Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorui M. M., nukentėjusiajai M. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p., nurodantį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra 2012-01-06 apie 7³⁵ val. Šilutės m., Cintjoniškių – H. Šojaus gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja Cintjoniškių gatve ėjusios M. N. ir ją partrenkė. Eismo įvykio metu M. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-01-06 rytą savo automobiliu ,,Opel Astra“ važiavo į darbą. Privažiuodamas Cintjoniškių – H. Šojaus gatvių sankryžą pastebėjo per pėsčiųjų perėją einančią moterį su vaiku. Kad praleistų pėsčiuosius jis sulėtino greitį. Tuo pačiu metu jam iš kairės pusės per gatvę ėjo dar viena moteris, kurios jis nepastebėjo ir partrenkė, nes lauke buvo tamsu, o moteris ėjo be atšvaito. Moteris užvirto ant automobilio variklio dangčio ir nuo jo nuslydo ant žemės ties automobilio priekiu. Jis iškart sustabdė automobilį, nes važiavo apie 20 km/h greičiu. Sustojęs išlipo iš automobilio ir padėjo atsikelti moteriai. Po to apie įvykį pranešė policijos pareigūnams ir iškvietė medikus. Su juo tuo metu automobilyje buvo 4 m. amžiaus dukra.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog eismo įvykis įvyko Šilutės m., Cintjoniškių – H. Šojaus gatvių sankryžoje, kur prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos stovi automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6, 7, 8-10).

Iš 2012-01-06 transporto priemonės apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis yra apgadinta (b. l. 11-12, 13-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad 2012-01-06 eismo įvykio metu patirto dešinio peties sąnario sumušimo su išsivysčiusiu sąnario aplinkos uždegimu, kairės šlaunies sumušimo su susiformavusia masyvia hematoma gilesniuose audiniuose M. N. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai – jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 33-34).

Specialisto išvada nustatyta, kad A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l.62).

Nukentėjusioji M. N. parodė, kad eidama į darbą per Cintjoniškių g. esančią pėsčiųjų perėją ji matė, kad iš dešinės atvažiuoja automobilis. Priekyje per tą pačią pėsčiųjų perėją ėjo moteris su vaikui. Likus maždaug metrui iki šaligatvio ją einančią pėsčiųjų perėja partrenkė iš dešinės pusės atvažiavęs automobilis. Po susidūrimo ji užgriuvo ant automobilio variklio dangčio ir po to nukrito ant žemės. Dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi.

Tokiu būdu, esant minėtiems duomenims kaip įrodymų sistemai, darytina išvada, kad A. K., vairuodamas kelių transporto priemonę dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d.

Nukentėjusioji M. N. pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji parodė, kad dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų jautė fizinį skausmą, iki šiol ji nuolat gydosi, vartoja medikamentus. Iki eismo įvykio ji buvo sveika, o po patirtų sužalojimų nuolat jaučia skausmą peties ir klubo srityje, sumažėjo jos darbingumas, dėl ko jaučia didžiulį diskomfortą, dvasinius išgyvenimus.

Kaltinamasis ieškinį pripažįsta iš dalies. A. K. nurodo, kad po autoįvykio jis geranoriškai sumokėjo nukentėjusiajai 300 Lt patirtai turtinei žalai atlyginti, be to turtinę žalą ir neturtinę žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė. Nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra aiškiai per didelė, nurodo, kad jis šiuo metu nedirba ir neturi pajamų.

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį pripažįsta iš dalies, nurodo, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Civilinis atsakovas išmokėjo nukentėjusiajai 251.21 Lt pateiktoms gydymo išlaidoms, 326,90 Lt negautoms pajamoms ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 109).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Transporto priemonė, kurią vairavo A. K., įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas, numatyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmoka mokama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 2500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo. Nukentėjusiosios M. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo mažintinas, kadangi nukentėjusioji nepateikė jokių medicininių duomenų apie išlikusias ilgalaikes neigiamas pasekmes jos sveikatai. Nors nukentėjusioji nurodo, jog ir šiuo metu gydosi patirtų sužalojimų padarinius, tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Teismas tiki, kad dėl patirtų peties sąnario ir klubo sumušimų ir išsivysčiusio sąnario uždegimo bei susidariusios masyvios hematomos klubo audiniuose nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir baimę dėl savo sveikatos ir galimų pasekmių ateityje. Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį, jo turtinę padėtį, taip pat į tai, jog nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, rodė iniciatyvą padėti nukentėjusiajai, bei į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina 578,11 Lt turtinei žalai ir 4000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi ši suma neviršija draudimo bendrovės sutartinio įsipareigojimo su kaltinamuoju, todėl priteistina iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“. Kadangi byloje yra pateikti duomenys, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai žalą atlygino iki nuosprendžio priėmimo (b.l. 113, 114), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nėra teistas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskiriant prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 20 MGL dydžio (2600,00 Lt) bauda.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Procesą dėl M. N. civilinio ieškinio UAB DK „PZU Lietuva“ 578,11 Lt turtinei žalai ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti nutraukti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.