- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- AN2-168-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00097-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. Š. (A. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas A. Š. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19382-2023 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. A. Š. Institucijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių už tai, kad 2023 m. gegužės 1 d., 01.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (specialisto išvada Nr. T-N-1274/2023(01), šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties). Šiais veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į svarbias jo paminėtas aplinkybes, kurios turėjo įtakos neteisingai priimto skundžiamo nutarimo argumentams. Pareiškėjas skunde pažymi, kad tą dieną buvo pavargęs po sunkios darbo dienos, turi sveikatos problemų, serga panikos atakomis, hipertenzija, todėl pareigūnams ir medikei galėjo susidaryti įspūdis, jog yra apsvaigęs ar paraudusios akys, jam buvo atlikta stuburo operacija, dėl to tirpsta kojos ir jis svyruoja net ir nepavargęs.
3.2. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad po pareigūnų sustabdymo buvo išsigandęs ir pavartojo išrašytų raminančių medikamentų. Pasak pareiškėjo, šlapimo tyrimais neturi būti vadovaujamasi, nes byloje yra objektyvi specialisto išvada, jog tokiu būdu apsvaigimas nenustatinėjamas. Pareiškėjo manymu, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, yra tikslinga išsireikalauti policijos pareigūnų Body kamerų įrašus, kurie patvirtintų jo elgesį aptariamo įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas suformulavo išvadas vadovaudamasis prielaidomis, o ne objektyviai egzistuojančiais įrodymais.
3.3. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo manymu, paskirta nuobauda ir pats nubaudimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus bei prieštarauja teisingumui. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien tik pareigūnų ar medikų teikiama informacija, kurios nepatvirtina iš kitų šaltinių gauti duomenys, nėra pakankama padaryti pagrįstą išvadą, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. ANK įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio nusižengimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo atmesti pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartį. Institucijos atstovo teigimu, pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie pirmosios instancijos teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Nors pareiškėjas pridėjo medicininių dokumentų išrašus, tačiau šie dokumentai neįrodo priežastinio ryšio tarp 2019 m. A. Š. sveikatos būklės ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. (past. klaidingai nurodyta, turi būti 2023 m. gegužės 1 d.) padaryto administracinio nusižengimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
A. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde A. Š. ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir prašo administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
6. Vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 569 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. Š. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl pareiškėjo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 422 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti skundžiamą nutartį remiantis vien tik A. Š. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų interpretavimą, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamiesi ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir nustatė teisingas faktines bylos aplinkybes. Priešingai nei skunde pabrėžia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas esminių pažeidimų vertinant įrodymus šioje byloje nenustatė.
8. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. viso proceso metu neneigė iki aptariamo įvykio vartojęs narkotines medžiagas (marihuaną) bei teigė, jog marihuaną rūkė prieš dvi dienas, tačiau kategoriškai neigia, jog 2023 m. gegužės 1 d., 01.50 val. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Apylinkės teismas A. Š. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą konstatavo ištyręs ir įvertinęs teisme duotus paties A. Š. paaiškinimus, liudytojo policijos pareigūno D. K., taip pat liudytoja apklaustos gydytojos M. K. parodymus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 14 (toliau – ir Aktas) (b. l. 14), specialisto išvadoje Nr. T-N 1274/2023(01) (b. l. 21) užfiksuotas aplinkybes bei kitą rašytinę bylos medžiagą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad A. Š. 2023 m. gegužės 1 d., 01.50 val., vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kaip skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūnas ir gydytoja apklausiami teisme nurodė aiškias ir detalias aplinkybes, jų parodymai buvo išsamūs. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti liudytojų nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, kadangi kaip jau buvo minėta skundžiamoje nutartyje, liudytojai parodymus teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens, vairavusio transporto priemonę įvykio metu, apsvaigimas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai. Nagrinėjamu atveju pagal vyriausiojo patrulio 2023 m. gegužės 1 d. siuntimą, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja M. K. atliko A. Š. asmens apžiūrą, taip pat buvo paimti jo biologinių terpių (šlapimo) bandiniai. Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad tą dieną jis buvo pavargęs po sunkios darbo dienos, be to, turi sveikatos problemų, todėl pareigūnams ir medikei galėjo susidaryti įspūdis, jog yra apsvaigęs, ar kad šlapimo bandiniais apsvaigimas nenustatinėjimas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir paneigti byloje esančiais duomenimis dėl kurių išsamiau pasisakė žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – ir Metodika) 9.1 punkto nuostatas apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo. Taigi, būtent šlapimo tyrimas yra būtinas nustatant asmens psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, o apsvaigimo faktas, nesant kraujo tyrimo rezultatų, yra nustatomas kompleksiškai taikant kelis metodus – t. y. terpių tyrimą ir medicininę apžiūrą.
10. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, vertinant sistemiškai, medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, o nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą) reikėtų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2014, 2AT-18-942/2015).
11. Iš Akto turinio matyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekant A. Š., įtariamo apsvaigimu, apžiūrą buvo įvertinta jo asmens būklė (Akte, be kita ko, užfiksuota, kad A. Š. veidas paraudęs, arterinis kraujospūdis 137/90, atlieka posūkius, eina „pėda po pėdos“, stovėsena – Rombergo pozoje svyruoja, padažnėjęs mirksėjimas, troškina, kalbus ir kt.), užfiksuota (iš tiriamojo žodžių), kad balandžio 30 d. 10.00 val. ryte rūkė „žolę“, o ištyrus tiriamąją medžiagą (šlapimą) ir gavus tyrimo rezultatą, pateikta išvada, kad A. Š. yra vartojęs psichoaktyvias medžiagas – THC bei nurodyta, kad jis vairuoti negali. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Akte užfiksuotus duomenis, vertino juos kartu su kitais ištirtais bylos įrodymais, atitinkančiais ANK 569 straipsnio reikalavimus. Antai pirmosios instancijos teismo posėdyje davęs paaiškinimus A. Š. pripažino, kad vartojo marihuaną prieš dvi dienas, Aktą surašiusi gydytoja M. K. apibūdino atlikto tyrimo eigą ir detalizavo Akte nurodytus duomenis, policijos pareigūnas D. K. paaiškino, kad A. Š. pasirodė apsvaigęs, kadangi atrodė vangus, nerišliai kalbėjo, buvo išblyškęs veidas, kelis kartus neišgirsdavo ką paako, iš kalbos ir veido atrodė lyg būtų pavargęs. Paprašius išlipti iš automobilio, pareiškėjas susvyravo, lyg atsirėmė ranka į automobilį ir pastebėjo tarp sėdynių galimai narkotines medžiagas. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl pažeidėjo A. Š. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad pažeidėjo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
12. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino teisėtai gautus įrodymus atskirai vienus nuo kitų bei palyginęs tarpusavyje, jų viseto pagrindu padarė teisingas išvadas dėl A. Š. veiksmų vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo narkotinių medžiagų ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Tokios išvados nepaneigia pareiškėjo skundo argumentai ir prie skundo pridėti dokumentai, susiję su A. Š. 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. vasario 26 d. nustatytomis diagnozėmis, kurie nesudaro pagrindo manyti, kad ir 2023 m. gegužės 1 d. padaryto administracinio nusižengimo metu, ankstesni susirgimai galėjo turėti įtakos aptariamo nusižengimo padarymui, kadangi įvykiai laiko požiūriu per daug nutolę vienas nuo kito, be to, kitų duomenų, kad A. Š. bylai reikšmingu laiku sirgo, byloje nėra. Tokie apelianto argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais, kurių teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia, ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
13. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai A. Š. veiksmuose konstatavo ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėtį. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo administracinio nusižengimo byloje atliktu įrodymų vertinimu, ginčijama A. Š. kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, kuri esą grįsta tik prielaidomis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei tikėjosi A. Š., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Nenustačius, kad buvo padaryta esminių materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui, tenkinti pareiškėjo prašymą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo.
14. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo. Nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kurių dydžiai nustatytini minimalūs, t. y. A. Š. paskirta minimalaus dydžio nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. neginčija jam paskirtų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą ir A. Š. (A. Š.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.