Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-06-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1224-601/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-27
Bylos Nr.
2A-1224-601/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas
Ieškovas
S. K., I. K., J. L. L., D. L.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, VĮ Registrų centro
Trečiasis asmuo
M. V., G. K., Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1224-601/2012Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė Jakštienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.1; 50.11.2; 114.11; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovui S. K., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei E. Andriuškienei, trečiajam asmeniui M. V., jo atstovui adv. A. Markūnui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V., M. V. ir Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. K., J. L. L., S. K. ir D. L. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems asmenims M. V., M. V., G. K., Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl įrašo pripažinimo negaliojančiu ir nuomos sutarties bei priėmimo-perdavimo akto pakeitimo, įpareigojimo išmokėti kompensaciją.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė:

1) pripažinti VĮ Registrų centro pažymėjime esantį įrašą – "Savavališka statyba (palėpėje vykdomi statybos darbai) priklauso K. J. K." negaliojančiu;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti 1950-12-28 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 1 punktą, pasirašytą tarp nuomininko K. J. K. ir Namų valdybos Nr. 62, nurodant, kad „namų valdytojas išnuomoja 149,98 kv. m. bendro ploto butą, esantį Kauno mieste (duomenys neskelbtini)";

3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti 1950-12-28 Gyvenamosios patalpos priėmimo- perdavimo aktą pasirašytą tarp nuomininko K. J. K. ir Namų valdybos Nr. 62, nurodant, kad "nuomininkas K. priėmė butą Nr. 6 149,98 kv. m. bendro ploto";

4) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už 81,38 kv. m. 6 buto dalį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurią sudaro patalpos: koridorius „9" – 13,53 kv. m. bendro; ūkio patalpa „10" – 1,16 kv. m. bendro ploto; ūkio patalpa „11" – 10,59 kv. m. bendro ploto; kambarys „12" – 17,04 kv. m. bendro ploto; kambarys „13" – 17,66 kv. m. bendro ploto; ūkio patalpa „14" – 11,34 kv. m. bendro ploto; ūkio patalpa „15" – 10,06 kv. m. bendro ploto.

Ieškovai nurodė, kad 2005-12-23 Kauno miesto savivaldybės administracija K. J. K., gyvenančiam savininkui grąžintino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bute, paskyrė 209 000 Lt kompensaciją gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidoms. Kompensacija buvo paskaičiuota 68,60 kv. m. butui, nors yra padaryta 6 buto rekonstrukcija – virš jo įrengus palėpės patalpas, buto plotas padidintas 81,38 kv. m., ir šiai dienai 6 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, plotas yra 149,98 kv. m. Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidė ieškovų teises, kadangi įrengta virš buto palėpė nebuvo priskirta prie 6 buto ir už ją nebuvo sumokėta piniginė kompensacija (2 t., b. l. 88-90).

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo Kauno miesto savivaldybę paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už 81,38 kv. m. 6 buto dalį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurią sudaro patalpos: koridorius „9" – 13,53 kv. m. bendro; ūkio patalpa „10" – 1,16 kv. m. bendro ploto; ūkio patalpa „11" – 10,59 kv. m. bendro ploto; kambarys „12" – 17,04 kv. m. bendro ploto; kambarys „13" – 17,66 kv. m. bendro ploto; ūkio patalpa „14" – 11,34 kv. m. bendro ploto; ūkio patalpa „15" – 10,06 kv. m. bendro ploto. Ieškinį dalyje dėl VĮ Registrų centro pažymėjime esančio įrašo „Savavališka statyba (palėpėje vykdomi statybos darbai) priklauso K. J. K. pripažinimo negaliojančiu, paliko nenagrinėta. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų S. K., I. K., D. L., J. L. L. 100 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, iš kiekvieno po 25 litus (3 t., b. l. 160-168).

Atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinių skundų argumentai:

Šalies argumentai

Tretieji suinteresuoti asmenys M. V. ir M. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti). Nurodė, kad ieškovams už tokį plotą, kuris buvo suteiktas, t. y. jų nuomotą 6 butą 68,60 kv. m. jau išmokėta 209 000 Lt kompensacija, todėl nebuvo pagrindo įpareigoti dar ir papildomos kompensacijos mokėjimą, kuri priteista už savavališkai įrengtą plotą, neišsprendus savavalinės statybos likvidavimo pasekmių. Savavališkai atlikti darbai kelia perdangos griūties grėsmę (4 t., b. l. 13-14).

