Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-337-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
1S-337-238/2015
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01416-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
E. V.
Kategorijos
Nr. 1S-337-238/2015;
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01416-2013-8;Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, kuria E. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamojoje byloje E. V. kaltinamas tuo, kad 2013-10-27, apie 3 val., viešoje vietoje, R. P. firmos bare, esančiame adresu: Kaunas, Draugystės g. 1E, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, išplūdo necenzūriniais žodžiais UAB „G4S“ saugos darbuotoją D. L., ne mažiau kaip keturis kartus smogė jam kumščiu į krūtinę ir spyrė į kojas, o šiam nukritus ant žemės ant jo užgriuvo, padarydamas jam dešinio blauzdikaulio išorinio, vidinio krumplių lūžius, dešinio blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos lūžį, t. y. sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad 2013-10-27, apie 3 val., viešoje vietoje, R. P. firmos bare, esančiame adresu: Kaunas, Draugystės g. 1E, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia iš chuliganiškų paskatų ne mažiau kaip keturis kartus smogė jam kumščiu į krūtinę ir spyrė į kojas, o šiam nukritus ant žemės ant jo užgriuvo, padarydamas jam dešinio blauzdikaulio išorinio, vidinio krumplių lūžius, dešinio blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos lūžį, t. y. sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi kaltinamajam E. V. pakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti į kardomąją priemonę suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška. Kaltinamasis E. V. sulaikytas 2015 m. vasario 3 d., 14 val.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Taip pat 2015 m. vasario 4 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 3 d. Nutartyje nurodoma, kad tik kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas gali užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje ir netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, už inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą yra numatyta griežtesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jis niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, jis pažeidė ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, 2014 m. vasarą išvyko iš Lietuvos į Angliją, galimai vengdamas baudžiamosios atsakomybės pasislėpė nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, apie tai neinformavo teismo, artimųjų ir kaimynų jo gyvenamojoje vietoje, dėl ko policija neturėjo žinių apie jo buvimo vietą. Teismas konstatavo, kad kaltinamajam pagrįstai buvo paskirtas suėmimas, suėmimo pagrindai neišnyko, nes pagrįstai manytina, kad kaltinamasis vėl būdamas laisvas bėgs, slėpsis nuo teismo.

Šalies argumentai

Kaltinamasis E. V. skunde prašo jam paskirtą kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę, kadangi jis Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Skunde nurodo, kad nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. vasario 3 d. slėpėsi nežinodamas, kad yra ieškomas, o tai sužinojęs iš karto ėmėsi priemonių grįžti į Lietuvą. Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone pasidarė grįžimo dokumentą, nes buvo pametęs asmens tapatybės kortelę. Apie savo planus bandė informuoti Ariogalos miestelio įgaliotinį telefonu, tačiau susisiekti nepavyko, o daugiau nežinojo, į ką turėtų kreiptis. Teigia, kad dėl jo aplaidumo grįžęs jis buvo faktiškai sulaikytas, tačiau jo grįžimo tikslas ir buvo prisistatyti į teismą. Dėl savo aplaidumo gailisi.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 136 straipsnio 1 dalis numato, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo.

LR BPK 136 straipsnio 3 dalis numato, kad įtariamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Priimant rašytinį pasižadėjimą, įtariamasis turi būti įspėjamas apie galimą griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimą.

LR BPK 119 straipsnis reglamentuoja kardomųjų priemonių paskirtį ir numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

LR BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas numato LR BPK 122 straipsnis, ir vienas jų reglamentuoja, kad suėmimo skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties matyti, kad būtent šiuo pagrindu buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas E. V..

LR BPK 123 straipsnis reglamentuoja suėmimo skyrimo tvarką. LR BPK 123 straipsnio 6 dalis numato, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio Kodekso 122 straipsnio reikalavimais.

LR BPK 139 straipsnis numato, kad paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kaltinamojo neatvykimo į teismą pasekmes reglamentuoja LR BPK 247 straipsnis, kur taip pat numatyta teismo galimybė pakeisti kardomąją priemonę griežtesne, kai kaltinamasis neatvyksta į teismą.

Konstatuojama, kad minėtos įstatymo nuostatos pritaikytos tinkamai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje E. V. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, nustačius, kad kaltinamasis į teismo posėdžius neatvyksta, jo atvesdinti du kartus nepavyko.

Teismas pakeitė kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti į griežtesnę kardomąją priemonę suėmimą, nes kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebuvo galima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tai yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Be to, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo E. V. paieška. Švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius ir nepateikė teismui pateisinamos neatvykimo į teismą priežasties, atvesdinimas padedant policijai nebuvo galimas, nes kaltinamasis nebuvo randamas namuose. Kaltinamasis pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, piktybiškai nevykdė kaltinamojo pareigos atvykti į teismo posėdžius, taip trukdė bylą nagrinėti teisme.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartyje nurodyti motyvai ir argumentai (jie išdėstyti anksčiau nutartyje, todėl nekartojami), kodėl paliekama galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis. Taip pat nustatyta, kad teismo pateiktus argumentus patvirtina byloje surinkti duomenys.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis raštu įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios Raseinių r., Ariogaloje, Taikos g. 4. Kaltinamasis buvo įspėtas, kad pažeidus pasižadėjimą gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, su rašytiniu pasižadėjimu supažindintas ir jį pasirašė. Kad kaltinamasis šią kardomąją priemonę pažeidė, konstatuota Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje.

Konstatuojama, kad teismas, priimdamas sprendimą palikti galioti suėmimą ir nustatęs jo terminą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje. Daroma išvada, kad palikęs galioti suėmimą ir nustatęs suėmimo terminą E. V., teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, E. V. suėmimas paliktas galioti ir terminas nustatytas, įvertinus LR BPK 122 straipsnio 1 punkte numatytą pagrindą, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. LR BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Šias aplinkybes teismas įvertino. Taip pat konstatuojama, kad palikus galioti suėmimo paskyrimą teismas pagrįstai akcentavo, kad tokiu būdu bus pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – užtikrinti netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą procese, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis to pasiekti neįmanoma.

Skunde kaltinamasis nurodo, kad rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas jis pažeidė dėl savo aplaidumo, bandė susisiekti su jo gyvenamosios vietos įgaliotiniu, tačiau susisiekti nepavyko, o daugiau nežinojo, į ką turėtų kreiptis. Tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad šios skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis kardomosios priemonės sąlygas pažeidė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė nerūpestingai, nesistengė laikytis kardomosios priemonės sąlygų, savo veiksmus teisina aplaidumu, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartį ir tikėtis, kad ateityje jis švelnesnių kardomųjų priemonių nepažeis.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnę klausimo, kadangi tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl skunde pateiktas prašymas pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę netenkinamas.

Skundo argumentai nekelia abejonių teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

atmesti kaltinamojo E. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė