- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- 1-74-448/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nukentėjusysis
- P. N.
- Kaltinamasis
- K. U.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nukentėjusiajam P. N., advokatei Onai Klinavičienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. U., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, teistas:
1) 2010-03-26 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.;
2) 2010-03-31 pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimu;
3) 2010-06-29 pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;
4) 2010-07-10 pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimu;
5) 2010-09-14 pagal LR BK 259 str. 2 d. 20 parų areštu;
) 2010-11-10 pagal LR BK 178 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimu;
7) 2011-09-16 pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d. 3 m. laisvės atėmimu; 2013-04-03 paleistas po bausmės atlikimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. U. 2013 m. rugpjūčio mėn. 18 d. apie 2 val., viešoje vietoje-Alytuje, Pramonės g. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje prie naktinio klubo “Voro fortas”, būdamas neblaivus (nustatytas 2.61 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, iš taksi automobilio vairuotojo P. N. įžūliai, be priežasties pareikalavo pinigų, šiam pasakius, kad pinigų neduos, tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiais į kairės pusės veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam P. N. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, kairio skruosto-kairės pažandės srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklaustas kaltinamuoju, K. U. parodė, kad rugpjūčio mėnesį jis nukentėjusiojo vairuojamu taksi automobiliu važiavo į naktinę parduotuvę, buvo neblaivus, nes buvo išgėręs viskio. Tik įlipęs į taksi, nukentėjusiajam iš karto sumokėjo. Nuvažiavo iki naktines parduotuvės prie “Žuvinto” prekybos centro, automobilyje ant panelės paliko cigaretes, du telefonus ir paprašė palaukti. Kai išėjo, nukentėjusiojo nebuvo. Kaltinamasis pasigavo kitą taksi ir važinėjo juo po miestą, kol prie “Voro forto” pamatė nukentėjusiojo automobilį. Atsidaręs nukentėjusiojo automobilio dureles, pamatė, kad kaltinamojo telefonai ir cigaretės guli prie pavarų svirties. Kadangi buvo susinervinęs, trenkė du-tris kartus į veidą nukentėjusiajam priekaištaudamas, kur jis dingo. Nukentėjusysis jam iš karto padavė daiktus, juos kaltinamasis pasidėjo ant taksi stogo. Kaltinamasis patraukė už taksi radijo stotelės laido, nes ten kažkas pradėjo kalbėti.
Nurodo, kad pinigų iš kaltinamojo nereikalavo, pinigus už sugadintą radijo stotelę nukentėjusiajam siūlė prie policijos pareigūnų. Jeigu būtų blaivus, nebūtų sužalojęs nukentėjusiojo, jo veiksmams įtakos turėjo išgertas alkoholis.
Ligonių kasų ieškinį atlyginti sutinka, turtinę žalą pripažįsta.
Nukentėjusysis P. N. parodė, kad jis dirba taksistu. Rugpjūčio mėn. antrą valandą nakties jis nuvažiavo prie baro “Voro fortas”, tuo metu iš ten skirstosi jaunimas. Jam besėdint automobilyje, iš priekio atėjo kaltinamasis, automobilio langas buvo pilnai atidarytas. Kaltinamasis liepė duoti jam 150 litų, mažiausiai 50 litų, į ką nukentėjusysis atsakė, kad jis neskolingas. Kaltinamasis iškart šoko ir trenkė į veidą, nukentėjusysis pasitraukė į keleivio pusę. Kaltinamasis atidarė dureles ir sudavė apie tris smūgius į veidą. Nukentėjusysis pasimetė, apie užpuolimą norėjo pranešti dispečerinei, paėmė radijo stotelės ragelį, kaltinamasis nutraukė ragelį ir numetė ant žemes. Nukentėjusysis išlipo iš automobiloo, pasiėmė ragelį ir jį įsimetė į automobilį, tuomet baro apsaugos darbuotojai pamatė, kad vyksta kažkas negero. Jie atėjo ir pradejo kalbėti su kaltinamuoju, nukentėjusysis skambino policijai. Tuomet kaltinamasis pabėgo, apsauginis jį pasivijo. Atvažiavo policija, vienas pareigūnas pasakė, kad kaltinamasis jiems reikalingas, nes policija jo ieško. Tik tada nukentėjusysis ant savo automobilio stogo pamatė gulinčius du telefonus, raktų ryšulį, sudėtą į odinį maišelį, cigaretes. Nežino, kada ir kas ten juos padejo, nes nukentėjusysis tų telefonų neturėjo.
