Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. Bareikai,

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus reginio aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros atstovams D. J. ir J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą (toliau- teismo b.l.) pagal pareiškėjos A. M. advokato padėjėjo A. B. 2015-02-17 skundą (toliau-skundas) dėl Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 2015-01-28 nutarimo Nr. VR-8.1-02; AM 094291 (toliau-nutarimas) panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – Institucija) vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2015-01-28 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-8.1- 02; AM Nr. 093348 (toliau – protokolas) A. M. už LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ LII. skyriaus 208 p., LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Žemės įstatymo 21 str. 2 p., 7 p. reikalavimų pažeidimą. Nurodoma, kad 2015-01-13 S. R. pranešimo tikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus r., Zujūnų sen., Buivydiškių k., 2014 m. spalio mėnesio laikotarpiu, A. M. savo valdomame žemės sklype kadastrinis numeris 4110/0800:4227 su mechanizmais atliko žemės paviršiaus kasimo ir lyginimo darbus, ko pasėkoje žemės sluoksnis nustumtas į miknėto sklypo apačią ir suformuotas 33 m ilgio ir 1,8 m aukščio dirbtinis šlaitas (terasa), pakeistos žemės sklypo reljefo formos. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta ATPK 52 str. 1 d. (teismo b.l. 7-9).

Institucijos vyresn. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015-01-28 priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad A. M. padarė protokole nurodytą pažeidimą ir už pažeidimą skyrė 86 eurų baudą (teismo b. l. 5-6).

A. M. įgaliotas atstovas jos vardu padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą. Paaiškino, kad Institucijos atstovas J. S. vykdydamas faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nefiksavo A. M. prieštaravimų, nesuteikė galimybės pateikti pastabas šalia Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2014 m. sausio 13 d. surašyto akto. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2015 m. sausio 13 d. surašyto akto turinyje tvirtinama, kad neva A. M. žemės sklype suformuotas 33 m ilgio ir 23 m pločio ir 1,8 m aukščio šlaitas. Institucijos pareigūnas, vykdęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, neatliko jokių matavimų vietoje, nenaudojo jokių matavimo priemonių, ko pasėkoje nesuprantama, kokiu būdu Institucijos atstovas nustatė šlaito egzistavimą ir dar įvardijo konkrečius tariamo šlaito tikslius dydžius metrinės sistemos matavimo vienetais. Be to Institucijos atstovas faktinių duomenų patikrinimą vietoje vykdė vienas, savarankiškai. Vienas asmuo net objektyviai fiziškai nebūtų pajėgus atlikti tokio ploto tikslius matavimus, todėl jos manymu nebuvo įrodytas šlaito pareiškėjos žemės sklype egzistavimo faktas ir tuo labiau tokio tariamo šlaito faktiniai dydžiai. Vienintelį šlaitą, ant jos žemės sklypo ribos yra suformavę patys kaimyninio sklypo adresu Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. (kadastrinis žemės sklypo numeris 4110/0800:118) savininkai K. S. ir G. S., bei S. R. ir L. R., savo žemės sklype vykdydami gyvenamojo namo statybas. Minėtas šlaitas suformuotas yra nuo pat kaimyninio žemės sklypo savininkų gyvenamojo namo statybos pradžios, todėl niekaip negalėjo būti suformuotas A. M. vykdant žemės paviršiaus lyginimo darbus. Esminis nutarimu įtvirtintų A. M. veiksmų neteisėtumo pagrindas yra tariamas derlingojo dirvožemio sluoksnio neišsaugojimo faktas. A. M. nesutinka su tokia Institucijos pozicija, nes nei Institucijos atstovo vykdyto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu 2015-01-13, nei vėliau po jo, nebuvo pateikta jokių įrodymų ir nebuvo atlikta tyrimų, kad toks derlingas dirvožemio sluoksnis buvo pažeistas, jo neišsaugant, nei, kad apskritai toks derlingo dirvožemio sluoksnis egzistuoja, koks jo dabartinis gylis žemės sklype. Nutarimu nebuvo nustatyta, koks buvo derlingojo dirvožemio sluoksnis iki žemės paviršiaus lyginimo darbų atlikimo, nebuvo vertinta, kokiame gylyje prasideda gruntas. Savo žemės sklype A. M. atlikusi išimtinai žemės paviršiaus lyginimo darbus, neformuojant jokio šlaito. Viršutinis žemės sklypo sluoksnis nebuvo nei nukastas nei sunaikintas. Toks paviršinis žemės sluoksnis buvo išimtinai išlygintas su tikslu minėtame žemės sklype 2015 m. pavasarį sodinti vaismedžių sodą. Tai reiškia, kad minėtas žemės sklypo paviršius nebuvo sunaikintas įr/ar neišsaugotas. Jis yra visa apimtimi išlikęs išlyginto paviršiaus pavidalu. Dėl šių priežasčių prašo nutarimą panaikinti (teismo b.l.1-4, 36-40).