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

Teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimu priimtas įpareigojimas Kauno miesto savivaldybei paskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už savavališkai įrengtas pastogės patalpas yra neteisėtas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai niekada neginčijo fakto, jog palėpės patalpos nebuvo pripažintos tinkamomis naudoti. Įpareigodamas kompensuoti ieškovams už 81,36 kv. m. ir remdamasis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, teismas neatsižvelgė į Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 124 p., numatantį savivaldybės vykdomajai institucijai pareigą išduoti valstybės garantinį dokumentą tik dėl tų patalpų, kurios įvardytos nuomos sutartyje. Teismas nepagrįstai įpareigojo kompensuoti už 81,38 kv. m. patalpas, nes jos niekada nebuvo pripažintos nuomos sutarties objektu ir išnuomotos ieškovams. (duomenys neskelbtini) Kaune, esančio namo palėpėje įrengtos ginčo patalpos niekada nebuvo priduotos, įteisintos teisės aktų nustatyta tvarka ir suformuotos kaip nekilnojamasis daiktas. Nėra įrodymų, kad ieškovai ėmėsi veiksmų ir siekė įteisinti ginčo patalpų rekonstrukciją. Teismo sprendimas laikytinas prieštaraujančiu imperatyviems teisės aktams, nes nesuprantamas įpareigojimas sumokėti kompensaciją už ginčo patalpas, kurios įrengtos neteisėtai. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčo patalpų faktinė inventorizacija yra laikytina pakankamu pagrindu minėtų patalpų teisinei priklausomybei atsirasti. Nekilnojamojo turto registro duomenų įrašas – jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, palėpėje yra savavališka statyba – nėra panaikintas, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pastogės patalpos buvo įrengtos įstatymų nustatyta tvarka, tokios išvados prieštarauja materialioms ir procesinėms teisės normoms. Teismas rėmėsi žodiniais S. K. paaiškinimais, kad trūkumai įvardyti 1992 m. gegužės 1 d. potvarkyje Nr. 925 šiai dienai yra pašalinti, juos laikydamas labiau tikėtinais nei teismui pateiktus rašytinius Kauno miesto savivaldybės įrodymus.Nepagrįstas teismo argumentas, kad neįrodyta, jog išduodant ieškovams valstybės garantiją jiems buvo žinoma, už kokį buto plotą ji yra paskaičiuota. Teismo pareiga sprendime nurodyti teisinį sprendimo pagrindą, kokiais įstatymais ir materialiomis teisės normomis remiasi, tačiau skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šios pareigos nevykdė. Teismo padarytos išvados prieštaringos, prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms.

Atsiliepimų į atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus argumentai:

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į M. V. ir M. V. apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas dalyje, kurioje prašoma Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys panaikinti, tenkinti. Kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su apeliaciniu skundu, nurodė, kad atsiliepimo argumentai yra analogiški Kauno miesto savivaldybės 2011 m. balandžio 11 d. apeliacinio skundo argumentams (4 t., b. l. 30-36).

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad duomenų banke esantis įrašas ,,Savavališka statyba (palėpėje vykdomi statybos darbai“ priklauso K. K.“ ir žyma ,,Savavališka statyba“ įregistruoti 2000 m. lapkričio 21 d. Kauno AVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus pažymos Nr. 715-5-200 ir 2000 m. balandžio 13 d. reikalavimo Nr. 7-00 pagrindu. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl teismas pagrįstai reikalavimą dėl įrašo pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtu. Apeliantai nenurodė nei vieno teisinio argumento, kodėl minėta 2011 m. kovo 10 d. teismo sprendimo dalis (dėl palikimo nenagrinėta), yra nepagrįsta ir naikintina (4 t., b. l. 37-39).

I. S. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pastogės patalpų plotas yra įregistruotas į Nekilnojamojo turto registre bendrą pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune plotą, nėra duomenų, kad pastato plotas būtų savavališkai padidintas. Notaro patvirtintas dovanojimo sandoris tarp trečiojo asmens M. V. ir T. V. patvirtina, kad pastogės plotas nebuvo savavališkai įrengtas. Patys ieškovai, būdami tik patalpų nuomininkai, negalėjo atlikti jokių veiksmų, susijusių su grąžintino turto registravimu. Ginčo patalpos ne tik yra teisiškai registruotos, bet jos buvo civilinių santykių objektu. Atsakovas, pasirašydamas nuomos sutartį su M. V., nepateikė tos sutarties ieškovams susipažinti, nuomos sutartyje ir kituose dokumentuose nėra nurodytas nuomos buto plotas, nors iš ieškovų buvo perimtas visas butas, kartu su pastogės patalpomis. Inventorizaciniai duomenys yra pagrindas atlikti patalpų teisinę registraciją, pastato (duomenys neskelbtini), Kaunas, inventorizaciniai duomenys sutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis (4 t., b. l. 43-45).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ginčo esmė apeliacinės instancijos teisme – ar Kauno miesto savivaldybė turi pareigą išmokėti nuomininkams, pagal faktinę nuomos sutartį gyvenusiems savininkui grąžintiname name, kompensaciją už nuomininkų lėšomis rekonstruotas palėpės patalpas, padidinusias faktinį nuomoto buto plotą.

Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl palėpės rekonstrukcijos teisėtumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 19 d. nutartyje, grąžindama bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, konstatavo, kad tik išsiaiškinus palėpėje atliktos rekonstrukcijos teisėtumo klausimą, galima spręsti dėl pagrindo kompensacijai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir jo Įgyvendinimo tvarkos, Kompensacijų už valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo nuostatas (4 t., b. l. 151-159).

Nustatyta, kad 1950 m. gruodžio 28 d. su K. P. K. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 8), ir 1950 m. gruodžio 28 d. gyvenamosios patalpos priėmimo-perdavimo aktu patalpos perduotos K. (1 t. b. l. 9). 1987 m. gegužės 18 d. pareiškimu S. K. kreipėsi į Kauno m. Lenino r. LDT Vykdomojo komiteto pirmininką, prašydamas sutikimo leisti savo lėšomis neatlygintinai įsirengti gyvenamas patalpas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palėpėje (1 t. b. l. 12). Kauno miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Butų ūkio valdyba 1987-05-11 raštu Nr. 822 tarpininkavo, jog kapitalinio remonto skyriaus techninės priežiūros inžinieriui S. K. būtų leista savo lėšomis įsirengti gyvenamąsias patalpas, rekonstruojant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) palėpę, esančią virš S. K. tėvų buto (1 t. b. l. 11). (duomenys neskelbtini) gyventojai sutiko, kad 6-to buto gyventojas K. įsirengtų gyvenamas patalpas namo pastogėje (1 t. b. l. 10). Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1988-11-11 sprendimu Nr. 294 „Dėl buto rekonstrukcijos nusprendė leisti (duomenys neskelbtini) gyventojui K. K. savo lėšomis, neatlygintinai, gyvenamojo namo pastogėje įsirengti du kambarius iki 32 kv. m. ploto, virtuvę, vonią, tualetą ir koridorių, padidinat bendrą plotą iki 105 kv. m. (1 t. b. l. 16). Byloje (1 tomo priede) pateiktas užsakovo K. K. buto Nr. 6 praplėtimo projektas. 1992 m. gegužės 1 d. Kauno miesto meras potvarkiu Nr. 925 įpareigojo K. K. nugriauti savavališkai įrengtą (duomenys neskelbtini) namo pastogėje gyvenamąjį plotą ir švieslangį (1 t. b. l. 142). 1992 m. birželio 12 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 543-v atstatyta K. V. nuosavybės teisė į jo turėtą namą (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) (1 t. b. l. 145). 1992 m. liepos 22 d. Kauno miesto valdyba raštu Nr. 950 ieškovui S. K. pranešė, kad namas, (duomenys neskelbtini) yra grąžintinų savininkams namų sąraše, todėl jame gyvenantiems butų nuomininkams negali būti leidžiama privatizuoti butus, kol komisija neišnagrinės, ar namas bus grąžinamas savininkui (1 t. b. l. 17). Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius 1993-02-13 raštu Nr. 96 K. K. informavo, jog Statybos leidimas, kuris duotas 1989-03-07, galioja, tačiau keičiant Privatizacijos įstatymą, prašė iki 1993 vasario 25 d. netęsti statybos darbų (1 t. b. l. 18). 1994 m. rugsėjo 14 d. VĮ „Centro butų ūkis", raštu Nr. 585, vadovaudamasis 1988-11-11 LDTVK sprendimu, kreipėsi į Respublikinį Valstybinį inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurą, kad būtų atlikta pastogės inventorizacija (1 t. b. l. 19). Ji buvo atlikta 1994 m. vasario 24 d., tačiau 1994 m. gegužės 12 d. raštas Nr. 585 buvo paskelbtas negaliojančiu (1 t., b. l. 151, 155). Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000-04-13 reikalavimu Nr. 7 konstatuota, kad K. K. savavališkai tęsia palėpėje darbus, kurie buvo sustabdyti 1992-05-01 mero potvarkiu Nr. 925 (1 t. b. l. 25). Savavališkos statybos faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (3 t., b. l. 55).

