- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 1-59-787/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00456-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Turauskis
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Turauskis,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. išnagrinėjęs bylą, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. K., 2010 m rugpjūčio 12 d. apie 23.00 valandą (duomenys neskelbtini) automobilyje „VW Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) savo sutuoktiniui - nukentėjusiajai A. K. tyčia sudavė rankoje laikomu mobilaus ryšio telefono aparatu bei kumščiu į galvos sritį nenustatytą smūgių skaičių, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą su kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinę paviršinę žaizdelę viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimą. Tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario A. K. sveikatą.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis yra nekaltas. Jis jos nemušė. Jį tada tik parvežė į namus, apie muštynes jis nieko nežino. Tą dieną buvo pas kaimyną nes su kombainu kūlė javus. Jis paskambino nukentėjusiajai apie 21.00 valandą, kad atvažiuotų jį pasiimti. Ji atvažiavo po pusvalandžio ir parvežė jį namo, jis tada buvo blaivus, įsėdo į automobilio priekį, šalia žmonos, kuri vairavo automobilį. Važiuojant į namus jokių konfliktų nebuvo. Automobilyje buvo jo vaikas - L. K., jam 9 metai, jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Atvažiavo automobiliu į kiemą, visi išlipo, jis nuėjo į dirbtuves dirbti, o ji į kambarį. Konfliktų kelionės metu nebuvo, jie kalbėjosi, smurto nebuvo. Dėl šio įvykio policijai paaiškinimą jis parašė, jame nurodė tai, ką policija jam pasakė, tada buvo daug policijos, jam sakė taip rašyti, nes bus geriau, jis ir parašė. Jis paaiškinimą rašė policijoje foje. Rašant prie jo buvo 6 - 7 žmonės, tarp jų dvi moterys. Kai atvažiavo jo paimti jis nematė ar jo žmona buvo sužalota nes jau buvo prieblanda. Kai jie grįžo, ar ji kur buvo išėjus nežino, kai po valandos grįžo iš dirbtuvių ji jau gulėjo. Jis į policiją atvyko, nes jam paskambino telefonu ir liepė atvykti, kas paskambino nežino. Kai buvo registruotas A. K. pareiškimas (2010-08-13), ar tą dieną jis lankėsi policijoje, nepamena. Jis neprisimena ar jam skambino vyras, ar moteris. Jis nuvyko į policiją, pas budėtoją, jo paklausė kas jam skambino, jam pasakė, kad reikia laukti foje. Fojė belaukiant policininkai priėję prie jo ir paklausė ar jis K., jam pasakė, kad ant jo yra parašytas pareiškimas ir jie pradėjo jam pasakoti. Tada jam davė lapą ir liepė rašyti. Jis paaiškinimą rašė foje, ant stalo, jam nediktavo, bet jam paminėjo kas parašyta žmonos pareiškime, kad jis sumušė žmoną telefonu, kad buvo neblaivus. Jam sakė: „parašyk bus geriau“, jam diktavo. Nežino, kas tokie jam diktavo jų nepažįsta. Teisėjui parodžius paaiškinimą jis patvirtino, kad jis yra jo ranka surašytas ir jo pasirašytas. Parašęs šį paaiškinimą jis paliko ten ant stalo, kur rašė ir jį paėmė kažkas iš policininkų. Į pirmininkaujančio klausimą: „dėl ko paaiškinime nurodė, kad nukentėjusiajai metė į galvą telefonu, jei pareiškime nėra to nurodyta?“ atsakė: „ką jam diktavo tą jis ir atkartojo“. Policininkai jam pasakė, kad ji parašiusi pareiškime, kad metė telefonu, kad patampė už plaukų. Jie dažnai bardavos dar prieš tą pareiškimą. Jis už plaukų jos tikrai netempė. Ji civilinio ieškinio valstybinei ligonių kasai nepripažįsta.