Teisme A. M. nedalyvavo, jos įgaliotas atstovas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti bei bylą nutraukti (teismo b.l. 54-55).

Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundo reikalavimų netenkinti, nurodo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (teismo b.l. 49-51).

Institucijos atstovai teismo posėdyje su skundu nesutiko. Atstovas J. S. apklaustas liudytoju paaiškino, kad A. M. kaimyninio sklypo bendrasavininkas S. R. paliudijo, jog žemės sklype Nr. 4110/0800:4227 buvo atliekami paviršiaus kasimo - lyginimo darbai, naudojant mechanizmus. Tokiu būdu nustatyta, jog vykdant šiuos darbus, žemės sluoksnis nustumtas į minėto žemės sklypo apačią ir to pasėkoje buvo suformuotas 33 m. ilgio, 23 m. pločio ir 1,8 m. aukščio dirbtinis šlaitas. Jam paklausus A. M. kokiu būdu buvo užtikrintas derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimas, ar jis yra tinkamai surinktas, sandėliuotas, A. M. minėtų aplinkybių paaiškinti negalėjo, neparodė susandėliuoto dingojo dirvožemio sluoksnio. Vizualiai apžiūrėjus žemės sklypo teritoriją buvo padaryta pagrįsta išvada, jog atliekant žemės sklypo paviršiaus lyginimo darbus, derlingasis dirvožemio sluoksnis buvo sumaišytas su mineraliniu gruntu, tokiu būdu nebuvo išsaugotas, kaip to reikalauja teisės aktuose nustatyta tvarka. Dėl to A. M. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai ir teisėtai. Prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Savo argumentus institucijos atstovas palaikė per visą teismo nagrinėjimą ir papildomai posėdyje parodė, kad A. M. žemės sklype buvo suformuotas dirbtinis šlaitas. Iki suformavimo buvo sklype nuokalnė ir įkalnė. Tikslas buvo išlyginti sklypą, kad būtų patogiau naudoti sklypą. Ar ten turėjo būti atliktos kokios nors statybos jis nežino, jokių tuo metu pamatų nebuvo. A. M. minėjo, kad ruošiasi sodinti vaismedžius. Žemė buvo išlyginta dirbtiniu būdu, byloje pridėtos nuotraukos. Matosi transporto padangų pėdsakai. Be to A. M. pati sakė, kad ji samdė techniką, kad išlygintų žemės sklypą. Matavimus atliko juosta „Topex“- metalinė 50 metrų ilgio juosta. Padėjo matavimus atlikti seniūnas M. G.. Matavimą stebėjo S. R. ir žemės sklypo savininkė A. M.. Atliekant tikrinimą, jis darė nuotraukas, kurias pridėjo prie bylos. Derlingo dirvožemio sluoksnis yra 20 cm, o mineralinis gruntas-žvyras, smėlis jau būna po derlinga žeme. Todėl, šiuo atveju, stūmimo metu buvo derlinga žemė sumaišyta su mineraliniu gruntu. Tai draudžiama daryti remiantis Vyriausybės nutarimu, Nr. 343, 1992-05-12, 208. punktu bei aplinkos apsaugos įstatymu. Žemės įstatymas reglamentuoja, kad patikrinimo nagrinėjimo atveju negalima buvo keisti žemės reljefo, o galima tik sodinti augalus (teismo b.l. 74-77).

L. M. G. parodė, kad kartu su J. S. atliko A. M. sklype matavimus. Kodėl reikėjo atlikti matavimus, jam J. S. neaiškino, tik pasakė, kad dėl gauto skundo. Buvo G. M., atrodo buvo A. M., J. S. ir Mineikių kaimynas, kurio pavardės nežino. Atliekant matavimus buvo naudota ruletė. Matavo sklypo plotį ir ilgį. Tuo metu buvo fotografuojama, tai darė J. S.. Atlikus matavimus, buvo surašytas aktas. Tada buvo žiema, sniego buvo, tiksliai negali pasakyti dėl žemės stumdymo darbų ir žymių nustatymo. Matė, kad buvo gruntas, ir kad buvo iškasta, bet konkrečiai kas ten buvo padaryta neatsimena, bet kad buvo gruntas jis atsimena (teismo b.l. 74, 77).

