- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-441/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1803-265/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Langmeta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaliasis tiltas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia 2009 m. birželio 19 d. nutartimi UAB „Langmeta“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Jonvita“, o 2009 m. rugsėjo 25 d. apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Langmeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ 1 949,24 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas (2 b. l.), nurodydamas, kad atsakovas pagal 2009 m. sausio 19 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. 08/08-45 (toliau – Sutartis) liko skolingas ieškovui 1 949,24 Lt už atliktus darbus. Ieškovo teigimu, atsakovas buvo įspėtas dėl skolos apmokėjimo, tačiau jos nesumokėjo, motyvuodamas tuo, kad paminėta skola, sudaranti 3 procentus atliktų darbų vertės, sulaikoma pagal Sutarties 22.14 punktą ir apmokama per 20 dienų, pasirašius baigiamąjį darbų aktą, tačiau, nurodyti atsakovo argumentai yra neteisėti ir pažeidžia ieškovo kreditorių teises, kurias pagal įstatymą gina bankroto administratorius (ĮBĮ 31 str. 1 d. 3 p., 33 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (55-57 b. l.). Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra ne skola, o sulaikyti mokėjimai pagal Sutarties 22.14 punktą, kurie sumokami per 20 dienų nuo baigiamojo statybos darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo, ieškovui pateikus atliktų darbų garantinį draudimo bendrovės laidavimo raštą arba banko garantiją, lygią 5 procentams atliktų darbų vertės 24 mėnesių laikotarpiui nuo baigiamojo statybos darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos. Atsakovo teigimu, sulaikytus mokėjimus jis turėtų sumokėti ieškovui, praėjus 24 mėnesiams po baigiamojo akto pasirašymo, jeigu dėl defektų atsiradimo nebūtų sukelta žalos ir defektų šalinimo išlaidos nebūtų išskaitytos iš sulaikytų pinigų. Tačiau ieškovas tik 2010 m. vasario 18 d. raštu Nr. 102 informavo atsakovą, kad nevykdys Sutarties sąlygų, t. y. nepateiks draudimo bendrovės laidavimo rašto, o nepateikus paminėto arba banko garantinio rašto, atsakovas turi teisę nemokėti prašomos priteisti sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 20 d. sprendimu patenkino ieškovo BUAB „Langmeta“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ ieškovui 1 949,24 Lt (73-74 b. l.).
Teismas nurodė, kad, įsiteisėjus 2009 m. birželio 19 d. teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, įmonės sudarytos sutartys, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p.).
Teismo teigimu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Langmeta“ bankroto bylą, šalių sudaryta 2009 m. sausio 19 d. Statybos darbų rangos sutartis laikoma pasibaigusia, t. y. šioje sutartyje numatyti terminai pripažintini pasibaigę, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo ir toliau sulaikyti Sutarties 22.14 punkte numatytos sumos (1 949,24 Lt), dėl kurios dydžio nėra ginčo. Dėl to teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 1 949,24 Lt įsiskolinimą, vadovaudamasis Sutarties 22.14 punktu ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (75-77 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 1 949,24 Lt sumą, kadangi ieškovas neįvykdė ginčo sutarties 22.14 punktu prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nepateikė banko garantijos arba draudimo kompanijos laidavimo rašto, tokiu būdu ieškovas nepagrįstai reikalauja, kad atsakovas prisiimtų pasirašytos sutarties įsipareigojimų neįvykdymo riziką, o ieškovas (bankrutuojanti įmonė) turi galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi. Be to, garantinis laikotarpis dar nepasibaigęs, todėl darbų trūkumų šalinimo galimybė egzistuoja ir atsakovas turi teisę sulaikyti 1 949,24 Lt apmokėjimą, o tai atitinka Sutarties ir teisėtos savigynos sąlygas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir Sutarties 22.14 punkto nuostatomis, neteisingai nustatė, kad ginčo sutartis laikytina pasibaigusia, kadangi ieškovo bankroto administratorius tik 2010 m. vasario 18 d. raštu Nr. 102 (praėjus 245 dienoms po teismo nutarties dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo) pranešė atsakovui, jog neketina vykdyti Sutarties. Be to, prieštaringai nurodė, jog atsakovas neturi teisės reikalauti įsipareigojimų įvykdymo, t. y. banko garantijos ar laidavimo rašto pateikimo, nors laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl sulaikytos sumos sumokėjimo.Atsakovas dėl objekto statybos yra pasirašęs kredito sutartį su AB „SEB bankas“, kuris atlieka mokėjimus už atliktus darbus, gavęs atsakovo rašytinį sutikimą bei patikrinęs rangos sutarčių laikymosi sąlygas, dėl ko, nepateikus garantijos ar laidavimo rašto, bankas neperves apmokėjimo darbus atlikusiam ieškovui. Be to, nepateikus nurodytų dokumentų, nebus šalinami per garantinį laikotarpį dėl ieškovo kaltės atsiradę defektai, o tai pažeis ne tik atsakovo, bet ir trečiųjų asmenų (pastato gyventojų) teises.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą (81-82 b. l.). Nurodo, kad, iškėlus ieškovo bankroto bylą, ginčo sutartis laikoma pasibaigusi, todėl turi būti vykdomi visi įsipareigojimai dėl visiško atsiskaitymo. Ieškovo nuomone, atsakovas nėra pareiškęs pretenzijų dėl atliktų darbų, todėl nėra teisinio pagrindo sulaikyti mokėjimo. Juolab kad bankrutavusi įmonė neturi galimybės pateikti atsakovui banko garantijos arba draudimo kompanijos laidavimo rašto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, neįvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, dėl ko, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, nepagrįstai patenkino ieškinį, priteisdamas iš atsakovo ieškovui skolą, todėl negalima palikti galioti skundžiamo teismo sprendimo.
Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Be to, CK 6.58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirmiau turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.207 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalims turint pareigą įvykdyti savo prievoles vienai paskui kitą, turinti vėliau prievoles įvykdyti šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).
Bylos duomenimis, 2009 m. sausio 19 d. šalys sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. 08/08-45, pagal kurią rangovas (ieškovas) įsipareigojo atlikti statybos darbus, o užsakovas (atsakovas) priimti darbų rezultatą ir sumokėti Sutartyje nustatytą kainą; Sutarties 22.14 punkte šalys numatė, kad nuo kiekvienos sąskaitos užsakovas sulaiko 3 procentus sąskaitoje nurodytos sumos ir pagal šią sutartį rangovui mokėtinos sumos, kad užsakovas sumoka minėtas sumas rangovui ne vėliau kaip per 20 dienų, pasirašius Baigiamąjį statybos darbų perdavimo – priėmimo aktą su sąlyga, kad iki to laiko rangovas bus pateikęs užsakovui banko garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą, išduotą 5 procentų statybos darbų kainos sumos, 24 mėnesių nuo baigiamojo statybos darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo laikotarpiui (4-8 b. l.).
Nustatyta, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovas atliko darbų už 64 974,45 Lt, o atsakovas (užsakovas), vadovaudamasis paminėta Sutarties nuostata, sulaikė 3 procentus nurodytos sumos, t. y. 1 949,24 Lt (9-24 b. l.), tačiau ieškovas neįvykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo – nepateikė apeliantui banko garantijos arba draudimo kompanijos laidavimo rašto (Sutarties 22.14 p.). Šios aplinkybės neneigia ir ieškovas (b. l. 81-82, 95-96), o byloje nėra duomenų, kad apeliantas atsisakė reikalavimo pateikti paminėtos sumos banko garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą. Todėl, ieškovui neįvykdžius Sutarties 22.14 punkto reikalavimo, esant visoms aukščiau paminėtoms teisėto prievolės vykdymo sustabdymo sąlygoms, apeliantas turėjo teisę sulaikyti 1 949,24 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės prievolės nesibaigia, jų vykdymas tik sustabdomas, o bankrutavusio subjekto turtinės prievolės kreditoriams baigiasi tik pasibaigus bankroto procedūrai, kai bankrutavusi įmonė likviduojama ir išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, t. y. nustoja būti civilinių santykių dalyviu (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., 5 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2010, 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2008). Juolab kad nagrinėjamu atveju ieškovas apeliantui paskutinę sąskaitą išrašė 2009 m. kovo 27 d., likus beveik dviems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, iki kurios ieškovas turėjo galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus.
Taigi, ieškovui neįvykdžius Sutarties sąlygos – savo prievolės pateikti banko garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą, apeliantas turėjo teisę sulaikyti ginčo sumą, kurią teismas be pagrindo priteisė ieškovui iš apelianto, netinkamai pritaikydamas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir CK 6.38 bei 6.681 straipsnių nuostatas ir be pagrindo netaikydamas CK 6.46 straipsnio 2 dalies, 6.58 straipsnio 1 dalies ir 6.207 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Dėl pasakyto panaikintinas skundžiamas apygardos teismo sprendimas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo atmestinas ieškovo ieškinys, pareikštas atsakovui ieškinyje nurodytu pagrindu (CPK 330 str.).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus ieškinį, pagal CPK taisykles pakeistinas ir teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Apeliantas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme nepateikė advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, o, byloje nesant Sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 08/08-04, pagal kurią, apelianto pateiktais apeliacinės instancijos teismui duomenimis, jis sumokėjimo 605 Lt už advokato padėjėjo teisines paslaugas, nėra galimybės nustatyti, už kokias paslaugas apeliantas sumokėjo advokato padėjėjui nurodytą sumą, todėl netenkintinas apelianto prašymas priteisti jo bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (CPK 98 str. 1 d., 177 str. 3 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 20 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Langmeta“ priteista 1 949,24 Lt skolos, o valstybei 66 Lt žyminio mokesčio, ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Langmeta“ ieškinį.