Teisme apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2010-08-12 apie 9 valandą jai paskambino vyras ir prašė parvežti, bet prašė palaukti, nes dar nebaigė gerti. Ji palaukė valandą, kad jos vyras visiškai baigtų gerti, kad nereikėtų ten daugiau laukti ir 11 valandą, pasiėmusi vaiką, važiavo jo parsivežti. Nuvažiavus į kaimą pas Paulauskus nuėjo į kambarį ir ant stalo matė pradėtą gerti butelį ir du tuščius butelius po stalu. Visi buvo jau gerai įkaušę, linksmi, kvietė ją sėsti. Ji tam kambaryje pabuvo apie 5 minutes ir ji pasakė: „arba važiuoji, arba ji viena išvažiuoja“. Ji išėjo, įsėdo į mašiną ir jai tada paskambino į mobilų telefoną ir pasakė: „palauk 5 minutes, tuoj ateinu“ ir ji sutiko. Po 5 minučių atėjo ne kaltinamasis, o šeimininkė ir bandė ją pakalbinti, užlaikyti. Jie išvažiavo iš jų apie 11.20 valandą, nes 3.30 valandą jau ji buvo sumušta. Kai ją sumušė ji paskambino tų namų šeimininkams ir pasakė: „džiaukitės, toliau girdykit, nes jis ją dabar sumušė“. Ji gailisi, kad tada nekvietė policijos. Važiuojant visą kelią į namus ji buvo kaltinama dėl kaltinamojo nelaukimo. Ji visą kelią tylėjo, bet kai iki namų liko apie 200 m. ji „gavo į nosį“ nuo vyro su telefonu. Vaikas tada pradėjo verkti. Kol ji sustojo, kaltinamasis dar kartą jai trenkė į galvą, jai visur buvo mėlynės, pabrinkimai. Pas ją buvo penkios skaudamos vietos, bet smūgių buvo daugiau negu 5. Pirmą kartą jai sudavė telefonu ir jis iškrito iš rankų ant kilimėlio, o toliau kaltinamasis jai smūgiavo rankos kumščiais. Jai abiem rankom pataikė į viršugalvį, alkūnę, nosį, viršutinę ir apatinę lūpas. Toje vietoje, kur ją sumušė, kaltinamais išlipo, priėjo prie vairuotojo durelių ir liepė jai išlipti, ji nepakluso. Vaikas tada buvo automobilyje, verkė, bet ir jam pagrasino: „užsičiaupk, irgi gausi“. Tada jis pėsčiomis nuėjo į namus, jos už plaukų netempė. Ji parvažiavo tuos 200 metrų su vaiku viena ir nuėjo į kambarį. Vaikas tada atėjo su ja gulti, nors niekada negula su ja, nes bijo tėvo. Tada už pusvalandžio grįžo į namus ir jos vyras, dar pusvalandį juos gąsdino, paskui nuėjo į kitą kambarį ir užmigo. Policijai ji pranešė tik ryte – 13 d. Pirmiausia ji nuėjo pas šeimos gydytoją, nes svarstė, ar jai rašyti prašymą, ar ne. Tada ji nuėjo pas šeimos gydytoją, norėjo pasiimti biuletenį ir kreipėsi į Kaišiadorių medikus. Tada jai padarė visus tyrimus, rentgeną ir tik tada kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą. Tą vakarą policijai neskambino, nes jai liepia ant rytojaus kreiptis į teismą, sako ne čia kreipiatės. Jų sūnus matė visas įvykio aplinkybes, bet jis yra nuteiktas prieš ją. Tėvas net neleido jo vežti į apklausą teisme. Ji buvo suinteresuota, nes vaikas turėjo liudyti už ją, bet jis liudijo priešingai, nes jam buvo pažadėtas dviratis. Jis ir dabar yra nuteiktas, nes buvo pažadėtas keturratis, dviratis jau yra nupirktas. Ji girdėjo, kaip vaikui liepė neklausyti mamos, nesitaikyti su broliu, nieko mamai nepadėti. Kaip kaltinamasis buvo iškviestas į policiją, ji nežino, jie nebendrauja, jis dirba arba yra girtas. Vaikas meluoja, palaiko tėvo poziciją, nes jis yra papirkinėjamas ir nuteikiamas prieš ją. Tėvas kasdien kažką nuperka, kažkur vežasi, todėl jis gali bet ką pasakyti. Kaltinamasis su vaiku miega nuo 4 metų, nuo tada viskas tik šiam