- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- eII-210-404/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00060-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pareiškėjas
- R. R.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. 2024-09-05 priėmė nutarimą (ROIK: 24251018941), kuriuo R. R. paskyrė 200,00 Eur baudą, už jo 2024-07-29 07.58 val., (duomenys neskelbtini), padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad jam priklausantys palaidi ūkiniai gyvuliai (karvės) suniokojo daržuose esančias daržoves, taip pat suniokojo sode esančius medžius. Tokiais savo veiksmais pažeidė Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-691, Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 22 punkto, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas R. R. prašo panaikinti šį skundžiamą 2024-09-05 ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukti.
Skundą motyvavo tuo, kad: skundžiamas nutarimas jo atžvilgiu priimtas ir paskirta nuobauda nepagrįstai, kadangi nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, todėl institucijos nutarimas panaikintinas ir pradėtoji administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Jam, R. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, neobjektyviai, nes nesurinkti įrodymai, nenustatytos teisingam procesinio sprendimo priėmimui pagrįsti reikšmingos aplinkybės, ir tai nulėmė šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą, būtent, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo neteisingai nustatytas vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties elementų – subjektas, t. y., kad nutarime nurodytą veiką padarė jis, R. R.. Įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad ANK 346 str. 4 d. numatytą pažeidimą padarė jis, R. R., nesurinkta. Skundžiamame nutarime nurodytas kaltinimas nekonkretus, iš esmės paremtas G. D. parodymais, kuri išsakė subjektyvią prielaidą, kad jos daržoves ir medžius suniokojo būtent jo ūkiniai gyvūnai (karvės). Nei nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyti konkretūs gyvūnai, dalyvavę padarant pažeidimą, nenurodytas nei jų skaičius, nei tapatybė, nepatikrinta aplinkybė, ar jam priklausantys gyvūnai yra ganykloje, ar jis, kaip ūkinių gyvūnų laikytojas, yra užtikrinęs jų laikymo sąlygas, kad ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Mano, kad šios aplinkybės yra ypač reikšmingos, siekiant nustatyti kaltą asmenį. Byloje nesant šių duomenų apsunkinama galimybė įrodinėti savo nekaltumą. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai reiškia, jog ne jis turi įrodyti, kad yra nekaltas, o institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi įrodyti jo kaltę. Tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neobjektyviai, neišsamiai, remtasi tik G. D., kuri yra suinteresuota, kad jis būtų nubaustas, parodymais. G. D., kuri yra jo sesuo, suinteresuotumas grindžiamas tuo, kad vyksta baudžiamieji procesai, kurių šalys yra jis, R. R., ir G. D. sūnus G. S., kurio naudai ji davė parodymus kaip liudytoja, taip pat anksčiau Plungės apylinkės teisme buvo nagrinėjamas civilinis ginčas, susijęs su jų tėvo palikimu, ir nors ginčas išspręstas taikiai ir civilinė byla nutraukta, ji jaučia nuoskaudas ir bando keršyti įvairiais būdais. Nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta įrodymų, neginčytinai patvirtinančių mano, R. R., kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, o surinkti duomenys, nėra pakankami pripažinti, kad būtent jo gyvuliai suniokojo daržoves ir medžius. Jeigu institucija būtų tinkamai atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, būtų nustačiusi, kad jis iš viso turi 5 mėsinių veislių galvijus, iš jų: 1 karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 telyčaitę (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3 buliukus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nors bandos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) k., gyvuliai yra ganomi (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kurį valdo nuomos pagrindu. Prie skundo pateikiami šiuos duomenis patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Žemės sklypas yra daugiau kaip 4 km atstumu nuo nustatyto pažeidimo vietos. Taigi neįtikėtina, kad gyvuliai būtų nuklydę tokį atstumą. Be to, ganykla yra apjuosta elektriniu piemeniu, kad gyvuliai neišeitų už žemės valdos ribų. Šių nurodytų