Nurodo, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, jo nevežiojo ir kaltinamasis automobilyje nepaliko jokių daiktų.
Prašo atlyginti 270 litų turtinę žalą: 250 litų sumokėjo advokatei už civilinio ieškinio parašymą, o už 20 litų pirko tepalo sužalojimams gydyti. Prašo išieškoti neturtinę 3000 litų žalą, nes jis buvo sužalotas, sužalojimai buvo matomi, jis kelias dienas nedirbo, nes nenorėjo toks rodytis klientams.
Liudytojas R. S., policijos pareigūnas, parodė, kad jo budėjmo metu buvo gautas nurodymas apie pusę trijų nakties nuvykti prie baro “Voro fortas” Vyko su kolega, po to prisijungė kitas ekipažas. Aikštelėje buvo daugiau automobilių, prisirinko smalsuolių. Rado apsaugos darbuotojus, kurie buvo uždėję kaltinamajam antrankius. Jie paaiškino, kad kaltinamasis užpuolė taksistą. Taksistas buvo pasimetęs, sakė, kad jį sumušė. Ant jo matėsi patinimai, paraudimai, matėsi, kad jam buvo suduoti keli smūgiai, jis sakė, kad kaltinamasis nutraukė stotelės laidą, matėsi nutrauktas “racijos” laidas. Kaltinamasis, vežant jį tarnybiniu automobiliu, aiškino, kad buvo išsikvietęs taksi, kad jį kažkur nuvežtų, bet neturejo pinigu, kaip užstatą paliko telefonus, išėjo pasiimti pinigų, o kai grįžo su pinigais, taksisto nerado. Išsikvietė kitą taksi, nukentėjusiojo taksi rado prie baro. Liudytojas nurodo, kad du telefonai buvo rasti ant mašinos kapoto ar stogo.
2013-08-18 protokolu-pareiškimu P. N. praneša, kad buvo sumuštas prie naktinio klubo „Voro fortas“ (t 1., b. l. 3).
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta apžiūrėta (t. 1, b. l. 4-6).
Specialistas išvadoje nurodo, kad nukentėjusiajam P. N. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, kairio skruosto-kairės pažandės srityje, kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje šie sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, sužalojimai tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1., b. l. 20-22).
Iš 2013-08-18 alkotesterio parodymų pažymos matyti, kad K. U. nustatytas 2, 61 promilių girtumas (t. 1, b. l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu K. U. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. Teisme ištyrus ir patikrimus bylos įrodymus, ši jo veikos kvalifikacija pasitvirtino. Kaltinamasis K. U. iš esmės pripažino, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam P. N.. Nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, liudytojo R. S. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodamas šiam smūgius į veidą. Specialistas nurodo, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai kairėje veido pusėje mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam, šiam sėdint už automobilio vairo, iš pradžių-per langą, vėliau-atsidaręs dureles, sužalojimų vieta įrodo, kad nukentėjusiajam smūgiai tikrai buvo suduoti prie aplinkybių, kurias nurodo nukentėjusysis ir kaltinamasis, t.y. iš kairės pusės, nukentėjusiajam sėdint už automobilio vairo. Tačiau kaltinamasis K. U. ir nukentėjusysis P. N. skirtingai aiškina įvykius iki nusikalstamos veikos pradžios ir pačias veikos kilimo priežastis. K. U. teisme nurodė, kad jo smūgius nukentėjusiajam išprovokavo paties nukentėjusiojo elgesys, kai šis, pažadėjęs palaukti kaltinamojo prie naktinės parduotuvės, nuvažiavo su kaltinamojo jam paliktais daiktais-telefonais, cigaretėmis. Kaltinamasis nurodė, kad jis turėjo samdyti kitą taksi ir važinėdamas juo ieškoti kaltinamojo automobilio. P. N. gi nurodė, kad jis kaltinamojo nepažinojo iki susidūrimo prie baro. Prie baro kaltinamasis atėjo prie taksi automobilio, pareikalavo pinigų, o kai nukentėjusysis atsisakė duoti, tada kaltinamasis jam smūgiavo į veidą, sugadino stotelę. Policijos pareigūnas R. S. teisme patvirtino nukentėjusiojo P. N. parodymus teigdamas, kad atvykus policijai, nukentėjusysis papasakojo, jog kaltinamasis jį sumušė ir sugadino jo taksi automobilio stotelę. Matyti, kad nukentėjusysis nei policijos pareigūnams