- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-1325-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00493-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- J.V.K.
- Atsakovas
- S.K.
- Trečiasis asmuo
- J.M., T.S.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J.V.K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J.V.K. ieškinį atsakovei S.K. dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys J.M., T.S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J.V.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 52699,15 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė, būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, prieš pusantrų metų neteisėtai pasistatė ūkinį pastatą ir statybos metu supylė žemes ieškovei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sunaikintas derlingas žemės sluoksnis ir žemės sklypo dalis tapo netinkama naudojimui. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad supilta žemė buvo sumaišyta su statybiniu laužu, todėl norint atstatyti žemės sklypo būklę į pradinę padėtį reikia ne tik nukasti supiltas žemes, bet ir utilizuoti statybines atliekas. Žemės gelmių tyrimus atlikusi bendrovė, nustatė, kad grunto sanpylos tūris sudaro 1342,6 m³, todėl tokio grunto su statybiniu laužu išvežimas ir utilizavimas kainuos 53699,15 Lt. Atsakovė, užteršdama gretimą sklypą, elgėsi neteisėtai, todėl ieškovės būsimos žemės sklypo sutvarkymo išlaidos pripažintinos ieškovės nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji jokių žemių gretimame sklype nepylė, todėl neatliko neteisėtų veiksmų, dėl ko negalima jos civilinė atsakomybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės J.V.K. 27,98 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, jog iš 2009-08-17 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims J.M. bei T.S. Iš nurodyto išrašo taip pat matyti, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą ieškovei buvo atkurtos Apskrities viršininko 2008-06-12 sprendimu Nr. 2.7-79407-500. Taigi, iki 2008-06-12 dienos žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė, todėl sugadinus daiktą- žemės sklypą – kuris ieškovei iki šios datos nepriklausė, jai žala negalėjo būti padaryta. Teismo teigimu, šioje byloje teisiškai reikšmingi yra atsakovės veiksmai, sąlygoję žalos atsiradimą, po 2008-06-12, t. y. po to, kai ieškovė tapo žemės sklypo savininke.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad žemės jos sklype supylė atsakovė prieš pusantrų metų (t.y. 2008 m. vasarą) savavališkai statydama ūkinį pastatą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas nustatė, kad ūkinis pastatas 9I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos teisėtumo vyksta ginčai, pradėtas statyti 1995 m., o baigtas 2009 m. Taigi, ieškinyje nurodytas žemių kiekis negalėjo būti supiltas statant ūkinį pastatą, nes ieškovės nurodytu žemių supylimo laiku ūkinis pastatas jau stovėjo. Be to, teismas remdamasis šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, padarė išvadą, kad gruntas ant žemės sklypo buvo vežamas ir pilamas dar tuomet kai žemės sklypas buvo valstybinė žemė, t. y. ieškovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise nepriklausė, todėl žemių sanpyla valstybinėje žemėje negalėjo padaryti žalos ieškovei. Ieškovė iš valstybės perėmė žemės sklypą su visomis jo gerosiomis ir blogosiomis savybėmis, tačiau neperėmė buvusio savininko (valstybės) teisių į šį sklypą, todėl negali reikalauti pašalinti buvusius pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo teigimu, kaltinimą atsakovei žalos padarymu ieškovė grindžia iš esmės prielaida, kad be atsakovės niekas kitas negalėjo suvežti grunto ant dabartinio ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio sklypo, todėl ji ir privalo atlyginti žalą. Tačiau teismo sprendimas turi būti grindžiamas byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne spėjimais ar prielaidomis. Ieškovė neįrodė, kad po 2008-06-12, kai ieškovė tapo žemė sklypo savininke, būtent atsakovė supylė 1342,60 kub.m. įvairaus grunto su statybinėmis atliekomis atsakovės žemės sklype. Be to, kaip teismo posėdyje pastebėjo ieškovės atstovas, tokiam kiekiui grunto suvežti reikėtų apie 230 sunkvežimio reisų, kas pinigine prasme atsakovei būtų beprasmė investicija į ieškovės sklypą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės ieškinį atmetė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J.V.K. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.