aplinkybių, kaip minėta pirmiau, institucija nepatikrino. Kita vertus, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodyta, kad daržoves ir medžius suniokojo palaidi ūkiniai gyvūnai, skliaustuose patikslinant, kad karvės, o kaip matyti iš pateiktų duomenų (gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo), jo bandoje yra tik viena karvė (mėsinės veislės). Be kita ko, institucija nenustatinėjo ir netyrė kitų galimų versijų, kad pažeidimą galėjo padaryti kito laikytojo gyvuliai. Atsižvelgiant į to, kas išdėstyta visumą, daro išvadą, kad veikoje, dėl kurios buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (ROIK: 24251018941) neteisingai nustatyta subjektyvioji pusė, o tai daro administracinio teisės nusižengimo teiseną jo atžvilgiu negalimą (ANK 565¹ straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima daryti neabejotiną išvadą, kad būtent R. R. yra atsakingas už kilusias pasekmes dėl netinkamos gyvūnų priežiūros ir jo veikoje yra visi ANK 346 str. 4 d. dispozicijoje nustatyti požymiai. Mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad R. R. neužtikrino, kad jo gyvuliai – karvės neišeis iš aptvaro ir nenuniokos svetimų pasėlių, daržų ar pan., tuo padarydamos turtinę žalą kitiems asmenims, šiuo atveju – G. D.. Pažymėtina, jog R. R. atstovė advokatė V. Pargaliauskienė skunde neteisingai nurodo, jog nuo R. R. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), šalia kurios esančiose ganyklose buvo ganomos karvės, iki įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), yra 4 km atstumas. Pasitelkiant žemėlapį „Maps.lt“, nustatyta, kad atstumas tarp sodybų yra 730 m. Tai, kad palaidos karvės priklauso R. R., nurodė pati pareiškėja. R. R. veikoje yra visi būtini jam inkriminuojamo nusižengimo požymiai, asmens veika kvalifikuota tinkamai, ne teismo tvarka priimtas nutarimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir teisėtas. Nagrinėjant bylą ne teismo tvarka ir paskiriant nuobaudą buvo vadovaujamasi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių R. R. buvo paskirta bauda, artima straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkiui. Paskirta R. R. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui, ją skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pažymėjo, kad R. R. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti R. R. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Mano, kad nėra jokio pagrindo tenkinti skundo reikalavimo panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. R. atžvilgiu, todėl prašo atmesti R. R. atstovės advokatės V. Pargaliauskienės skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą 2024-09-05 nutarimą palikti nepakeistą.
Teisme pareiškėjo atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė palaikė skundą, papildomai nurodė, kad atvykę pareigūnai pas R. R. paklausė ar jis turi gyvulių, jis atsakė teigiamai. Pareigūnai neklausė kokie tai gyvuliai, koks jų kiekis ir pan. Pažymėjo, kad gyvūnai buvo ganomi (duomenys neskelbtini). Pagal G. D. pareiškimą daržoves suniokojo V. R. gyvuliai. R. R. į bylą pateikė duomenis, kad jo vardu registruoti tik 5 mėsiniai gyvuliai. Byloje nebuvo nustatyti karvių, kurios matosi vaizdo įraše savininkai. Nėra duomenų, kaip atrodė suniokotos daržovės.
Teisme pareiškėjas R. R. palaikė skundą, papildomai nurodė, kad turi nuosavos ir nuomojamos žemės gyvuliams ganyti. Gyvulius gano aptvėręs elektriniu piemeniu. G. D. yra jo sesuo, su ja yra konfliktiniai santykiai. G. D. turtą galėjo suniokoti kitų asmenų galvijai, kadangi pastarųjų aplink daug. Pats gyvena vienkiemyje, turi 3 ha žemės ir dar nuomojasi. Jo žemė nesiriboja su G. D., nuo jo sodybos iki G. D. yra apie 1 km. (duomenys neskelbtini) k. yra tik sklypas be pastatų. Apie įvykį sužinojo atvykus policijos pareigūnams, buvo dar vasara. Tai, kad jo gyvuliai yra pabėgę nieko nežinojo. Sutuoktinės vardu yra registruota apie 20 gyvulių, tarp jų yra ir mėsinių, ir pieninių. Gyvuliai ganomi įvairiai, jo ir žmonos gyvuliai būna bendrose ganyklose. Mėsiniai atskirai ganosi, o pieninės karvės kartu su telyčiomis. Kur buvo ganomos karvės įvykio dieną negali atsakyti, kadangi apie įvykį sužinojo ne iškart. Iš G. D. gyvulių nepirko. Nieko nežino apie tai, kad G. D. būtų parginusi jo gyvulius atgal. Policijos pareigūnams, kai surašė administracinio nusižengimo protokolą, nepripažino, kad ten buvo atėję jo gyvuliai.