iš karto po įvyko, nei teisme nepasakojo, kad jis vežė kaltinamąjį dar iki įvykio ir šis taksi paliko daiktus. Gi kaltinamasis K. U. iš karto po įvykio vežamas į policijos komisariatą, nurodė (tą patvirtino liudytojas R. S.), kad buvo išsikvietęs taksi, bet neturejo pinigų, kaip užstatą taksistui paliko telefonus, išėjo pasiimti pinigų, kai grįžo su pinigais, taksisto nerado, jis išsikvietė kitą taksi automobilį ir važinėdamas juo ieškojo nukentėjusiojo automobilio, kurį rado prie baro. Teisme kaltinamasis jau nurodo kiek kitokias aplinkybes teigdamas, jog važiavo į naktinę parduotuvę ir tik įlipęs į taksi, nukentėjusiajam iš karto sumokėjo, nuvažiavęs iki parduotuvės, automobilyje ant panelės paliko cigaretes, telefonus ir paprašė palaukti, o kai išėjo, nukentėjusiojo nebuvo. Taigi tuoj po įvykio kaltinamasis nurodė, kad jis neturėjo pinigų už taksi, kaip užstatą paliko savo daiktus, o teisme jis jau teigia, kad susimokėjo iš karto įlipęs į taksi, važiavo iki parduotuvės ir prašė jo palaukti. Ši aplinkybė verčia abejoti kaltinamojo versija, kad jis iki įvykio važinėjo nukentėjusiojo taksi, ir kaip tik ši aplinkybė įrodo nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes.
Abejonių dėl kaltinamojo važinėjimo nukentėjusiojo taksi automobiliu ir daiktų jame palikimas iki įvykio kelia ir kaltinamojo teisme nurodytos aplinkybės, kad jis, pamatęs nukentėjusiojo automobilį, atsidarė automobilio dureles, pamatė, kad jo telefonai ir cigaretės guli prie pavarų svirties, tada susinervavo, trenkė du-tris kartus į veidą nukentėjusiajam, nukentėjusysis jam iš karto padavė daiktus, juos kaltinamasis pasidėjo ant taksi stogo. Neaišku, kodėl kaltinamasis neva tai atgautus daiktus pasidėjo ant automobilio stogo, o nepasiėmė jų su savimi. Daiktų atsiradimas ant automobilio stogo tik patvirtina objektyviai nustatytas bylos aplinkybes ir veiksmų seką: kaltinamasis, priėjęs prie automobilio, be aiškios priežasties užkabino nukentėjusijį dėl pinigų, šiam atsakius, sudavė nukentėjusiajam smūgius, o su savimi atsineštus daiktus-telefonus, raktų ryšulį, cigaretes-pasidėjo ant automobilio stogo tam, kad jie netrukdytų smūgių nukentėjusiajam sudavimui.
Taigi visos bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis be priežasties užkabino nukentėjusįjį, kurio iki to nepažinojo, sudavė jam smūgius. Kaltinamojo parodymai, kad jis važinėjo nukentėjusiojo taksi automobiliu ir nukentėjusysis neva tai pasiėmė jo daiktus, yra tik versijos, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės už padarytą neteisėtą veiką.
K. U. veiką padarė viešoje vietoje-mieste, prie naktinio baro, aplinkui esant ir įvykį galimai matant daugeliui žmonių (baras tuo metu veikė, policijos pareigūnas R. S. parodė, kad ten vyko judėjimas, atvažiuodavo ir išvažiuodavo automobiliai, pats nukentėjusysis nurodė, kad toki laiku važiavo į tą vietą, nes jaunimas jau skirstosi iš baro). Kad įvykį matė ir kiti žmonės, įrodo ir tas faktas, kad tuoj po kaltinamojo smūgių nukentėjusiajam prie jų priėjo baro apsaugos darbuotojai, taigi ir jie matė įvykį. Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, jo veikos motyvai buvo chuliganiški, rodantys aiškų visuomenės negerbimą. Jis be jokios aiškios priežasties sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nusikalstamos veikos motyvai buvo niekuo nepateisinami, padaužiški. Smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, jais kaltinamasis siekė sužaloti nukentėjusįjį. Kaltinamojo K. U. veikoje buvo ir įžūlumo požymis, nes nukentėjusysis buvo sužalotas-jam teismo medikai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis savo veiksmais išreiškė nepagarbą visuomenei, nes įžūliai paniekino kitą žmogų, savo veiksmais parodydamas savo tiek fizinį, tiek amžiaus skirtumo nulemtą pranašumą prieš kitą žmogų. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1d., nes jo veiksmais buvo realiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis.
