Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2011-12-28 · Civilinė byla Nr. 2A-736-210/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-28
Bylos Nr.
2A-736-210/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė
Atsakovas
V. I.
Ieškovas
A. R.
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas V. Kursevičius Civilinė byla Nr. 2A-736-210/2011

Teisėjas E. Baziulis Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01007-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4.; 121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,kolegijos narių Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui V. I. dėl žemės nuomos sutarčių punktų pripažinimo apsimestiniais, žemės mokesčio, žemės nuomos mokesčio ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. R. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2004-07-07 sudarytų 14,27 ha dydžio, 12,25 ha dydžio ir 8,2 ha dydžio privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarčių 8.2 p. apsimestiniais; 2) priteisti iš atsakovo V. I. 22435 Lt sumą, kurią sudaro: 2375 Lt dydžio už atsakovą sumokėto žemės mokesčio; 2700 Lt skolos pagal paskolos rašteli; 17360 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už nuomotą žemę; 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimais buvo galutinai patvirtintas 2005-03-07 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, o iki tol šiuos žemės sklypus atsakovas nuomojo. Pagal Privačios žemės ūkio nuomos žemės ūkio veiklai sutarties 8.3 p. žemės mokestį valstybei turėjo mokėti nuomininkas, t. y. atsakovas, tačiau jis šio mokesčio valstybei nemokėjo, o šį mokestį mokėjo ieškovas. Per laikotarpį nuo 2002 m. iki 2006 m. ieškovas mokėjo po 475 Lt, todėl bendra sumokėta žemės mokesčio suma yra 2375 Lt. Be to, ieškovo teigimu, 2003-04-18 atsakovas iš ieškovo pasiskolino 2700 Lt, kurių iki šiol negrąžino. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui ir už žemės nuomą. 2001-2006 m. laikotarpyje atsakovas iš ieškovo nuomojo tris žemės sklypus, kurių bendras plotas 34,72 ha. Ieškovo teigimu, šalys žodžiu buvo sutarusios, kad bus mokama Šiaulių apylinkėse nusistovėjusi nuomos suma - po 100 Lt/ha per metus. Todėl ieškovas nurodė, kad atsakovas jam įsiskolino per 1 metus 3472 Lt. Atsakovas žemę nuomojo 2002 - 2006 m., tačiau už šios žemės nuomą atsakovas ieškovui nesumokėjo, todėl atsakovo įsiskolinimas už žemės sklypų nuomą per 5 metus yra 17360 Lt. Ieškovas, negaudamas iš atsakovo sutarto žemės nuomos mokesčio, 2004 m. vasarį pareikalavo dėl nuomojamos žemės sudaryti rašytines žemės nuomos sutartis. Buvo sudarytos Privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartys dėl visų trijų žemės sklypų, tačiau nuomos sumos oficialiose rašytinėse sutartyse buvo nurodytos sumažintos, nes šalys nenorėjo mokėti didelių mokesčių valstybei. Po nuomos sutarčių pasirašymo atsakovas savo ranka įrašė juokingai mažą sumą - t. y. kad nuomos kaina - 10 Lt/ha per metus. Ieškovo teigimu, šios žemės nuomos sutartys nuomos kainos už žemę dalyje buvo apsimestinės. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra patvirtinęs, jog yra skolingas ieškovui už žemės nuomą bei paminėjęs tikrąją žemės nuomos kainą. Dėl šių motyvų žemes nuomos sutarčių 8.2 p. nuostatos, ieškovo teigimu, laikytinos apsimestine norma.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. I. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, jis ieškovui žemės mokestį kompensuoti privalėtų už laikotarpį nuo žemės nuomos pradžios iki tol, kol žemės sklypai tapo atsakovo nuosavybe, t. y. už 2002 – 2004 m. Pažymėjo, jog ieškovas iš šio laikotarpio pateikė duomenis tik apie už 2004 m. mokėtiną mokestį - 475,99 Lt, todėl atsakovas per tris metus jis turėjo sumokėti 1427,97 Lt. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja mokėti per metus po 100 Lt/ha nuomojamos žemės, nes rašytinėse sutartyse buvo nustatyta, jog atsakovas privalo mokėti 10 Lt/ha žemės nuomos mokestį per metus (sutarčių 8.2 p.). Atsakovo manymu, už visą nuomojamą žemės plotą jis privalėjo mokėti 347,20 Lt žemės nuomos per metus, o per tris metus – 1041,60 Lt. Pažymėjo, jog ieškovas yra pripažinęs, kad žinojo apie sutartyse nurodytą žemės nuomos kainą ir patvirtino, kad tai buvo padaryta, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo. Be to, sutartyse tokia žemės nuomos kaina šalių buvo nustatyta, atsižvelgiant į susitarimą, jog atsakovas pirks žemės sklypus ir sumokės už juos 85000 Lt. Atsakovas žemės sklypus nupirko ir tai patvirtina įsiteisėjęs Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-03-10 sprendimas. 2006-07-13 mokėjimo nurodymu Nr. 155 atsakovas sumokėjo ieškovui 2500 Lt, kuriais pilnai atlygino savo skolą dėl žemės mokesčio (1427,97 Lt) ir žemės nuomos mokesčio skolą (1041,60 Lt). 2700 Lt skolą pagal paskolos raštelį atsakovas ieškovui yra grąžinęs, ieškovas negali turėti paskolos raštelio, kurio kopija yra pateikta teismui, originalo, nes originalas buvo sunaikintas po to, kai skola buvo grąžinta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino 2004-07-07 sudarytų privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarčių dėl 8,2 ha žemės sklypo, 14,27 ha žemės sklypo, 12,25 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 8.2. punktus apsimestiniais ir laikė, jog minėtų sutarčių šalys susitarė dėl 100 Lt/ha metinio žemės nuomos mokesčio; 2) priteisė ieškovui A. R. iš atsakovo V. I. 15793,30 Lt; 3) priteisė ieškovui A. R. iš atsakovo V. I. - 165,76 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 97,44 Lt kitų turėtų pagrįstų išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Be to, teismas priteisė valstybei: iš ieškovo A. R. - 13,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovo V. I. - 236,99 Lt žyminio mokesčio, 32,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovą su atsakovu žemės nuomos santykiai siejo nuo 2001-06-14 iki 2005-03-07, visose žemės nuomos sutartyse atsakovui būdavo įtvirtinama pareiga mokėti žemės mokestį, o žemės nuomos kainą (10 Lt/ha per metus) šalys įrašė tik 2004-07-07 žemės nuomos sutartyse. Teismas taipogi nustatė, kad 2003-04-18 ieškovas paskolino atsakovui 2700 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo prievolę mokėti žemės mokestį už nuomojamą žemę, tačiau ieškovui žemės mokestį kompensavo 2006-07-13 pavedimu, bendrai ieškovui sumokėdamas 2500 Lt. Todėl teismas atmetė ieškinį dalyje dėl 2375 Lt žemės mokesčio priteisimo. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai pripažinti 2004-07-07 sudarytų privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarčių 8.2 punktus apsimestiniais, skaičiuoti žemės nuomos mokestį po 100 Lt/ha per metus laikotarpiu nuo 2002 iki 2006 m. bei priteisti iš ieškovo žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą – 17360 Lt., yra pagrįsti, atsižvelgiant į sutarties sąžiningą aiškinimą bei jos tikslą (nuomos sutartimi nuomotojas siekia pelno), susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius (dėl žemės sklypų pirkimo buvo susitarta tik 2005-03-07), šalių elgesį po sutarties sudarymo (ieškovo ir atsakovo paaiškinimai apie žemės nuomos mokesčio skolą nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-45-394/2006). Konstatavo, kad byloje yra įrodymų, jog atsakovas yra sumokėjęs tik dalį žemės nuomos mokesčio (atsakovo paaiškinimu - 2006-07-13 2500 Lt pavedimas), o atsakovas žemę iš ieškovo nuomojo 2001 – 2005 m. laikotarpiu. Todėl teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 2004-07-07 sudarytų privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarčių 8.2 punktų pripažinimo apsimestiniais, o reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo patenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisdamas 15793,30 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio. Be to, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 2700 Lt skolos priteisimo, nes byloje nėra pateiktas originalus paskolos dokumentas, o atsakovas teigė, jog skolą yra apmokėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. I. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Be to, atsakovas prašo priteisti iš ieškovo A. R. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo dėl 100 Lt/ha žemės nuomos kainos dėl to, kad ieškovas tokio reikalavimo rašytinė forma nepareiškė ir dėl to, kad ieškovas ne tik neįrodė šalių tikrojo susitarimo dėl kainos, bet ir tokio susitarimo neįrodinėjo ir net neteigė, jog šalys būtų bent žodžiu susitarę dėl kitokios kainos, nei nurodyta žemės nuomos sutartyse. Teismas savo iniciatyva priėmė sprendimą dėl, jo manymu, tikrosios šalių sutartos žemės nuomos kainos, nors ieškovas neteigė, kad šalys buvo pasiekę susitarimą dėl nuomos kainos, o ieškinyje tik pareiškė nuomonę, kad tokia kaina turėjo būti, atsižvelgiant į rinkoje buvusias kainas. Be to, teismas sprendime aiškiai nenurodė, kaip apskaičiuota priteista žemės nuomos mokesčio skola ir už kokį laikotarpį ji susidarė. Teismas pripažino pagristais ieškovo reikalavimus priteisti nuomos mokestį už 2002-2006 metus, tačiau atsakovas 2005-03-07 nupirko visus nuomotus žemės sklypus ir tapo jų savininku, todėl po 2005-03-07 atsakovas jau nebeturėjo pareigos mokėti nuomos mokestį. Apelianto manymu, teismas išėjo už ieškinio ribų, nustatydamas, jog nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2001-06-14 iki 2005-03-07, kadangi nuomos mokesčio už 2001 metus ieškovas neprašė. Įstatymo nustatytos formos žemės nuomos sutartyse buvo nustatyta, kad atsakovas privalo mokėti 10 Lt/ha žemės nuomos mokestį per metus (sutarčių 8.2 punktas). Ieškovas teigė, kad atsakovas, jam nežinant, į sutartis įrašė mažą, 10 Lt/ha nuomos kainą. Tai yra neatitinka tikrovės, nes ieškovas žinojo, kokia nuomos kaina yra įrašyta sutartyse ir tam neprieštaravo. Žemės nuomos sutartyse 10 Lt/ha žemės nuomos kaina buvo nustatyta, atsižvelgiant į susitarimą, kad atsakovas pirks žemės sklypus ir sumokės už juos 85000 Lt. Žemės sklypus atsakovas nupirko ir tai patvirtina įsiteisėjęs Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-03-10 sprendimas. Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-03-10 sprendimo matyti, kad, pripažinęs galiojančią 2005-03-07 žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, teismas įpareigojo atsakovą sumokėti A. R. 71500 Lt. Šią sumą atsakovas privalėjo sumokėti (ir sumokėjo), atsižvelgiant į tai, kad A. R. buvo iš atsakovo sumokėtų už sklypus 85000 Lt pasilikęs 13500 Lt už žemės nuomą ir kitas „skolas“. Teismas sprendime nepripažino A. R. teisės gauti iš atsakovo 13500 Lt ir šia suma sumažino atsakovo pagal sprendimą mokėtiną sumą. Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-03-10 sprendimo taip pat matyti, kad 2005-04-29 atsakovas sumokėjo A. R. 5000 Lt, o A. R. tą pačią dieną pasirašė raštelį, kuriame patvirtino 5000 Lt gavimą. Šiame raštelyje A. R. nurodė, kad gautoji 5000 Lt suma bus įskaityta į žemės pirkimo - pardavimo kainą. Tai leidžia daryti išvadą, kad 2005-04-29 jokios atsakovo skolos už žemės nuomą A. R. nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. R. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Be to, ieškovas prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti ta dalimi, kuria atmetamas reikalavimas priteisti 2700 Lt pagal paskolos raštelį ir priteisti 2700 Lt ieškovui iš atsakovo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovas ieškinyje aiškiai suformulavo reikalavimą, kad nesumokėtas nuomos mokestis sudaro 17360 Lt. Nors rašytinė nuomos sutartis buvo sudaryta 2004-07-07, tačiau apeliantas faktiškai žemę nuomojosi jau nuo 2001-06-14. Penkeri metai buvo paskaičiuoti dėl to, kad Šiaulių rajono teismo sprendimas buvo priimtas tik 2006-03-10. Iki to laiko šalis vis dar siejo nuomos santykiai. Teismas pagrįstai nustatė, jog 10 Lt/ha yra kaina, kuri neatitinka šalių valios. Teismo nustatyta nuomos kaina 100 Lt/ha atitinka žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos rinkos kainą bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Ieškovo ketinimas sudarant žemės nuomos sutartis ir buvo už 100 Lt/ha (t. y. už vyraujančią rinkos kainą) perleisti žemės sklypą apeliantui ir iš to gauti pelno. Apeliantas derybų metu žinojo, jog nuomos rinkos kainą (duomenys neskelbtini) yra 100 Lt/ha ir sutiko išsinuomoti sklypus už tokią kainą. Taigi apelianto teiginiai, jog dėl nuomos kainos nebuvo sutarta yra visiškai nepagrįsti. Apeliantas jau ikisutartiniuose šalių santykiuose žinojo, jog žemės sklypus ieškovas išnuomos už vyraujančią žemės sklypų nuomos kainą (duomenys neskelbtini), t. y. už 100 Lt/ha, ir sutiko su tokia kaina kaip teisinga, pagrįsta ir tinkama.Apeliantas teigia, jog įskaitydamas 5000 Lt į žemės pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovas patvirtino, jog apeliantas jam jokių skolų neturi. Tačiau apelianto samprotavimai yra visiškai neteisingi, nes bet koks racionalus žmogus, būtų šiuos 5000 Lt įskaitęs į duotuoju laiku vykstantį sandorį, o ne užsiėmęs aritmetiniais skaičiavimais ir ėmęs mažinti skolą už nuomą.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje, kurioje buvo prašoma priteisti 2700 Lt pagal paskolos raštelį. Apeliantas melavo, jog paskolą gražino ir paskolos raštelis yra suplėšytas, nes ieškovas 2011-10-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo archyve rado šio paskolos raštelio originalą. Taigi yra neabejotina, jog apeliantas teismo posėdžio metu ir savo atsiliepime į ieškinį melavo dėl suplėšyto paskolos raštelio ir ši suma privalo būti ieškovui priteista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ši byla nagrinėjama atsakovo V. I. paduoto apeliacinio skundo ribose. Ieškovas A. R. apeliacinio skundo dėl priimto teismo sprendimo nepadavė, todėl jo atsiliepime pareikštas reikalavimas priteisti 2700 Lt skolą, dėl kurios pirmosios instancijos teismas nusprendė jo nenaudai, nenagrinėtinas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Dėl žemės nuomos sutartinių santykių ir nuomos kainos.