Teisme liudytoja G. D. paaiškino, kad įvykio metu buvo 9-10 karvės ir 2 veršiukai, buvo suniokotos įvairios daržovės. Žinodama, kad tai brolio karves, jas parginė iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) k., kur jos ganėsi. Žinojo, kad brolio karvės, nes niekas daugiau toje vietoje melžiamų karvių neturi bei jas atpažįsta pagal išvaizdą, viena yra be ragų. Veršiukai ganėsi kitur. Maždaug prieš 10 m. brolio žmonai yra buvus pardavus gyvulių – telyčių, tada lyg jos nebuvo ženklintos, tai buvo susitarimas. Pareiškimą parašė ji, sūnaus pagalba. Policijos į įvykio vietą nekvietė, neplanavo reikšti pretenzijų. Tikslas buvo pranešti policijai apie tai, kad po daržą vaikšto gyvuliai, todėl tą pačią dieną parašė pareiškimą internetu. Parvariusi karves su R. R. nebendravo. Jos ir R. R. žemės sklypai nesiriboja. Įvykio diena aplink ją niekas gyvulių neganė, toliau, kitų asmenų gyvulių buvo apie 2 km atstumu. Turtinė žala padaryta, bet atlygio neprašo. Pirmą kartą gyvuliai buvo atėję savaitę iki įvykio. Gyvulius pastebėjo 10-11 val., kai išėjo iš fermos. Fermoje laikė veršelius. Visa kopūstų vaga buvo nugriaužta. Nuo jos iki (duomenys neskelbtini) k. yra 3-5 km., ar ten jos brolis gano gyvulius – nežino. Pareiškime nurodė, kad tai R. gyvuliai. Dėl teismų tarp jų susiformavę konfliktiniai santykiai.
Teisme liudytoja R. T. paaiškino, kad per „epoliciją“ buvo gautas elektroninis pareiškimas, kad R. R. gyvuliai atėjo į pareiškėjo kiemą ir suniokojo daržoves. Tikslinant aplinkybes buvo prašyta pateikti vaizdo įrašą, kurį pateikė G. D.. Pravažiuojant buvo užsukta pas R. R. ir paklausta ar tai jo gyvuliai ir ar sutinka su padarytu pažeidimu. Pareigūnams R. R. paaiškino, kad sutinka su padarytu pažeidimu ir, kad būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vėliau R. R. ėmė nesutikti bei teigti, kad tie gyvuliai priklauso ir jam ir žmonai, minėjo, kad tarp jo ir G. D. vyksta nesutarimai. Pripažino, kad gyvuliai buvo išėję. R. R. patvirtino, kad jis prižiūri gyvulius ir tai jo atsakomybė. R. R. prašė į įvykį nevelti jo sutuoktinės. Gyvuliai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), buvo tie patys gyvuliai, kurie užfiksuoti vaizdo įraše. Pokalbis su R. R. nėra niekaip užfiksuotas, bendravo tik žodžiu. Kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pati buvo nuvykusi pas R. R. tarnybiniu automobiliu. G. D. pareiškime nurodė, kad tai R. R. gyvuliai. Kadangi R. R. neneigė, kad tai jų gyvuliai, nesikreipė į veterinariją, kad išaiškinti pagal indentifikavimo numerius. R. R. neneigė, kad prieš daug metų pirko iš sesers gyvulius. Vaizdo rašo R. R. nerodė.
Teisme liudytojas D. R. paaiškino, kad yra R. R. sūnus, gyvena kartu, (duomenys neskelbtini), ten yra ir ūkinis pastatas. Prie namų gyvulių negano, tik apie 6 melžiamas karves. Veršiukus parduoda, jų nelaiko. Atskiria melžiamą karvę nuo mėsinės. Tėvų ūkis bendras. Tėvas turi mėsinių gyvulių. Mėsiniai gyvuliai laikomi ne prie namų, t. y. sklype, kurį tėvas yra gavęs palikimu – (duomenys neskelbtini) k. Minėtame kaime, visas 3 ha plotas yra aptvertas elektriniu piemeniu. Minėtą plotą elektriniu piemeniu aptvėrė šių metų liepos mėn. vidury – pabaigoje. Ten ne visada ganomi gyvuliai, kartais juos išveža toliau, už (duomenys neskelbtini) k. Arčiausia nuomojama žemė yra apie 4 km. Pas G. D. nesilanko. Mėsiniai veršiukai būna laukuose. Policijos pareigūnų namuose nematė. Tėvas su seserimi konfliktuoja dėl turto. Prie namų gyvuliai aptverti elektriniu piemeniu. Gyvuliai nėra buvę pasileidę.