Įrodyta, kad K. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Nukentėjusysis P. N. pareiškė 3000 litų civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei 270 litų-dėl turtinės (į šią sumą jis įtraukia 250 Lt advokatės darbo apmokėjimo išlaidas ir 20 Lt-vaistų pirkimas). Kaip matyti iš pateikto kvito (t. 1., b.l. 35), nukentėjusysis P. N. turėjo 250 litų išlaidų, susijusių su advokatės, parengusios jam civilinio ieškinio pareiškimą teismui, paslaugų apmokėjimu. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamojo K. U.. Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina ir 20 Lt, t.y. ta pinigų suma, kurią jis išleido vaistų pirkimui, nes šias išlaidas įrodo pateiktas vaistų pirkimo čekis ( t.1., b. l. 35).
LR CK 6.283 str. 1d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, bet atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Neturtinė žala įvertinta 3000 litų, bet apsprendžiant išieškotinos žalos dydį, reikia vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.
Kaltinamasis S. U., suduodamas smūgius nukentėjusiajam P. N., jam sukėlė fizinį skausmą, šoką, išgyvenimus po sužalojimo. Kaip paaiškino nukentėjusysis, jis dėl veido sužalojimo buvo priverstas kęsti skausmą, jo gyvenimas buvo apribotas (dėl sužaloto veido blogo estetinio vaizdo jis negalėjo dirbti su klientais, kelias dienas praleido nedirbdamas namuose). Tačiau apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo labai sunkios, kadangi nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatant išieškotinos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes jis pajamų neturi, yra bedarbis. Be to, neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2d.).
Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamojo K. U. nukentėjusiajam P. N. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 litų.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys 86,78 Lt sumai dėl nukentėjusiojo P. N. gydymo išlaidų pilnai įrodytinas ir tenkintinas, šią sumą išieškant iš kaltinamojo K. U., kaltinamasis ieškinį pripažįsta.
Skiriant bausmę K. U., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių. K. U. veiką sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,61 promilių girtumas, t. 1, b. l. 79), ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes pats kaltinamasis pripažino, kad jeigu jis įvykio metu būtų buvęs blaivus, tokių smurtinių veiksmų nebūtų ėmęsis.
K. U. nusikaltimą, dėl kurio dabar teisiamas, padarė būdamas recidyvistu (LR BK 27 str.), t.y. neišnykus teistumams už anksčiau padarytus nusikaltimus. Nusikalstamą veiką, dėl kurios dabar teisiamas, K. U. padarė praėjus tik 3 mėnesiams po grįžimo iš pataisos namų, kur jis atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę. K. U. atžvilgiu galioja 2 administracinės nuobaudos. K. U. anksčiau buvo teistas 6 kartus, jis atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau bausmių atlikimas jam įtakos nedaro ir jis vėl nusikalsta, o tai charakterizuoja jį kaip linkusią nusikalsti ir dėl to izoliuotiną nuo visuomenės asmenybę.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į K. U. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime atbūtą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 18d. iki 2014 m. vasario 7 d.
Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. U.-suėmimas.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai 86,78 litų sumai, šią sumą išieškant iš K. U..
Nukentėjusiojo P. N. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti 20 litų sumai ir šią sumą jam priteisti iš K. U..
Nukentėjusiojo P. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti 1000 litų sumai ir šią sumą priteisti jam iš K. U., šį ieškinį dalyje dėl 2000 litų atlyginimo atmesti.
Išieškoti iš K. U. 250 litų P. N. jo turėtų advokatės pagalbos išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam-nuo jo nuorašo įteikimo dienos-gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.