Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui S. K., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai.

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai 2021 m. gegužės 17 d. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, teismo posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų ir prašymų neteikė.

4. Trečiasis asmuo UAB „mogo LT“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. birželio 8 d. pateikė išvadą byloje. Išvadoje nurodė, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jos geriausius interesus, prašomas priteisti išlaikymo dydis taip pat atitinka vaiko interesus.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį pilnai palaikė, prašė jį tenkinti. Prašė priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

7. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K., kuri šiuo metu yra pilnametė.

8. Šalys santuokos metu nėra įgijusios registruotinų kilnojamųjų bei nekilnojamųjų daiktų. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymos bei Valstybė įmonės Registrų centras pažyma.

9. Iš Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovas yra transporto priemonės BMW067, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas. Atsakovas transporto priemonę valdo 2020 m. lapkričio 13 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „mogo LT“, pagrindu. Šios sutarties pagrindu atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą UAB „mogo LT“ už naudojimąsi minėta transporto priemone.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

10. Ieškovė prašo nutraukti santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

12. Šioje byloje remiantis ieškovės paaiškinimais buvo nustatyta, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 1 d. pareiškė ieškovei, kad jos nebemyli ir išeina gyventi pas kitą moterį. Ieškovė nurodė, kad ji norėjo išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas nesutiko ir į šeimą negrįžo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dar iki palikdamas šeimą dingdavo naktimis ieškovei nieko nepranešdamas.

13. Atsakovas nepateikė atsiliepimo ieškinį, nepareiškė prieštaravimo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

14. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

15. Atsakovui žinant apie bylos nagrinėjimą, tačiau nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir nepareiškus prieštaravimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės jam palikus šeimą ir daugiau kaip vienerius metus šeima nesirūpinant (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

16. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukters L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove.

17. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

18. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

19. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dukros nelanko ir su ja nebendrauja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad mažametė nuo gimimo iki šiol gyvena su ieškove (mama), dukra rūpinasi, auklėja, prižiūri, tenkina jos kasdienius poreikius tik ieškovė, atsakovas yra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų vykdymo, su dukra bendrauja itin retai, išlaikymo neteikia. Pažymėtina, kad tokio amžiaus vaikui ypač reikalingas motinos rūpestis, globa, meilė, saugus ryšys, todėl L. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jos geriausius interesus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įvertinus nepilnamečio vaiko interesus bei mergaitės glaudų ryšį su motina, nepilnametės L. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove A. K. (CK 3.174 straipsnis).

20. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvai, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

21. Ieškovė neprašė nustatyti konkrečios atsakavo bendravimo su nepilnamete dukra. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nekliudo atsakovui bendrauti su dukra, tokį bendravimą skatina, tačiau atsakovas noro bendrauti su dukra nerodo. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręstas klausimas dėl skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju konkreti bendravimo tvarka nėra nustatoma ir tėvas su vaiku bendrauja laisvai, bendravimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina (ieškove).

22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

23. Įvertinus įprastus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių, jam tenkančios išlaidos sudaro apie 575,00 Eur per mėnesį: maistas – 200 Eur, higienos prekės – 45,00 Eur, drabužiai ir avalynė – 75,00 Eur, būsto išlaikymas – 160,00 Eur, sveikatos priežiūra, vitaminai, maisto papildai – 20,00 Eur, laisvalaikis, lavinimo priemonės – 30,00 Eur, nenumatytos išlaidos – 50,00 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nepilnametė pradėjo lankyti valstybinį darželį, kurio mėnesio kaina sudaro apie 60,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad dukrai nustatyta alergija laktozei, todėl kai kurių maisto prekių įsigijimas kainuoja daugiau, nei kainuotų dukrai neturint alergijos.

24. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepareiškė.

25. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnametės interesus.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

27. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi įregistruoto nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes buvęs darbdavys buvo nepatenkintas dėl dažnų ieškovės nedarbingumų susirgus vaikui. Šiuo metu ieškovė yra registruota Darbo biržoje ir gauna nedarbo draudimą. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos vidutiniškai per vieną mėnesį sudaro apie 325,00 Eur. Ieškovei finansiškai padeda mama ir patėvis.

29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 26 d. nedirba. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, kuriam šiuo metu yra apie 5 metus. Atsakovas turi piniginę prievolę pagal automobilio valdymo ir naudojimo sutartį.

30. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikio veiklai, sveikatos priežiūrai ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos problemas, turinčias įtakos atsakovo darbingumui, byloje nėra, todėl vertinama, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam vaikui L. K. reikiamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį vaiko poreikius.

31. Įvertinus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas. Iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

32. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

33. Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms esminėms aplinkybėms.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

34. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Konstatavus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas netenka teisės reikalauti išlaikymo iš sutuoktinės. Ieškovė tokio reikalavimo byloje nėra pareiškusi (CK 3.72 straipsnio 1 d.).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

35. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašė palikti jai santuokinę pavardę „K.“. Kadangi ginčo dėl to nėra, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – K., atsakovui – prigimtinė pavardė K..

Dėl dalintino turto masės, santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolių paskirstymo

36. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu nėra įgijusios registruotinų kilnojamųjų bei nekilnojamųjų daiktų. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymos bei Valstybė įmonės Registrų centras pažyma.

37. Iš Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovas yra transporto priemonės BMW067, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas. Atsakovas transporto priemonę valdo 2020 m. lapkričio 13 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „mogo LT“, pagrindu. Šios sutarties pagrindu atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą UAB „mogo Lt“ už naudojimąsi minėta transporto priemone.

38. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą UAB „mogo LT“ po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole bei transporto priemonės valdymo (naudojimo) teisę palikti atsakovui.

39. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „mogo LT“ atsiliepimų ar prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė.

40. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bylos medžiaga nustatyta, kad sutartį su UAB „mogo LT“ pasirašė tik atsakovas. Sutarties pagrindu tik atsakovas yra nurodytas kaip transporto priemonės BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 13 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi išimtinai naudojasi tik atsakovas, teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo šis kreditorinis reikalavimas yra pripažintinas atsakovo asmenine prievole. Po santuokos nutraukimo atsakovui taip pat paliktina teisė naudoti transporto priemonę 2020 m. lapkričio 13 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Ieškovė teikdamas ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio.

44. Byloje pateiktas išrašas iš 2021 m. balandžio 20 d. ieškovės ir advokato G. Z. kontoros sudarytos atstovavimo sutarties. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas rengiant ieškinį bei atstovavimą teisme. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

45. Ieškinį tenkinus visiškai ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 575,00 Eur (75,00 Eur + 500,00 Eur).

46. Byloje susidarė 9,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus visiškai priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 259-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – K., atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę K..

Po santuokos nutraukimo nepilnametės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo dienos (2021 m. balandžio 22 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos vaiko motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be ribojimų, bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kreditorinį įsipareigojimą uždarajai akcinei bendrovei „mogo LT“, juridinio asmens kodas 302943102, pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Transporto priemonės BMW530D, v/n (duomenys neskelbtini) valdymo (naudojimo) teisę pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 575,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,25 Eur (devynių eurų 25 ct) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, minėtą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.