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Taigi ieškovai, teigdami, kad palėpės rekonstrukcija atlikta teisėtai, turi įrodyti, kad palėpės rekonstrukcija yra atlikta, ir kad tai padaryta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o atsakovai, tretieji asmenys, teigdami, kad palėpės rekonstrukcija yra savavališka statyba, turi įrodyti šią aplinkybę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ne tik palėpės rekonstrukcijos teisėtumą, bet nepateikė įrodymų, kad rekonstrukcija buvo baigta. Ieškovas S. K. nurodo, kad palėpės rekonstrukcija iš esmės buvo baigta 1992 m. (tam nepateikia jokių įrodymų), tačiau šis ieškovo teiginys yra paneigiamas trečiojo asmens M. V. paaiškinimu (nurodo, kad nėra baigta rekonstrukcija), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. balandžio 13 d. reikalavimu (užfiksuoti palėpės rekonstrukcijos tęsimo darbai) ir eksperto J. V. 2010 m. birželio 3 d. konstrukcijų apžiūros aktu Nr. 7/09 (konstatuotas išbaigtumas apie 50 procentų) (3 t., b. l. 24). Ieškovai nurodo, kad palėpės rekonstrukcijos teisėtumą patvirtina tai, kad 1988 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 294 leisti įsirengti palėpę, gauti gyventojų sutikimai bei patvirtintas projektas ir duotas leidimas rekonstrukcijai. Teisėjų kolegija sutinka, kad 1998 m. kovo 3 d. buvo gautas leidimas rekonstruoti palėpę, pagal pateiktą projektą, padidinant buto bendrąjį plotą iki 105 kv. m., tačiau ieškovai nesilaikė projekto sprendinių (įrenginėjo didesnes patalpas, negu leista – iki 149,98 kv. m.), dėl ko 1992-05-01 buvo priimtas Kauno miesto mero potvarkis Nr. 925 pašalinti pažeidimus, o vėliau 2000-04-13 Kauno apskrities viršininko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba priėmė reikalavimą Nr. 7-00 nutraukti bet kokius savavališkai vykdomus darbus. Pažymėtina tai, kad leidimas vykdyti palėpės rekonstrukcijos darbus buvo pratęstas tik iki 1993 m. gruodžio 31 d. (1 t. papildomas segtuvas), tačiau pasibaigus šiam laikui palėpės rekonstrukcija nebuvo įteisinta, o pagal eksperto J. V. 2009 m. kovo 30 d. konstrukcijų apžiūros aktą Nr. 7/09 (3 t., b. l. 22-23) matyti, kad atlikti darbai kelia namo griūties grėsmę. Iš bylos dokumentų (1 t., b. l. 151-155) matyti, kad palėpės inventorizacija pagal VĮ „Centro butų ūkis“ 1993 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 585 atlikta nepagrįstai, nes šis raštas (inventorizavimo pagrindas) pačios jį išdavusios institucijos pripažintas negaliojančiu (1 t., b. l. 151, 155). Nekilnojamojo turto registre palėpės rekonstrukcijos darbai užfiksuoti kaip savavališki, o pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra pateikta duomenų apie tarnybos reikalavimo Nr. 7-00, nutraukti savavališką statybą, nuginčijimą, įvykdymą ar panaikinimą, nėra duomenų apie palėpės priėmimą naudoti (tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 21 str.) bei įteisinimą. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad palėpės rekonstrukcija yra savavališka, todėl ja naudotis ieškovai negalėjo (neturėjo teisės) (CK 4.103 str. 1 d.). Tokiu būdu nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo atsiradę faktiniai nuomos santykiai dėl naudojimosi palėpe, o tuo pačiu ir tenkinti ieškinį dėl kompensacijos išmokėjimo už palėpėje įrenginėjamas patalpas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.) ir nepagrįstai patenkino ieškovų ieškinį dėl kompensacijos išmokėjimo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Patenkinus trečiojo asmens apeliacinį skundą, jam iš ieškovų priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Tretysis asmuo M. V. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 135 Lt sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (4 t., b. l. 15) ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 56, 57 bei teismo posėdžio metu pateiktas kvitas), viso 1 135 Lt, todėl iš ieškovų priteistina trečiajam asmeniui po 283,75 Lt. Iš dalies priimant naują sprendimą (ieškinys atmestas), keistinas bylinėjimosi išlaidos valstybei paskirstymas, t. y. iš ieškovų priteistinos visos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.), kurios yra 439,16 Lt (trijose instancijose susidariusios išlaidos), todėl iš ieškovų priteistina valstybei po 109,79 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas (dėl įpareigojimo išmokėti kompensaciją) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ir ją išdėstyti taip:

- priteisti iš ieškovų S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) J. L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 109,79 Lt (šimtą devynis litus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), ”Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – „bylinėjimosi išlaidos“).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) J. L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 283,75 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt tris litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas ČeplinskasIzolda Nėnienė