Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., A. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos,

Byloje kilo ginčas dėl pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisių į dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių įgijimo. Pareiškėjas A. Š. prašė teismą nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į buvusiai sutuoktinei V. Š. priklausiusią ½ gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir į ½ kitų statinių - kiemo statinių (tvora, vištidė, kiemo aikštelė), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog po V. Š. mirties 1996-05-31 jos turto paveldėtojai sūnūs V. Š. ir A. Š. nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą terminą, nesirūpino turtu nei fiziškai nei finansiškai. Šiuo turtu rūpinosi, jį išlaikė ir remontavo pareiškėjas, pastatė priestatą ir tokiu būdu sąžiningai, nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų valdė turtą kaip savo ir įgijo nuosavybės teises į pareiškėjo buvusios sutuoktinės V. Š. nekilnojamojo turto dalį įgyjamosios senaties būdu.

Suinteresuotas asmuo A. Š., V. Š. su pareiškimu sutiko. Nurodė, jog mirus motinai V. Š. jie toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini). Dėl turto paveldėjimo nesikreipė į notarą. Jų tėvas A. Š. tvarkė visus reikalus, susijusius su nekilnojamojo turto priežiūra, remontu, tvarkė namus, buvo pastatytas priestatas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad nėra sąlygų visumos pagal CK 4.68-4.71 str. pripažinti nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu.

VMI neprieštaravo pareiškimo nustatymui.

Nacionalinė žemės tarnyba paliko klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra nustatyta visumos CK 4.68 str. – 4.71 str. nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pagrindų. Konstatavo, kad mirus V. Š., jos sūnus A. Š. nebuvo sulaukęs pilnametystės, todėl pareiškėjas A. Š. (įstatyminis nepilnamečio paveldėtojo atstovas) turėjo teisę/pareigą įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į notarų biurą dėl turto paveldėjimo, mirus V. Š. ir atstovauti nepilnamečio interesus, priimant palikimą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Civilinio kodekso 4.69 str. draudžia įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus. Pažymėjo, kad nenustatytas ir įgyjamosios senaties nustatymo pagrindas, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, kaip savas, o daikto savininkas suvokė, jog kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. V. Š. ir A. Š. gyveno po motinos mirties ir iki šiol gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas A. Š. pastatė ir naudojasi visiškai kitu pastatu ir siekia įteisinti statybą.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą tenkinti pilnutinai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai suteikė didelę reikšmę turto registracijai kito asmens vardu. Nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad negali būti įgyjama nuosavybė į kito asmens vardu registruotą turtą, nes asmuo, kurio vardu registruotas turtas mirė prieš 20 metų, turto savininkė net ir fiziškai savo teisėmis negalėtų pasinaudoti.

2. Nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas yra savarankiškas institutas, todėl nuosavybės teisės į šį turtą nustatymas negali būti siejamas su po V. Š. mirties kilusiais paveldėjimo santykiais. Priimti palikimą ar ne, yra paveldėtojų teisė, teises priimti palikimą vaikai galėjo ir jau būdami pilnamečiais, tačiau tokio noro neišreiškė. Priešingai, įstatyminiai paveldėtojai palaiko pareiškėjo prašymą ir jam neprieštarauja. Taigi, pareiškėjas atvirai ir sąžiningai valdo ginčo daiktus nuo 1996 metų, t.y. nuo V. Š. mirties, nėra daikto savininkas, turtą įgijo sąžiningai ir tai atitinka CK 4.68 str. 1 d. numatytą įgyjamosios senaties sampratą.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuosavybės teisė į pareiškėjo nurodomus ½ dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių iki šiol nekilnojamojo turto registre buvo ir yra registruota mirusios V. Š. vardu. Mirus V. Š., jos sūnus A. Š. nebuvo sulaukęs pilnametystės, todėl pareiškėjas A. Š. (įstatyminis nepilnamečio paveldėtojo atstovas) turėjo teisę/pareigą įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į notarų biurą dėl turto paveldėjimo mirus V. Š. ir atstovauti nepilnamečio interesus, priimant palikimą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Civilinio kodekso 4.69 str. draudžia įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus. Pažymėjo, kad nenustatytas ir įgyjamosios senaties nustatymo pagrindas, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, kaip savas, o daikto savininkas suvokė, jog kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. V. Š. ir A. Š. gyveno po motinos mirties ir iki šiol gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar suinteresuotiems asmenims V. Š. ir A. Š. nepriėmus palikimo po motinos mirties, šį turtą galima įgyti pareiškėjui nuosavybės teise įgyjamąja senatimi.

Galimybė įgyjamąja senatimi fizinio ar juridinio asmens nuosavybėn įgyti daiktą yra vienas iš nuosavybės teisių į daiktą įgijimo teisinių pagrindų, įtvirtinta CK 4.47 straipsnio 11 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos ir atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-7-67/2011).

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Apeliantas teigia, kad vertinant teismo sprendime nurodytą nuostatą, kad negali būti įgyjama nuosavybė į kito asmens registruotą turtą, pažymėtina, kad šiuo atveju ši teisės nuostata negali būti kliūtimi pareiškėjui įgyti nuosavybę tokiu būdu, nes asmuo, kurio vardu registruotas turtas, mirė prieš beveik dvidešimt metų, o nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą nustatymas negali būti siejamas su po V. Š. mirties kilusiais paveldėjimo santykiais.

Kolegijos vertinimu, nors apeliantas ir įrodė, kad viešai ir nepertraukiamai naudojosi ginčo turtu, tačiau šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog jis atvirai valdė ginčo objektus kaip savus, yra sąžiningas jų valdytojas ir gali įgyti juos nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kitiems asmenims priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo, šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, į nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei į kiemo statinius (tvorą, vištidę, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)įregistruotos V. Š. (1/2 dalis) ir A. Š. (1/2 dalis) nuosavybės teisės. Nekilnojamųjų daiktų savininkui mirus, nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o kai įpėdinių nei pagal įstatymą nei pagal testamentą nėra, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 567 ir 568 str., CK 5.1 ir 5.2 str.). Galimybė priimti palikimą šiuo atveju galima ir faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 str.). CK 5.2 str. numatyta, jog nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba jeigu nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Pažymėtina, kad net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje taikė CK 4.69 str. 3 d. nuostatas.

Nurodytais argumentais paneigiami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su tuo, kad teismas atmetė jo pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.