vaikui. Jeigu kur kartu važiuoja, tai motina nereikalinga, jeigu ką perka, nesitaria su motina, o dabar po jos sumušimo nepasitenkinimas ja tik sustiprėjo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. V. parodė, kad jis yra pareigūnas ir 2010 m. rugpjūčio mėnesį dirbo operatyvinėje grupėje, gavo nurodymą patikslinti aplinkybes, išsikvietė nukentėjusiąją ir priėmė pareiškimą. Jis tiksliai neatsimena, ar D. K. tą pačią dieną buvo policijoje kaip ir A. K.. Pamena, kad buvo atėjęs D. K. jam liepė rašyti paaiškinimą apie įvykio aplinkybes, o kadangi turėjo kitą įvykį ir reikėjo išvykti jam pasakė parašyti paaiškinimą ir jį palikti budėtojui. Jis tada išvyko į kitą įvykį, o kaltinamasis turbūt tą paaiškinimą paliko budėtojui, dabar neatsimena. Pamainoje dar budėtojo padėjėjas, vairuotojas, patruliai, tačiau kaltinamajam niekas nediktavo, gal tik viršų, kaip fabulą, kur vardas, pavardė, kam rašyti gal ir pasakė. Turinio ką rašyti, tai tikrai niekas nediktuoja. Vestibiulyje, įėjus į policijos komisariatą, yra stalas ten jis ir rašė. Jis su šia byla toliau nedirbo. Prieš rašant paaiškinimą D. K. turbūt buvo pasakyta dėl ko yra pareiškimas, niekada nėra skaitomas nukentėjusio pareiškimas. Tada D. K. į policiją atvyko pasiteirauti, ar žmona parašė pareiškimą, tai jis atsimena tiksliai. Jam D. K. neskambino, jis nežino ar jį kas nors kvietė, neatsimena. Į teisėjo klausimą atsakė: „jis atėjo paklausti ar yra pareiškimas, jis klausė ar yra pareiškimas, ar kreipėsi jo žmona“. Jis neatsimena ar kaltinamasis domėjosi ką jo žmona parašė. Kaltinamasis jam žodžiu paaiškino, kad mašinoje įvyko konfliktas ir kažkas kažkam sudavė su telefonu, tai tikrai jis atsimena, kad kažkas trenkė su mobilaus ryšio telefonu. Į gynėjo klausimus atsakė: „buvo parašytas nukentėjusios paprastas pareiškimas, jis jį gavo per sekretoriatą, buvo užvizuota pradėti I. T. jis ir pradėjo I. J. kaltinamojo nekvietė, jis pats atvyko, jis D. K. telefono neturėjo, o budinčioje dalyje jis yra, nes kaltinamasis mirusius žmones iš įvykio vietos nuveža, kai negali Stamparickas.
Teismo posėdžio metu apklaustas mažametis liudytojas L. K. parodė, kad jis mokosi Paparčių pagrindinėje mokykloje, gyvena gerai, jau baigė 3 klases ir mokysis 4-je. Jam mokytis sekasi gerai, jo pažymiai yra 8-10, jis mėgsta krepšinį. Jam šeimoje gyventi gerai, nemato ar tėveliai pykstasi, viskas jo šeimoje yra gerai. Jis tėtį labiau myli, nes su juo visur važiuoja, jis dažnai važiuoja pasivažinėti. Jis labiau myli tėtį, nes jis vežioja, tėtis jam duoda daugiau dovanėlių. Tėtis jam per Kalėdas padovanojo kompiuterį ir dviratį. Kompiuterį jam padovanojo per Kalėdas, o dviratį per gimtadienį, mama jam kažkokį žaidimą dovanojo. Jis „biškį“ prisimena kas atsitiko praeitų metų rugpjūčio mėnesį. Tada važiavo paimti tėtį pas tokią „babą“. Ir jis tada ten sėdėjo, nes jis ten „kūlė“, ir laukė kol jie atvažiuos. Tada kai ta „baba“ pakvietė mamą pavalgyt ar „ką nors“, ji nenorėjo, tada mama sako: „pakviesk tėtį“, sako: „nu gerai“. Nuėjo, pakvietė, važiavo jie namo, grįžę namo, jis su mama ėjo miegot, o tėtis nuėjo dirbti. Tada automobilį vairavo mama, jis sėdėjo mašinoje gale, tėtis įsėdo į priekį. Neprisimena koks laikas buvo, tėtis nebuvo išgėręs, tėtis su mama nesibarė tada važiuojant. Jo kalbėti taip teisme