atsakovė neginčijo aplinkybės, kad namų valdų dalys, su kuriomis ribojasi ieškovės sklypas, atskirai yra naudojamas atsakovės, t.y. ginčo teritorija ribojasi tik su atsakovės naudojamomis dalimis, kiti sklypų (duomenys neskelbtini) bendraturčiai neturi priėjimo prie ieškovės sklypo. Teigia, kad sklypo (duomenys neskelbtini) dalis atsakovei priklauso nuo 1998-11-23, o sklypo (duomenys neskelbtini) dalis atsakovei priklauso nuo 2006-06-30. Laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2009 m. sklype (duomenys neskelbtini) atsakovė pasistatė ūkinį pastatą, o 2008-2009 m. sklype (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Apeliantė taip pat pažymi, kad laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2010 m. atsakovė atvežė 1342,60 kub. m. grunto, kurį išpylė jai priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kur šiuo metu stovi naujas atsakovės namas, kurį vėliau, statybų metu 2008-2009 m., siekdamas išlyginti sklypą bei atitolinti nuo sklypo ribos, ūkinio pastato bei namo šlaitą, išlygino ieškovės sklype. Apeliantės nuomone šias aplinkybės patvirtina liudytojo S.S. ir V.J. parodymai, bei rašytiniai įrodymai (t.y. Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitą, ortofoto medžiaga, kurioje pateiktos būsenos 2005-2006 metais, 2009 metais ir 2010 metais, sklypo atstatymo į pradinę padėtį darbų sąmata). Teigia, kad duomenų ar įrodymų apie nurodytais laikotarpiais vykdytas kitas, ne atsakovės, statybas byloje nėra. Be to, geologinių tyrimų ataskaita patvirtina, kad gruntas supiltas šviežiai, o ortofoto medžiaga bei liudytojų parodymai leidžia nustatyti, kad pylimas supiltas 2009 m. Pati atsakovė pripažįsta, kad nurodytu laikotarpiu vykdė statybos darbus ir atvežė keletą mašinų juodžemio bei akmenų, kurias supylė ieškovės sklype. Įrodymų, kad minėtu laikotarpiu kiti asmenys būtų vežę žvyrą į atsakovės sklypą nėra;atsakovės, bei jos atstovo iniciatyva iškviestų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys rašytiniams įrodymams, bei specialisto išvadoms. Teigia, kad liudytojų parodymus, jog šiukšlės, žemė buvo stumdomi ankstesnių savininkų, tai buvo daroma 20 metų, jokio grunto niekas nevežė paneigia Geologinių tyrimų ataskaita, kurioje nustatyta, kad piltas gruntas yra susigulėjęs ir drėgnas, bei ortofoto medžiaga iš kurios matyti, kad gruntas buvo supiltas 2009 metais. Parodymų dalį apie 20 metų toje vietoje piltas šiukšles Geologinių tyrimų ataskaita paneigia visiškai. Atlikus gręžinius buvo rastas statybinis laužas, tačiau tai tik kaip nedidelę dalį sudarantis priedas prie 1342,60 kub.m. atvežtinio grunto, jokių šiukšlių gręžiniuose ratas nebuvo. Be to, atsakovas pozicija bei jos iškviesti liudytojai nepaaiškina fakto, kokiu būdu ieškovės sklype atsirado naujai supiltas pylimas, kurio storis aukščiausioje vietoje sudaro 4,10 metrų, pylimas užima 4,973 aro plotą; apeliantės nuomone, yra pakankamai įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad gruntas ieškovės sklype buvo supiltas 2009 metais, todėl teismo išvada, kad byloje teisiškai nereikšmingi atsakovės veiksmai, sąlygoję žalos atsiradimą po 2008-06-12, t.y. po to, kai ieškovė tapo sklypo savininke yra nepagrįsta. Be to, net ir tuo atveju, jei gruntas būtų supiltas iki ieškovei tampant sklypo savininke, ieškovė turėtų reikalavimo teisę dėl padarytos žalos atlyginimo. Teigia, kad atkūrus nuosavybės teises į sklypą ieškovei buvo perduotas ne tik nuosavybės teisės objektas, bet ir visos su juo susijusios teisės, tame tarpe teisė reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, t.y. darant prielaidą, kad gruntas supiltas 2006 metais, tai reikalavimo teisė pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą atsirado valstybei, o perleidžiant sklypą perėjo ieškovei. Apeliantės nuomone, sklypo perleidimo faktas nepanaikina atsakomybės už padarytą žalą, o žalą padaręs asmuo turi atsakyti prieš naują savininką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė S.K. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teigia, kad ieškovė ieškiniu prašė atlyginti nuostolius dėl žalos atsiradusios 2008 metais, t.y. dėl atsakovės ūkio pastato statybos. Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2009-02-26 nutartimi nustatė, kad minėtas ūkinis pastatas, kurį apeliantė įvardija kaip 2008 m. statybos, yra pastatytas 1995 metais. Tokiu būdu, žala padaryta supilant žemes negalėjo būti padaryta statant ūkinį pastatą, nes žemių supylimo metu ūkinis pastatas jau stovėjo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad jai žala atsirado 2008-2009 metais, tačiau aplinkybės, kad žala atsirado statant ūkinį pastatą jau nenurodo, o nurodo aplinkybę, kad atsakovė statė gyvenamąjį namą. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė šio reikalavimo nekėlė, todėl motyvai dėl gyvenamojo namo statybos ir statybinių atliekų pylimo apeliaciniame procese yra atmestini.
Dėl liudytojų parodymų pažymi, kad teismas teisingai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Be to, atsakovė pažymi, kad ieškovė iš valstybės žemės sklypą perėmė su visomis jo gerosiomis ir blogosiomis savybėmis, tačiau neperėmė buvusio savininko teisių į šį sklypą, todėl negali reikalauti pašalinti buvusius pažeidimus.
Dėl rašytinių įrodymų nurodo, kad skundo argumentas, jog geologinių tyrimų ataskaita įrodo, kad gruntas buvo supiltas šviežiai, teisiniu požiūriu turi būti atmestas. Apeliantės įrodinėjamas „grunto supylimo šviežumas“ yra spekuliatyvi sąvoka, iš kurios nėra aišku kokio senumo gruntas laikytinas „šviežiu“. Taigi skundo motyvai susiję su rašytiniais įrodymais, kurie pasak apeliantės leidžia nustatyti, kad gruntas buvo supiltas 2009 metais, yra atmestini, kaip paremti spėlionėmis bei prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Nuosavybės teisės į žemės sklypą ieškovei buvo atkurtos Apskrities viršininko 2008-06-12 sprendimu. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad atsakovė prieš pusantrų metų, vykdydama neteisėtą ūkinio pastato statybą, ties sklypų riba supylė žemių ir statybinių atliekų, šiukšlių pylimą, ko pasekoje, dalis supilto grunto buvo užstumta ant ieškovės sklypo dalies ir buvo sunaikintas derlingas žemės sluoksnis atitinkamoje ieškovės žemės sklypo dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, nustatė, kad minimas ūkinis pastatas, dėl kurio statybos teisėtumo vyksta ginčai, pradėtas statyti 1995 m., o baigtas 2009 m. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nurodytas žemių kiekis negalėjo būti supiltas statant ūkinį pastatą, nes ieškovės nurodytu žemių supylimo laiku ūkinis pastatas jau stovėjo. Be to, teismo posėdyje teiginio, kad gruntas buvo supiltas ūkinio pastato statybos metu, nepalaikė nei ieškovės atstovai, nei tokią aplinkybę nurodė liudytojai. Šių nustatytų pirmosios instancijos teismo aplinkybių ir atitinkamai padarytų išvadų, kad ieškovės ieškinyje nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2008 m. iki ieškinio padavimo dienos 2010 m., atsakovės veiksmų neteisėtumas, pastarajai vykdant ūkinio pastato statybas ir lyginant savo žemę dėl esamo šlaito ties sklypų riba, ko pasekoje dalis grunto buvo sustumta ant ieškovės sklypo, neįrodytas, apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde neginčijo.
Apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t.y. kad atsakovė atsivežė apie 1342,60 m³ grunto, išpylė jį atsakovei priklausančioje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kur šiuo metu stovi naujas atsakovės namas, kurį vėliau, statybų metu 2008-2009 metais, siekdama išlyginti sklypą bei atitolinti nuo sklypo ribos, ūkinio pastato bei namo šlaitą, išlygino ieškovės sklype.
Pirmosios instancijos teismas vertino trečiųjų asmenų bei liudytojų parodymus ir padarė išvadą, kad gruntas ant žemės sklypo buvo vežamas ir pilamas dar tuomet kai žemės sklypas buvo valstybinė žemė, t. y. ieškovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise nepriklausė, todėl žemių sanpyla valstybinėje žemėje negalėjo padaryti žalos ieškovei. Apeliantės skunde nurodomi liudytojų parodymai, kad atsakovė 2006-2007 metais vežė žemes ir žvyrą į jai priklausantį žemės sklypą, neįrodo esminės ginčo išnagrinėjimui aplinkybės, t.y., kad atsakovė suvežtąjį žvyrą būtų sustūmusi ant ieškovės žemės, nes tokios aplinkybės nenurodė nei vienas iš apklaustųjų liudytojų, bei nepaneigia liudytojų S.J., R.J., P.R., S.Š., D.P. parodymų, kad dar tuo laiku, kai žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė, ginčo vietoje buvo pilamos įvairios atliekos, gruntas, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) tvarkė, lygino, stumdė žemes ankstesni jo savininkai.
Apeliantės nurodoma Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita nepateikia išvados dėl aplinkybės, kada tiksliai buvo supiltas gruntas, o nuoroda ataskaitoje, kad jis supiltas neseniai ir nebuvo užverstas nuo seniausių laikų, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šis gruntas buvo sustumtas į pylimą būtent 2009 metais, kaip apeliaciniame skunde tvirtina ieškovė. Apeliantės nurodomas įrodymas- ortofoto medžiaga, nėra tokio informatyvumo lygio, kad būtų galima spręsti apie jos darymo laikotarpį, kad esamus nuotraukose atspalvius būtų galima vienareikšmiškai vertinti kaip tam tikrų medžiagų (žvyro, smėlio ar pan.) sankaupas, pylimų suformavimą konkrečiu laikotarpiu. Tokio rašytinio įrodymo vertinimas yra susijęs su specialių žinių turėjimu, o ne subjektyviu vertinimu, tačiau byloje atitinkamų žinių turinčių asmenų vertinimai nėra pateikti. Tačiau nei šis, nei kiti byloje esantys įrodymai nepagrindžia nurodomos aplinkybės, jog atsakovė iš savo sklypo esamą žvyrą su statybinėmis atliekomis sustūmė į ieškovės sklypą, bei nepaneigia byloje apklaustų liudytojų parodymų. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad minimu laikotarpiu 2008-2009 metais kiti asmenys nevežė žvyro ir nevykdė statybos darbų atsakovei priklausančiame sklype, iš esmės ir nebuvo ginčijamos, tačiau tai neįrodo, kad atsakovė buvo vienintelis suinteresuotas asmuo, kuri tik ir galėjo tą žvyrą sustumti į ieškovei priklausančio sklypo dalį. Priešingai, liudytojų parodymais ir trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad gruntas ant sklypo buvo vežamas ir pilamas tiek buvusio karinio dalinio kareivių, tiek kitų asmenų, kad prieš penkerius metus šalia atsakovės esančios sodybos šeimininkai su traktoriumi stumdė visas statybines ir ne statybines šiukšles, žemes į atsakovės sklypą, kad ankstesni sklypų savininkai, kurie keitėsi kelis kartus, ne kartą stumdė gruntą ant esamo šlaito valstybinėje žemėje, kuri dabar priklauso ieškovei.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, todėl nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t.y. nenustatyti pagrindai atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.247 str., CPK 186-203 str.). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.