L. S. R. parodė, kad jis rašė skundą, nes kaimynas G. M. nukasė prie jų ribos žemę, todėl norėjo šį faktą užfiksuoti žemėtvarkoje, nes bijojo, kad gali nukristi žemė iš Mineikių sklypo į jų sklypą. Jis turi filmuotą medžiagą žemės kasimo fakto kurią peržiūrėti pateikė teismui pagal jo reikalavimą (teismo b.l. 74, 77-79).

Liudytojas G. M. parodė, kad iš agentūros atstovų gavo pranešimą dėl skundo ir mama paskambino agentūrai, jai pasakė, kada jie atvažiuos. Atstovai, atvažiavę, klausė, ko čia dalyvauja mama, nes čia kaimynų sklypas. Gamtos apsaugos inspektorius J. S. sakė, kad čia kaimynams turi būti surašytas protokolas. Buvo tądien atvažiavęs ir seniūnas, ir S. R.. Mama paaiškinime parašė, kad nesutinka. Inspektorius nepaaiškino apie kažkokį padarytą pažeidimą. Inspektorius fiziškai neėmė jokių mėginių. Buvo tik diskusinė kalba. Jokių priemonių, kuriomis būtų apžiūrimas sklypas, jis nepastebėjo. Kol jis buvo sklypo matavimų nebuvo atliekama, inspektorius rankose neturėjo jokių matavimo įrankių (teismo b.l. 74, 79-81).

Skundas tenkintinas.

A. M. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad su mechanizmais atliko žemės paviršiaus kasimo ir lyginimo darbus, ko pasėkoje žemės sluoksnis nustumtas į minėto sklypo apačią ir suformuotas 33 m ilgio ir 1,8 m aukščio dirbtinis šlaitas (terasa). Tokia jos veika kvalifikuota pagal LR ATPK 52 str. 1 d.

Šioje teisės normoje nustatyta atsakomybė už derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimą ir dėl savavališko derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimo ir užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų.

Normos dispozicija yra nukreipiančioji, tai reiškia, kad pažeidimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitoje teisės normoje, reglamentuojančioje derlingo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisykles. Kaltinimas teisės pažeidimu asmeniui turi būti formuluojamas aiškiai, o tai reiškia, kad asmeniui turi būti nurodomas teisės aktas, kuriame įtvirtintas pareigas jis pažeidė.

Institucijos įgaliotas pareigūnas nurodė, kad A. M. pažeidė LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ LII. skyriaus 208 p., LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Žemės įstatymo 21 str. 2 p., 7 p. reikalavimų pažeidimą.

LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų LII. skyriaus 208 p. yra nurodoma, kad, atliekant žemės kasybos darbus, būtina išsaugoti derlingąjį dirvožemio sluoksnį.

Aplinkos LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., Žemės įstatymo 21 str. 2 p., 7 p. nurodoma, kad, vykdant žemės darbus, žemės savininkai turi laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Nurodyti teisės aktai nedraudžia nukasti viršutinį dirvožemio sluoksnį, tik nurodoma, kad nukastą derlingą dirvožemio sluoksnį būtina išsaugoti žemės rekultivavimui arba mažai produktyvių žemės ūkio naudmenų gerinimui.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovai teisme nenurodė nė vieno teisės akto, reglamentuojančio, kaip turi būti vykdomi žemės kasimo darbai, kad derlingas dirvožemio sluoksnis nebūtų pažeistas, kaip turi būti saugomas nukastas derlingas dirvožemio sluoksnis, kur jis turi būti dedamas, ir kiti darbai, reikalingi derlingo dirvožemio sluoksnio išsaugojimui. Nagrinėjant bylą Institucijos atstovas J. S. parodė, kad tikrinimo metu buvo atlikti matavimai. Matavimus atliko juosta „Topex“ kuri yra metalinė 50 metrų ilgio. Matavimo metu ir buvo nustatyta, kad A. M. žemės sklype suformuotas 33 m ilgio ir 23 m pločio ir 1,8 m aukščio šlaitas. Atsiliepime Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra nurodė, kad pažeidimas buvo nustatytas vizualiai apžiūrėjus žemės sklypo (kad. Nr. 4110/0800:4227) teritoriją, vadovaujantis bendrasavininko S. R. pareiškimu ir A. M. paaiškinimu bei buvo padaryta išvada, jog atliekant žemės sklypo paviršiaus lyginimo darbus, derlingasis dirvožemio sluoksnis buvo sumaišytas su mineraliniu gruntu ir tokiu būdu nebuvo išsaugotas, kaip to reikalauja teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal protokole nurodytus normatyvinius veiksmus teigia Institucija ir jos atstovas vykdant žemės kasimo darbus derlingojo dirvožemio sluoksnis turi būti išsaugotas jį iškasant ir sandėliuojant, o nestūmimo būdu į žemės sklypo apačią maišant su mineraliniu gruntu.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų nei Institucijos atstovo vykdyto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu 2015-01-13, nei vėliau po jo, nebuvo pateikta jokių įrodymų ir nebuvo atlikta tyrimų, kad toks derlingas dirvožemio sluoksnis buvo pažeistas, t.y. neišsaugotas, nei, kad apskritai toks derlingo dirvožemio sluoksnis egzistuoja, koks jo buvo gylis.