tėtis neprašė. Jam nesiūlė dviratį nupirkti, dviratį jam nupirko, nes senas sugedo. Jis nekalbėjo su tėčiu, ką sakyti, o ko nesakyti. Jis važiuojant sėdėjo mašinos gale ir žaidė su telefonu. Jis buvo mašinoje ir nieko nematė, tėtis nebuvo išgėręs. Kai mama nuėjo pakviesti tėčio į tuos namus, jis buvo mašinoje, mama užtruko, kai nuėjo pakviesti gal 2 minutes, gal daugiau. Atėjo pirmiau mama, o paskui iš karto ir tėtis. Automobilyje jie nesipyko, tik kalbėjosi, mama tėčio nebarė, jie kalbėjo kažką dėl darbo, ką kalbėjo apie darbą, neprisimena. Tada nesibarė tėtis su mama mašinoje, tikrai ne. Mašina sustojo prie namo ir visi išlipo, tėtis iš karto ėjo dirbti, o jie miegoti. Tėtis ėjo dirbti į dirbtuves. Jau buvo vakaras, link tamsos. Jis atėjo, atsigėrė vandens ir iš kart ėjo miegoti. Dabar jis miega su tėvu, todėl, kad jo lova vienoj vietoj yra sugedusi, kažkas ten yra. Jis miega su tėčiu, ne su mama, nes pas jį kambaryje yra televizorius ir kartu jį žiūri. Jis neprisimena kiek laiko kartu su tėčiu miega. Jam geriau draugauti su tėčiu. Tada kai parvažiavo į kiemą, tėtis su mama nesibarė, tėtis išlipo ir ėjo dirbti, tėtis kažko nebuvo pabaigęs dirbti, jam reikėjo viską spėti. Jis miegojo ir nežino kada tėtis atėjo, jis nematė mamos apsiverkusios, automobilyje mama taip pat neverkė. Jis niekam nepasakojo, kad važiavo su mama ir tėčiu. Kas jo mama nuskriaudė nežino, jis nieko nežino, ėjo miegoti. Jis nežino kas mamą nuskriaudė, nes ėjo miegot. Ryte kai atsibudo mama jau buvo darbe, ar kur, jis jos nematė. Vakare nematė mamos verkiančios, nuliūdusios, ji paprastai vaikščiojo ir viskas, paprastas jos veidas buvo. Mama lyg tai moka meluoti, jis nemeluoja, tėtis gal kada ir meluoja, bet taip tai ne. Jis mokykloje kartais gal pameluoja, bet taip tai ne. Jis mokykloje kartais pameluoja juokais, namuose tai nemeluoja. Į Vaiko teisių apsaugos atstovės klausimus atsakė: „tada kai grįžo jis ėjo miegoti, mama viename kambaryje o jis kitame. Jau tada kai važiavo jis miegodavo su tėvu. Praeitą kartą neatvyko į teismą, nes bijojo, jam niekas nesakė neiti į teismą, tada į teismą nevažiavo, nes ėjo namo ir norėjo valgyti. Jis žino, kad mama dėl kažko rašė pareiškimą, dėl ko nežino. Jis nesimuša su draugais, jau viską papasakojo kaip važiavo, jis nematė, kad tėtis mamą mušė. Jis automobilyje nemiegojo, paprastai žaidė ir viskas, kad mamą muštų nematė. Tada tai niekas nieko nesimušė.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. P. parodė, kad tada D. K. buvo negirtas, tada baigė darbą, jie paruošė vakarienę, jie pastatė butelį ant stalo ir atvažiavo jo žmona Angelė. Jie tada apsižodžiavo, tai jų reikalas, ir jie išėjo. Tada nepradėjo gerti butelio, nespėjo, po stalu du buteliai negulėjo, nebent nuo anksčiau, jo neprašė nė vienas taip kalbėti. Tada D. K. pas juos kūlė su kombainu. Vakare baigė kūlimą, jis paskambino A. K., prašė: „atvažiuok ant vakarienės“. Ji atvažiavo gerokai vėliau. Jie gerai sugyvena su abiem, nežino, ar jie buvo prieš tai pasipykę ar ne, jie apsižodžiavo ir išvažiavo. Ji nukentėjo, nes atseit važiuojant abu susimušė, ar ką. Tai jam sakė pati A. K., kad į ją paleido telefoną, čia jos žodžiais, ji jam taip pasakė kitą dieną po tos vakarienės. Ji sakė jam, kad paleido į ją telefoną. Ji pasakė: „matai ką padarė“ ir visa kalba buvo. Pareiškimo policijai ji dar buvo neparašiusi. Jis buvo Žasliuose parduotuvėje, pirmoje dienos pusėje, valandos nepasakys, ir ją sutiko. Jis matė, kad A. K. veidas įbrėžtas ir tada pasakė, kad metė su telefonu D. K.. Sakė, kad jis bevažiuojant į namus metė į ją telefonu.