę (½ dalį) sutuoktinio R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu įregistruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini)(unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pusę (½ dalį) sutuoktinio R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio bei pusę (½ dalis) lėšų, esančių sutuoktinio R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.