- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-27
- Bylos Nr.
- II-139-406/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Advokatai
- Linas Mažonas
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas J. B. ,
institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą atstovei Irenai Biriukovienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. B. skundą dėl Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimo, kuriuo paskirta administracinė nuobauda panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. 2007 m. spalio 9 d. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 3 d. buvo nubaustas administracine nuobauda – 2500 Lt bauda ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 30 mėnesių už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė medicininio patikrinimo.
Šalies argumentai
J. B. teigia, kad administracine nuobauda nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Jis paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau Jotvingių gatvėje Kaune, prie parduotuvės „Iki“ automobilio nevairavo. Automobilis stovėjo aikštelėje, jo rakteliai buvo pas jo draugę V. J. Š. . J. B. pripažįsta, kad vengė pasitikrinti girtumą, tačiau tik dėl to, kad buvo nepagrįstai kaltinamas vairavęs transporto priemonę. Prašo administracinę nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti, kadangi nubaustas nepagrįstai.
Institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą ir priėmė nutarimą atstovė su skundu nesutinka. Mano, kad J. B. kaltė įrodyta, administracine nuobauda jis nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo versija paneigta bylos medžiaga ir neginčijamai nustatyta, kad J. B. vairavo transporto priemonę ir, kilus pagrįstam įtarimui, jog yra girtas, vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydamas tikrintis tiek alkotesteriu, tiek medicinos įstaigoje. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str. 1 d.) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 3 d. ir J. B. kaltė vengiant medicininio patikrinimo yra įrodyta, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
Nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodyta, kad J. B. vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė medicininio patikrinimo. Iš bylos medžiagos – medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1592 matyti, kad pareiškėjo neblaivumas (jo laipsnis) nėra nustatytas dėl jo išreikštos valios neatlikti reikalaujamų veiksmų neblaivumui
(girtumui) nustatyti. Nurodytos veikos – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimas gali būti padarytos tik priešingais veiksmais, t. y. nustačius girtumo laipsnį. Konstatavus, kad vairuotojas neblaivus, negalima pripažinti, kad jis vengė girtumo patikrinimo ir atvirkščiai – vengiant neblaivumo patikrinimo negalima konstatuoti, kad asmuo neblaivus vairavo transporto priemonę. Dėl nurodytų priežasčių, J. B. vengiant patikrinimo, jo padaryta veika negali būti kvalifikuojama ir kaip transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui neblaiviam, todėl nepagrįstai ją inkriminavus, iš kaltinimo šalintina.
Patikrinimo vengimas yra viena iš trijų alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalyje. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas yra šiurkštus bei pavojingas administracinis teisės pažeidimas, todėl nustatydamas sankcijos ribas, įstatymo leidėjas tokią veiką prilygina automobilio vairavimui esant neblaiviam, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Patikrinimo vengimo sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta. Sprendžiant dėl termino „vengimas“ turinio, analizuotina dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama šio žodžio reikšmė. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis ,,vengti“ apibrėžiamas kaip: 1. stengtis išsisukinėti, išsisukinėti, 2. bijoti, nedrįsti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 2000, 921 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ATPK 126 straipsnio 3 dalyje <…> numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Inkriminuojant tokį pažeidimą, būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui ar tokiais veiksmais jis išreiškė savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Girtumo patikrinimo vengimu pripažįstama transporto priemonės vairuotojo veiksmų visuma, t. y. ne tik atsisakymas pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, bet ir atlikti kitus medicinos specialisto reikalaujamus veiksmus (atlikti testą ar pan.).
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pareiškėjas ne tik atsisakė būti testuojamas policijos pareigūnų specialia technine alkoholio matavimo priemone - alkotesteriu, bet atsisakė tirtis ir sveikatos priežiūros įstaigoje. Šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas (b.l. 49).
Kelių eismo taisyklių 70 punkte nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus. Taigi pabrėžtina, kad ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektas yra specialus, t. y. administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą kyla tik transporto priemonių vairuotojams, gi kiti asmenys už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą atsakomybėn netrauktini. Todėl šiuo atveju taip pat būtina nustatyti, ar J. B. vairavo automobilį, nes priešingu atveju policijos pareigūnų reikalavimas tikrintis, ar jis yra girtas, būtų neteisėtas.
Pareiškėjas, pripažindamas, kad buvo išgėręs, nurodo automobilio nevairavęs. Sprendžiant, ar jis 2007 m. rugsėjo 25 d. Jotvingių gatvėje Kaune vairavo jam priklausančią transporto priemonę Alfa Romeo 156 ir šiuo aspektu nustatant byloje objektyviąją tiesą bei darant išvadas, analizuotini ir vertintini J. B. kaltinantys ir teisinantys įrodymai, jų tinkamumas, pakankamumas, tikrumas, ryšys su įrodinėtinomis aplinkybėmis.
Policijos pareigūnai A. B. ir G. P. tarnybiniuose pranešimuose ir teisminio nagrinėjimo patvirtino, kad radijo ryšiu gavę iš Vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, registruotą informacijos žurnale (b.l. 58), apie transporto priemonę vairuojantį girtą vairuotoją, atvykę į Jotvingių gatvę matė, kaip J. B. vairavo automobilį, bandydamas išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės ir, įtarus, kad jis neblaivus, sulaikė. Pareigūnų parodymai logiški, nuoseklūs ir tikslūs. Byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti ir teigti, kad šių policijos pareigūnų ir pažeidėjo santykiai yra priešiški, kad jie turi pagrindo nepagrįstai jį kaltinti. Todėl netikėti ar abejoti šių pareigūnų nešališkais, neprieštaringais paaiškinimais, jų pagrįstumu ir teisingumu teismui nėra pagrindo.
Pats pareiškėjas neigia automobilio vairavimo faktą, tačiau jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo parodymai akivaizdžiai prieštaringi jo paties pirminiam paaiškinimui, kurį jis savo ranka parašė 2007 m. rugsėjo 25 d. ir pripažino vairavęs automobilį, taip pat policijos pareigūnų parodymams, kurie įvertinti kaip patikimi ir objektyvūs. Pažymėtina, kad pareiškėjas administraciniame teisės pažeidimo protokole aplinkybių, kurias įrodinėjo teisme ir argumentų, kuriais jis grindė savo nekaltumą, nenurodė. Teisminio nagrinėjimo metu J. B. duoti
paaiškinimai vertintini kaip jo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, pripažintini šališkais ir vertintini kaip neobjektyvūs. Pareiškėjo teiginys, kad jis su savimi neturėjo automobilio raktelių ir todėl neturėjo galimybės vairuoti transporto priemonės, paneigtas policijos pareigūnų, liudytojo V. S. parodymais ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu.
Liudytojų V. J. Š. ir I. B. parodymai nepaneigia pareiškėjo kaltės, be to, jos, kaip ir pats pareiškėjas, yra suinteresuotos bylos baigtimi.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas vairavo automobilį ir kilus pagrįstam įtarimui, kad yra neblaivus, aktyviai vengė medicininio patikrinimo, tokiais veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje.
Administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymus bei pareigūno, turinčio teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Pareigūnas, skirdamas pareiškėjui administracinę nuobaudą, visapusiškai ir pilnai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.), taip pat atsižvelgė į ATPK 30 str. reglamentuotas bendrąsias nuobaudos skyrimo taisykles – padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir pagrįstai nustatė skiriamos administracinės nuobaudos dydį ( ATPK 30² str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. teisėjas
nutaria:
Skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą 2007 m. spalio 9 d. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimą, kuriuo J. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 30 mėnesių.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.