Teisme liudytoja V. R. paaiškino, kad gyvuliai registruojami ir jos, ir R. R., t. y. jos vyro, vardu. Ūkyje yra 7 melžiamos karvės, vasarą buvo 8. Melžiamų karvių veršelių vasarą neturėjo, tik mėsinių veršiukų. Mėsinių karvių turi daugiau nei melžiamų. Mėsiniai gyvuliai ganomi toliau nuo namų: (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. Prie namų yra ganomos meldžiamos karvės, kurios yra apvertos elektriniu piemeniu. Karvės nebuvo pabėgusios. Tarp vyro ir sesers konfliktiniai santykiai, vyksta teismo procesai. Apie įvykį sužinojo iš policijos. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai jos namuose nebuvo, viską papasakojo vyras, t. y., kad jo klausė policijos pareigūnai ar turi gyvulių, ar turi veršiukų. Antrąkart atvykusi policija jau atvažiavo su administracinio nusižengimo protokolu, tuo metu namuose pati nebuvo. Karves melžia apie 6 val. ryte, melžti baigia apie 7.30 val., apie 8 val. išvežamas pienas. Atvykus melžti karvių nėra buvę, kad jų nebūtų. Prieš 10 m. yra pirkę 3 melžiamas karves ir 2 telyčias iš G. D., tačiau jos jau parduotos prieš 5 m. Jas pirko su „auskarais“, registravo savo vardu. Šiais metais vieną karvę (baltą su juodais) iš G. D. dar turėjo. Dažnai pravažiuoja pro G. D. sodyba. Karves aplinkui turi ne vieninteliai, kiti taip turi tokių karvių kaip ir jie. Visos karvės yra paženklintos. Ūkyje padeda tik su melžimu dėl sveikatos problemų. Karvės nebuvo išėjusios įvykio dieną. Su ja policijos pareigūnai nebendravo.
Teisme skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas L. B. prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Papildomai nurodė, kad V. ir R. R. veda bendrą ūkį.
Iš vaizdo įrašo „20240731081700692_K35392281_hcDownloadP_Ivaziavimas_1_video (1)“ matyti, kad matoma data 2024-07-29 07.58 val., matomi 8 suaugę gyvuliai ir 2 veršiukai, kurie ateina iš kairės pusės ir nueina į dešinėje pusėje esantį daržą. Visi gyvuliai juodai balti, vienas gyvulys rudai baltas.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
R. R. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad jam priklausantys palaidi ūkiniai gyvuliai (karvės) suniokojo, daržuose esančias, daržoves, taip pat suniokojo, sode esančius, medžius. Jo nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kuri numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Motyvuojamoji dalis
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis, kuriai būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs elementai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė, kurių bent vienam nesant, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-691, Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 22 punkte nurodyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Tose pačiose taisyklėse išaiškinta, kad gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Taigi gyvuliams ištrūkus ir padarius žalos, gyvūnų savininkas laikomas atsakingu už atsiradusią žalą.
Kaip jau minėta, iš vaizdo įrašo matyti, kad į G. D. daržą atėjo 8 suaugę gyvuliai ir 2 prieaugliai. Tačiau iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro „Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašas“ matyti, kad R. R. turi 3 mėsinių veislių buliukus, 1 mėsinių veislių telyčaitę ir 1 mėsinių veislių karvę, iš viso 5 gyvulius. Visi gyvuliai juodmargiai.
Nors G. D. pareiškime gyvūnų savininke nurodė V. R., liudytoja apklausta administracinio nusižengimo protokolą surašiusi vyresnioji tyrėja R. T. teisme neneigė, kad nesiaiškino kas yra savininkas gyvulių, kurie vaikščiojo po G. D. daržą, ji vadovavosi pirminiu R. R. galimu prisipažinimu policijos pareigūnams. Teigė, kad R. R. norėjo prisiimti atsakomybę, kad jo žmona nebūtų įpainiota į šį įvykį. R. R. paaiškinimai duoti policijos pareigūnams niekaip neužfiksuoti. Nors liudytojos R. T. ir G. D. teigė, kad gyvuliai buvo ganomi prie R. R. namų, tokių duomenų byloje nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje nėra pakankamai duomenų, kad R. R. nuosavybes teise priklausantys gyvuliai suniokojo G. D. daržuose esančias daržoves, sode esančius medžius.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Išnagrinėjus pareiškėjo skundą teisme, remiantis Klaipėdos AVPK pateikta administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: 24251018941, liudytojų parodymais, matyti, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad R. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. B. 2024-09-05 nutarimą (ROIK: 24251018941), kuriuo R. R. paskirta 200,00 Eur bauda už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.