Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. prašymą dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. birželio 29 d. gautas nuteistojo M. A. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą ir pritaikius naujus BK pakeitimus, kurie įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus jis negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, negali būti analizuojami ir motyvuojami kaltės, veiksmų kvalifikavimo ar bausmės klausimai, negali būti abejojama jo teisingumu. Sprendžiant tokius klausimus būtų peržiūrimas jau įsiteisėjęs ir vykdomas teismo nuosprendis, tokį nuteistojo prašymą sprendžiantis teismas pasisakytų dėl įsiteisėjusio nuosprendžio sprendimų. Tokia tvarka nagrinėjant nuteistųjų prašymus, kaip šiuo atveju dėl bausmės, prašymą nagrinėjantis teismas galėtų prieiti kitokią išvadą nei priėjo įsiteisėjusį teismo nuosprendį priėmęs teismas. Teismas negali pakeisti jau įsiteisėjusio ir vykdomo sprendimo ir paskirtos bausmės. Tokie veiksmai leidžiami tik įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.

BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismui pateiktu prašymu nuteistasis M. A. prašo peržiūrėti jo atžvilgiu išnagrinėtą baudžiamąją bylą ir pritaikius naujus BK pakeitimus, kurie įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu M. A. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.)

Pagal šiuo įstatymu padarytus pakeitimus, BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota vagystė – automobilio vagystė, už kurią įstatymas numatė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki 6 metų, tokio daikto, kaip iš automobilio vagystė atskirai nebekvalifikuojama.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės, ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę bei pasikeitė skirtinos bausmės dydis, vietoje buvusios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo iki 6 metų, kaip griežčiausią bausmę numatant laisvės atėmimą iki 4 metų, taip sumažinant nusikalstamos veikos pavojingumą.

Taip pat pasikeitė BK 190 straipsnyje įtvirtintos sąvokos dėl turto verčių išaiškinimo. Pagal BK 190 straipsnio nuostatas, galiojančias nuo 2023 m. birželio 1 d., nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 eurų), tačiau neviršija 10 MGL (500 eurų), didelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 400 MGL (20 000 eurų), bet neviršija 900 MGL (45 000 eurų), labai didelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 9000 MGL (45 000 eurų).

Šiais pakeitimais pasikeitė turto vertė, dėl kurio vagystės, nusikalstama veika vertinama kaip nusikaltimas, nes, kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (840 eurų). Pagal minėtą Įstatymą automobilio vagystė nėra kvalifikuojantis vagystę požymis, tačiau veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies neperkvalifikuotina atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, kuri yra didesnė nei 10 MGL ir paskirta viena švelniausių sankcijoje numatytų bausmių ne didesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis, atsižvelgiant tai, kad turto vertė vis tiek yra nemaža, asmuo nuolat vykdė vagystes, todėl teismo vertinimu paskirtos bausmės dydis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo M. A. prašymą dėl bausmės sušvelninimo netenkinti.

Nuteistojo M. A. veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį neperkvalifikuoti, bausmės paskirtos už šią veiką nekeisti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.