Taip pat nebuvo nustatyta, koks buvo derlingojo dirvožemio sluoksnis iki A. M. žemės paviršiaus lyginimo darbų atlikimo, nebuvo vertinta, kokiame gylyje prasideda mineralinis gruntas.

A. M. įgaliotas atstovas teismo posėdyje nurodė, kad A. M. savo žemės sklype yra atlikusi išimtinai žemės paviršiaus lyginimo darbus, neformuojant jokio šlaito. Viršutinis žemės sklypo sluoksnis nebuvo nei nukastas nei sunaikintas. Toks paviršinis žemės sluoksnis buvo išimtinai išlygintas su tikslu minėtame žemės sklype 2015 m. pavasarį sodinti vaismedžių sodą. Tai reiškia, kad minėtas žemės sklypo paviršius nebuvo sunaikintas ar neišsaugotas. Jis yra visa apimtimi išlikęs išlyginto paviršiaus pavidalu.

Atsakomybė pagal LR ATPK 52 str. 1 d. gali kilti tik kai žemės kasimo darbų atlikimo metu derlingą dirvožemio sluoksnis yra neišsaugotas-sunaikintas, t.y. jis nesandėliuotas arba kai jis mechanizmais stumiamas į žemės sklypo apačią maišant su mineraliniu gruntu. Teismas, įvertinęs byloje liudytojų parodymus, teismo nagrinėjimo metu iš Institucijos, liudytojų S. M. ir S. R. paimtų kompaktinių laikmenų su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu kurie peržiūrėti teismo posėdžiuose, teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, daro išvadą, kad teismo nagrinėjimo metu negauta neginčijamų įrodymų, kad derlingas dirvožemio sluoksnis mechanizmais buvo išvežtas ar sunaikintas stumiant į žemės sklypo apačią ir maišant su mineraliniu gruntu. Vizualus žemės kasimo įvertinimas iš fotonuotraukų ir vaizdo įrašo, nesudaro pagrindo neginčijamais teigti, kad derlingasis dirvožemio sluoksnis buvo sumaišytas su mineraliniu gruntu ir tokiu būdu sugadintas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, koks buvo derlingojo dirvožemio sluoksnis iki žemės darbų atlikimo, kokiame gylyje prasideda mineralinis gruntas, taip pat nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad derlingasis dirvožemio sluoksnis būtų buvęs sumaišytas su mineraliniu gruntu ir tokiu būdu sugadintas. Derlingas dirvožemio sluoksnis mechanizmais galėjo būti be mineralinio grunto pastumtas į žemės sklypo apačią kur buvo suformuotas ir Institucijos patikrinimo metu matomas bei nufotografuotas 33 m ilgio ir 1,8 m aukščio dirbtinis šlaitas (terasa). Nebuvo atliktas tyrimas terasoje yra dirvožemio paviršutinis sluoksnis ar sumaišytas su mineralini gruntu.

Dėl to, kas nurodyta, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Nutarimas naikinamas, o byla A. M. atžvilgiu nutraukiama, nesant jos veikoje LR ATPK 52 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (teismo b.l. 10-35, 57-68, 75-81, 84-93).

Nutarimui įsiteisėjus, teismo nagrinėjimo iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus reginio aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros, liudytojų S. M. ir S. R. paimtos 3 kompaktinės laikmenos su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu saugomos teismo byloje, laikytinos jojoje iki teismo bylos saugojimo laiko pabaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.1 p., 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjos A. M. įgalioto atstovo advokato padėjėjo A. B. 2015-02-17 skundą tenkinti.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros administracinio teisės pažeidimo byloje 2015-01-28 nutarimą Nr. VR-8.1-02; AM 094291 panaikinti A. M. atžvilgiu ir minėtą bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 52 str. 1 d. įvykio ir sudėties.

Nutarimui įsiteisėjus, teismo nagrinėjimo iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus reginio aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros, liudytojų S. M. ir S. R. paimtas 3 kompaktines laikmenas su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu saugomas teismo byloje, laikyti jojoje iki teismo bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.