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad rugpjūčio mėnesį atvažiavo pas juos D. K. kulti grūdų. Buvo jau vėlu, gal 9-10 valandą, ji paruošė vakarienę, bet ji neįvyko, tik susėdo ir atvažiavo žmona „D. reikia važiuot“ ir viskas, tuo ir baigėsi. Jie abu išvažiavo. Kas įvyko pakeliui tai jiems žinoti, dabar žino tik iš pasakojimų, kad įvyko konfliktas kažkoks, kad atseit D. K. užgavo ją su telefonu. Tai žino iš laikraščių, sekančią dieną jos vyras grįžęs iš parduotuvės jai nepasakojo, kad buvo sutikęs A. K..
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad praeitais metais jis buvo pas K. P. namuose per kūlimą. Jis pamatė, kad pas jį atvažiavo kombainas į kiemą. Kai baigė išpilti grūdus, jie sutarė kada atvažiuos pas jį. Jie pakalbėjo, norėjo važiuot, bet kaimynas sako: „užeik į kambarį“. Jis užėjo į kambarį tik dėl to, kad D. jam sakė, kad jei neatvažiuos žmona, tai jį reikės pavežti. Užėjo į kambarį ir pabuvo 10-15 minučių ir atvažiavo žmona. D. pasakė „nu tai aš tada važiuoju“ ir jie išvažiavo. Kol jis buvo alkoholio nevartojo, ar buvo butelis ant stalo nematė.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. Z. parodė, kad ji 2010-08-16 dirbo budėtojo padėjėja. Į jos pareigas įeina atsakyti į skambučius, suvesti informaciją į duomenų bazę, pildyti žurnalą, išsiųsti pajėgas, teikti informaciją per radijo ryšį. Kas tą dieną buvo paskirtas į operatyvinę grupę, neprisimena, bet sakė, kad S. V.. Ji kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nes jis važinėja su automobiliu, kuriuo vežioja karstus, lavonus, bet gatvėje sutikus jo nepažintų. Tyrėjas S. V. tikrai tą dieną jos nieko neprašė. Jis nieko nežino dėl K. sumušimų, nes labai sunku atsiminti, labai daug tų atvejų kai vyrai sumuša žmonas. Paprastai žmogus parašo pareiškimą, įtariamasis ar pažeidėjas su tuo pareiškimu negali susipažinti, jam niekas neduoda. Kiti pareigūnai, kad diktuotų, patarinėtų kaltinamajam ką rašyti, tai nematė ir neprisimena.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. R. parodė, kad 2010-08-16 gali būti, kad jis dirbo budėtoju. Jis dirbo prie pulto, kaltinamąjį pažįsta, žino tik tai, kad jis lankėsi ne kartą PK, ne kartą matė lipant laiptais. Taip pat žino, kad jis dirba Žasliuose su automobiliu, kuriuo veža karstą per laidotuves. Tos dienos įvykių konkrečiai neprisimena, daug laiko praėję. Jam kaip budėtojui įvykio aplinkybės nebūna žinomos, jis gauna tik pirminę informaciją ir būna, kad kai ją patikslina ji būna visai kitokia. Pačią medžiagą jis mato, kai jau tyrėjas surenka informaciją ir jis suveda į duomenų bazę ir rašo pranešimą prokurorui. Jis padiktuoti kažką žmogui negali, nes nežino informacijos ir tai ne jo funkcijos. Jis pateikia pareiškimo blanką, jei žmogus nori kažką rašyti, tai jis paaiškina, kur rašyti datą, pavardę, adresą, telefono numerį, o visą turinį pareiškėjas rašo pats. Būtinai prašo, kad pasirašytų. Kad D. K. sužalojo savo žmoną jam nėra žinoma, kiekvieno budėjimo metu būna tokių atvejų, tai nieko negali pasakyti.
Šalies argumentai
Iš 2010-08-16 registruoto pil. A. K. pareiškimo matyti, kad ji pareiškime nurodė, kad ja 2010-08-12 d. apie 23.15 valandą ją sumušė jos vyras D. K. nurodė, kad ji gavo kelis smūgius į galvą, nosį, bėgo kraujas, daug smūgių į kaktą, į lūpas (pareiškime nėra nurodyta jokių duomenų apie sumušimą naudojant mobilų telefoną) ( t. 1, b. l. 1).
Iš specialisto išvados Nr. G-2354/10(02) matyti, kad A. K. konstatuotas galvos sumušimas su kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, nosies kaulų lūžimas, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-08-12, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ( t. 1, b. l. 18-19).
Iš 2010-08-16 D. K. laisvos formos Atviro prisipažinimo matyti, kad jis savo ranka užrašė: „važiavome su žmona automobiliu „Golf“ 2010-08-12 apie 23 valandą, automobilį vairavo žmona, jis sėdėjo šalia. Važiuodami susipyko ir aš jai mečiau iš telefono į galvą, tada ji jam sudavė į veidą, o jis jai sudavė į veidą, ji pradėjo rėkti. Jis išlipo iš automobilio, sakė lipk iš mašinos, tada ji uždarė duris, o jis per langą patempė už plaukų. Labai gailisi“ (parašas) ( t. 1, b. l.55)
Iš 2010-08-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilus telefonas „Nokia 1650“ paimtas iš D. K. ( t. 1, b. l. 57-58).
Iš Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad ieškovas prašo priteisti iš D. K. 234,52 Lt už nukentėjusios gydymą ( t. 1, b. l. 32).
Kaltinamajam D. K. nusikalstama veika pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p kvalifikuota teisingai, nes jis nukentėjusiam savo šeimos nariui – sutuoktiniam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamajam inkriminuota veika pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. priskiriama materialiosioms nusikaltimų sudėtims ir šios veikos kvalifikavimas priklauso nuo atsiradusių pasekmių nustatymo ir teismo medicinos specialistų įvertinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko nustatytu, kad kaltinamasis D. K. 2010 m. rugpjūčio 12 d. apie 23.00 valandą Kaišiadorių rajone Gansonių kaimo ribose, automobilyje „VW Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) jo šeimos nariui - nukentėjusiajai A. K. tyčia sudavė rankoje laikomu mobilaus ryšio telefono aparatu bei kumščiu į galvos sritį ir šiais veiksmais nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokias išvadas teismas padarė iš teismo medicinos specialisto išvadų, kuriose nurodoma, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl to, kad jai buvo lūžęs nosies kaulų lūžimas ir dėl šio sužalojimo sveikata jai buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-08-12, kietu buku daiktu dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.
Teismas laiko nustatytu, kad nukentėjusiajai specialisto išvadoje nustatytus kūno sužalojimus padarė kaltinamais D. K. šeimyninio konflikto metu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Nors kaltinamasis neprisipažino sužalojęs savo sutuoktinį, tačiau jo kaltė yra įrodyta nukentėjusios A. K. nuosekliais parodymais, kuriais teismas netikėti pagrindo neturi. Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuo pat kreipimosi pas medikus momento (2010-08-13) nuosekliai nurodo, kad D. K., automobilyje asmeninio konflikto metu mobiliu telefonu ir rankomis jai sudavė į veidą ir padarė specialisto išvadose nustatytus sužalojimus.
Nukentėjusios teisme duotus parodymus patvirtina specialisto išvada, kuri ne tik nustatė sveikatos sutrikdymo laipsnį bet ir sužalojimų padarymo laiką – 2010-08-12, sužalojimo būdą - kietu buku daiktu.
Nukentėjusios parodymus, kad apie jos sumušimą ji nedelsdama pranešė K. P. patvirtino teisme liudytojas K. P., kuris nurodė, kad nukentėjusioji kitą dieną jam sakė, kad į ją paleido telefoną, kad jis kitą dieną Žaslių parduotuvėje matė A. K. su įbrėžtu veidu ir girdėjo ją sakant, kad į ją metė su telefonu D. K., kad tai padarė bevažiuojant iš jų į savo namus.