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai nustatyta, to neginčija ir atsakovas, kad aptariamu laikotarpiu, t. y. nuo 2001-06-14 iki 2005-03-07 šalis siejo žemės ūkio paskirties žemės nuomos santykiai. Tokius faktus atskleidžia byloje pateikiami šalių paaiškinimai, teikiami procesiniai dokumentai, o taip pat ir tarp tų pačių šalių 2006-03-10 Šiaulių rajono apylinkės teisme išnagrinėtas teisinis ginčas dėl tos pačios žemės sklypų – 12,25 ha ploto, 8,2 ha ploto ir pusės 14,27 ha ploto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2005-03-07, pripažinimo galiojančia. Tai, kad nurodytus žemės sklypus aptariamu laikotarpiu valdė atsakovas V. I. nustatė ir 2009-03-16 neskundžiama teismo nutartimi patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, byloje nėra ginčo dėl žemės nuomos teisinių santykių tarp šalių buvimo. Situacijos nekeičia ir ta aplinkybė, kad rašytinės žemės sklypų nuomos sutartys buvo sudarytos tik 2004-07-07. Kadangi nurodytais aukščiau teismų sprendimais 2005-03-07 tarp šalių sudarytas susitarimas dėl žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo pripažintas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi, nuo šio termino nuomos teisiniai santykiai pasibaigė. Todėl vertinant apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, ieškovo reikalavimas dėl žemės nuomos mokesčio galėjo būti kildinamas tik dėl laikotarpio kai žemė buvo nuomojama. Aplinkybė, kad susitarimas teismų sprendimais pripažintas pirkimo-pardavimo sutartimi tik 2006-03-10, teisinės situacijos nekeičia. Todėl ieškovo atsiliepime nurodytas teiginys, kad nuomos teisiniai santykiai truko iki 2006-03-10, negali būti laikomas pagrįstu. Šią aplinkybę savo sprendimo motyvuose iš esmės nustatė ir pripažino pirmosios instancijos teismas, tačiau savo vertinime ir skolos už nuomą dydžio apskaičiavime nurodė prieštaringas aplinkybes. Sprendime pripažinęs pagrįstais ieškovo reikalavimus priteisti ieškovo prašomo dydžio žemės sklypų nuomos mokestį už 2002 – 2006 metų laikotarpį, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas žemę nuomojo 2001 – 2005 metų laikotarpiu ir konstatavęs, kad žemės sklypų nuomos sutarčių, sudarytų 2004-07-07 8.2 punktai buvo apsimestiniais, neatitinkančiais tikrosios šalių valios, priteisė ieškovui iš atsakovo 15793,30 Lt. Paskaičiavimo, pagrindžiančio priteisiamą sumą nepateikė, nenurodė už kokį laikotarpį ir kokią nuomos mokesčio už 1 ha sumą priteisia, savo sprendimo priteisti sprendime nurodytą galutinę sumą apskritai nemotyvavo, nevertino ieškovo pateiktų įrodymų turinio, tik jiems pritarė, todėl nei iš sprendimo aprašomosios, nei iš rezoliucinės dalies nėra aišku už kokį laikotarpį ir kokio dydžio buvo priteistas žemės mokestis, kodėl ieškinio dalis dėl nuomos mokesčio tenkinta iš dalies. Sutinkant su apelianto skundo motyvuose padaryta išvada ir paskaičiavimu dėl mokėtinos sumos dydžio, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo nurodytą mokėtiną sumą – 3472 Lt už visą nuomojamą žemę per vienerius metus pagrįsta, mokestį paskaičiavo už penkerius metus ir iš paskaičiuotos sumos atėmė atsakovo sumokėtų 2006-07-13 2500 Lt dalį - 1566,70 Lt likusią nuo žemės mokesčio atskaičiavimo, kurį turėjo ieškovui sumokėti atsakovas – 933,30 Lt (3472 x 5 – 1566,70 = 15793,30 Lt).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė laikotarpį – 5 metus, už kurį ieškovas privalėtų mokėti nuomos mokestį.

Pirma: vertinant ieškinio reikalavimo ribas, kurias dispozityviose bylose nusistato pats ieškovas, jis prašė priteisti nuomos mokestį už 2002 – 2006 metų laikotarpį, t. y. už penkerius metus. Teismas, motyvuojamoje sprendimo dalyje prieštaringai nurodė mokėtiną laikotarpį - pripažinęs ieškovo reikalavimus gauti nuomos mokestį už prašomą laikotarpį pagrįstais, kartu sprendė, kad ieškovas po 2005-03-07 neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo žemės nuomos mokesčio. Bet ieškinį tenkino (pagal aukščiau pateiktus paskaičiavimus) už penkerius metus. Todėl šiuo pagrindu teismo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Antra: jeigu pirmosios instancijos teismas nurodytą nuomos mokestį priteisė nuo 2001-06-14, kaip kad yra nurodyta sprendimo aprašomojoje dalyje, tuomet jis išėjo už ieškinio ribų.

Trečia: jeigu tenkino ieškovo reikalavimą už prašomą laikotarpį, tuomet jo padarytos išvados aprašomojoje dalyje neatitinka sprendimo rezoliucinės dalies.

Todėl remiantis šiais argumentais teismo sprendimą laikyti pagrįstu ir teisingu negalima. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų pagrindu nuomos mokestį galėjo skaičiuoti tik už 2002, 2003, 2004 ir 2005 metų laikotarpį iki kovo 7 d. t. y. viso už trejus metus ir tris mėnesius.

Dėl žemės nuomos kainos.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu nustatydamas tikrąją žemės nuomos kainą pripažino ieškovo reikalavimą pagrįstu, sutiko su pateiktais argumentais ir sprendė, kad byloje esantieji įrodymai, (turima galvoje šalių paaiškinimus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); tuo laikotarpiu nusistovėjusias tame regione žemės nuomos kainas; ir ieškovo tikslus – siekimą gauti iš nuomos pelną), patvirtina, kad šalių valia ir tikrasis ketinimas dėl nuomos kainos dydžio neatitiko sutarčių 8.2 punktuose nurodytai 10 Lt sumai, bet buvo dešimt kartų didesnė, t. y. 100 Lt/ha per vienerius metus. Tačiau byloje nurodyti ir ieškovo pateikti įrodymai anaiptol to nepatvirtina ir neduoda pagrindo tokia išvadai.

Atsakovas nepripažįsta, kad su ieškovu dėl žemės nuomos kainos dydžio tarėsi kitaip, nei nurodyta sutartyse. Tokių išvadų negalima daryti ir visapusiškai, pilname paaiškinimų kontekste įvertus šalių paaiškinimus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas V. I. nurodytoje byloje paaiškindamas dėl nuomojamos žemės teigė (b. l. 24), „5000 Lt už 2004 ir 2005 metus nesumokėjau, nes tarėmės dėl žemės pirkimo ir buvome sutarę, kad nuomos mokesčio nebemokėsiu“. Kad ieškovas A. R. būtų šį ieškovo teiginį paneigęs, protokole neužfiksuota. Taigi šio teiginio kitoje byloje, kurioje bylos esmė buvo Susitarimo pripažinimo Pirkimo-pardavimo sutartimi negalima pripažinti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad šalys susitarė, jog nuomos kaina už nuomojamą žemę yra 100 Lt/ha ir kad šalių tikroji valia dėl žemės nuomos kainos buvo kitokia nei nurodyta sutartyse. Be to, šiose sutartyse apskritai nėra kalbama apie ankstesnį – iki sutarčių pasirašymo laikotarpį, todėl šios nuostatos apskritai tam laikotarpiui negalėtų būti taikomos. Kitos ieškovo nurodytos ir pirmosios instancijos teismo pripažintos aplinkybės pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais sprendimą pripažinti sutarčių 8.2 punktą apsimestiniu, neatspindinčiu tikrosios šalių valios dėl nuomos kainos, taip pat nenuneigia sutartyse įrašytos kainos dydžio, nes akivaizdu, kad jau tuo metu šalys tarėsi dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas siekė žemę parduoti, atsakovas – pirkti, toks sandoris iš esmės ir įvyko, taigi šalių susitarimas dėl kainos galėjo būti įtakotas šių aplinkybių ir galėjo nulemti kainos dydį. O tai iš dalies patvirtina atsakovo teiginį, kad dėl šios priežasties šalys tarėsi, jog nuomos mokesčio nuomininkas nemokės. Visumos šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, jog jo ir atsakovo susitarimas dėl nuomos kainos buvo kitoks, nei teigia atsakovas ir nei įrašyta žemės nuomos sutartyse. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savavališkai, ieškovui nežinant į sutartis įrašė 10 Lt/ha nuomos kainą per metus ir tokiu būdu ieškovą apgavo. Ieškinio reikalavimo dėl žemės nuomos kainos dydžio nepagrindžia ir ieškovo teiginys, kad jis, pasilikdamas iš atsakovo sumokėtų 85000 Lt už perkamą žemę ir atsakovui negrąžindamas 13500 Lt, kaip jo turėtų nuostolių dėl žemės nuomos ir mokesčių už žemę sumos, su kuria, jo teigimu, atsakovas sutiko, faktas, nes tos aplinkybės nepripažino atsakovas, be to, nėra aišku, kodėl ši suma skiriasi nuo dabar pateiktosios, neatitinka ieškovo teiginio dėl jo aiškinimu susitartos 100 Lt/ha sumos, o kartu tokį teiginį paneigia ir teismų priimti sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-45-393/2006, kur ši suma buvo įskaityta į perkamos žemės kainą, taigi nelaikoma pagrįstu mokesčiu už žemės nuomą.

Visumos šių įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas ieškinio reikalavimo dėl nuomos kainos ir sutarčių 8.2 punkto pripažinimo apsimestiniais neįrodė, o pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias byloje esančius įrodymus. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl 2004-07-07 sudarytų privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarčių 8.2 punktų pripažinimo apsimestiniais, ir žemės nuomos mokesčio 15793,30 Lt priteisimo iš dalies patenkinant, ieškovo reikalavimą ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinio reikalavimas atmetamas.

Atmesdama ieškovo ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo, teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad pagal šalių sutartyje aptartą tokio mokesčio kainą, atsakovas nėra skolingas ieškovui, nes savo galimus įsiskolinimus pagal aukščiau aptartas žemės nuomos sutartis yra padengęs (išmokėjęs) ieškovui 2006-07-13 mokėjimo nurodymu Nr. 155 (b. l. 61), kuriuo pervedė ieškovui 2500 Lt už žemės nuomą ir žemės mokestį.

Kitoje dalyje, kurioje ieškovo reikalavimai priteisti nesumokėtą žemės mokestį ir skolą pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (46,50 Lt) valstybei visa apimtimi priteistinos iš ieškovo A. R. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.). Apeliantas savo apeliaciniame skunde prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, išskyrus sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą 474 Lt (b. l. 137), kitas išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl iš ieškovo A. R. priteistina atsakovui V. I. 474 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dalyse, kuriose nuspręsta: 1) pripažinti 2004-07-07 sudarytų privačios žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarčių dėl 8,2 ha žemės sklypo, 14,27 ha žemės sklypo, 12,25 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 8.2. punktus apsimestiniais ir laikyti, jog minėtų sutarčių šalys susitarė dėl 100 Lt/ha metinio žemės nuomos mokesčio; 2) priteisti ieškovui A. R. iš atsakovo V. I. 15793,30 Lt; 3) priteisti ieškovui A. R. iš atsakovo V. I. - 165,76 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 97,44 Lt kitų turėtų pagrįstų išlaidų; 4) priteisti valstybei: iš ieškovo A. R. - 13,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovo V. I. - 236,99 Lt žyminio mokesčio, 32,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šiose dalyse priimti naują sprendimą, kuriuo šiuos ieškovo A. R. ieškinio reikalavimus atmesti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą kitoje dalyje, kurioje ieškovo reikalavimai priteisti nesumokėtą žemės mokestį ir skolą buvo atmesti, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 474 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio atsakovui V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) bei 46,50 Lt (keturiasdešimt šešis litus 50 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Danutė MatiukienėLaisvė Aleknavičienė