Aplinkybę, kad 2010-08-12 apie 23.00 valandą kaltinamasis važiavo iš Paulauskų sodybos į savo namus, automobiliu, kurį vairavo nukentėjusioji parvirtino ir pats kaltinamasis, nukentėjusioji ir kiti liudytojai.
Nukentėjusios parodytas aplinkybes taip pat patvirtina kaltinamojo D. K. ranka surašytas laisvos formos „Atviras prisipažinimas“, kuriame jis prisipažįsta važiavęs su žmona automobiliu „VW Golf“ 2010-08-12 apie 23 valandą ir vairuojančiai žmonai metęs iš telefono į galvą.
Kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad „Atvirą prisipažinimą“ jis parašęs ne savo noru, o diktuojant policijos pareigūnams, nepatvirtino nei vienas į teismo posėdį iškviestų pareigūnų.
Teismas, tirdamas „Atviro prisipažinimo“ turinį, atkreipė dėmesį į tai, kad prisipažinime nurodytos aplinkybės - dėl metimo telefonu nukentėjusiajai į veidą, 2010-08-16 nebuvo žinomos policijos pareigūnams, nes nukentėjusios 2010-08-13 pareiškime jos nėra nurodytos, todėl darytina išvadą, kad šios aplinkybės (metimas telefonu į veidą) buvo žinomos tik kaltinamajam ir nukentėjusiajai.
Aplinkybę, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamais turėjo mobilų telefoną „Nokia 1650“ patvirtina reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamais D. K. tyrėjams 2010-08-30 pateikė jam priklausantį telefoną Nokia ( t. 1, b. l. 57).
Teismas vertindamas mažamečio L. K. parodymus, kad automobilyje tėvas nemušė mamos, laiko nepatikimais, duotus nepilnai veiksnaus asmens (dėl amžiaus), kuris visapusiškai yra priklausomas ir įtakojamas kaltinamojo – savo tėvo. Mažametis teisme patvirtino, kad kaltinamasis jam teikia ir yra pažadėjęs materialines dovanas, kitaip jį paskatina (kartu su tėčiu važiuoja pasivažinėti).
Šias išvadas teismas padarė iš nukentėjusios, mažamečio L. K. parodymų iš kurių matyti, kad šis mažametis labiau negu mamą myli savo tėvą dėl to, kad tėvas jam perka dovanas - dviratį, kompiuterį yra pažadėjęs nupirkti keturratį, kartu važinėjasi su kaltinamuoju, miega su juo ir tai mažamečiui patinka.
Duodamas parodymus mažametis L. K. labai gerai atsiminė įvykius, kurie buvo 2010-08-12, tačiau apklausiamas stengėsi nedetalizuoti to momento, kaip jie visi sugrįžo į namus. Be to, teismui aiškinantis, ar mažametis nėra linkęs meluoti, nustatė, kad mažametis supranta melą ir apklausiamas patvirtino, kad jis nemeluoja, bet mama „lygtai moka meluoti“, o jis kartais tik mokykloje pameluoja, juokais, o namuose tai nemeluoja. Šios teisme nustatytos aplinkybės leidžia abejoti liudytojo duotų parodymų – dėl kaltinamojo nukentėjusios nemušimo, patikimumu, atitikimu tiesai.
Teismas iš pareikšto kaltinimo šalina aplinkybes – nusikalstamą veiką kaltinamasi padarė būdams apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir sužalojimus padarė ne mažiau, kaip penkių smūgių pasėkoje, kaip neįrodytus.
Teismas, lengvinančių ir sunkinančių D. K. atsakomybę aplinkybių nenustatė (LR BK 59 str. 60 str.).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kad anksčiau nėra teistas, nebaustas, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl taiko LR BK 75 str. nuostatas.
Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, kadangi yra pagrįstas ir įrodytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BK 75 str., BPK 302 str., 303 str. 4d., -
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo;
LR BK 75 str. pagrindais paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms ir LR BK 67 str. 2 d. 4 p. pagrindais skirti baudžiamojo poveikio priemonę 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinį ieškinį patenkinti pilnai ir iš kaltinamojo D. K. priteisti 234,52 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.