- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-385-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17616-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-21741-887/2013 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui G. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnametės dukros E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukros E. išlaikymui po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. V., gim. (duomenys neskelbtini) po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi atsakovas geranoriškai išlaikymo dukrai neteikia, o vaiko poreikiams patenkinti reikia apie 1 900 Lt per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo G. V. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt nuo ieškinio padavimo dienos (2013-10-23) iki sprendimo priėmimo. Ieškovę J. D. paskyrė priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodė, jog negali priteisti prašomos laikino išlaikymo sumos vaikui po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi byla yra neišnagrinėta, ir teismas neturi įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, be to, teismui nepateikti vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai. Teismas priteisė laikiną išlaikymą nurodydamas, jog teismas neturi įrodymų apie atsakovo tinkamą pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką vykdymą, o bylos nagrinėjimo metu būtina apsaugoti vaiko interesus. Ieškovė nepagrindė ieškinyje nurodytos reikalingos vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti 1 900 Lt sumos, todėl teismas sprendė, kad protingiems dvejų metų vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 500 Lt per mėnesį. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti medicininiai išrašai patvirtina tik tai, kad vaikas keletą kartų po keletą dienų gulėjo ligoninėje dėl peršalimo ligų, kartą dėl Noroviruso, tačiau nepatvirtina vaiko specialių poreikių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį – padidinti laikino išlaikymo nepilnametei dukrai E. dydį iki 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantė teigia, kad nutartis priimta, neįvertinus esminių aplinkybių – ieškovės gaunamų pajamų, vaiko poreikių bei atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Teismas, nustatydamas laikino išlaikymo sumą, neatsižvelgė į CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Apeliantė nurodo, jog iš pateikto dukters poreikių paskaičiavimo matyti, jog jos poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 1 900 Lt, iš kurių 1 000 Lt reikalinga auklei. Auklę samdytis būtina, nes dukra linkusi dažnai sirgti. Teismas, vertindamas prašomą priteisti laikino išlaikymo sumą 1 200 Lt, nepagrįstai nurodė, kad tokios sumos priteisti negali, kadangi neturi duomenų apie atsakovo pajamas ir nėra pateikti vaiko poreikius patvirtinantys įrodymai. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovo pajamos šalims gyvenant kartu per mėnesį sudarė apie 13 000 Lt, taip pat nurodytas ir pajamų šaltinis – LSMU. Todėl teismas, šios kategorijos bylose būdamas aktyvus, remdamasis VSDFV duomenų baze, turėjo galimybę bent preliminariai susižinoti atsakovo pajamų dydį. Be to, finansinė padėtis šalims leidžia tenkinti tokius vaiko poreikius, o atsižvelgiant į proporcingumo principą ir atsakovui uždirbant kelis kartus daugiau nei ieškovė, atsakovas prie šių poreikių tenkinimo turi prisidėti ženkliai daugiau. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma 1000 Lt, tačiau į šią sumą nėra įskaitytas užmokestis auklei. Tai, kad pateikti medicininiai dokumentai, teismo teigimu, nepatvirtina nuolatinio vaiko sirgimo, negali būti pagrindu teigti, kad teismo padaryta išvada yra teisinga. Ne visi mažametės dukters negalavimai yra fiksuoti medicinos įstaigoje, kadangi mergaitei pradėjus kosėti ar sloguoti ne visais atvejais būdavo kreipiamasi į gydytoją. Be to, ne tik specialūs vaiko poreikiai yra pagrindas auklei samdyti, kadangi nuolat vaikui sergant ieškovė būtų nedarbinga, o tai neigiamai atsilieptų jos darbinei veiklai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas teigia, kad ieškovė atskirajame skunde, kaip ir ieškinyje, nurodydama, jog ji vaikui samdo auklę už 1 000 Lt per mėnesį, jokių įrodymų nepateikia. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos finansinė būklė yra sunki ir, kad jau šiuo metu yra iškilęs pavojus, kad vaiko poreikiai nėra patenkinami. Tai, kad skiriasi ieškovės ir atsakovo darbo užmokesčių dydžiai, nereiškia, kad atsakovui atsiranda pareiga teikti didesnį išlaikymą dukrai, nei pakankamai pajamų gaunančiai ieškovei. Ieškovė, nurodydama, kad vaikas negali lankyti darželio ir jai reikalinga auklė dėl to, kad dukra dažnai serga, iškraipo faktus. Iš VšĮ Kauno centras poliklinika, kurioje dukra yra aptarnaujamų pacientų sąrašuose, pažymos matyti, kad 2013-06-14 nustatyta, kad dukra gali lankyti vaikų kolektyvą ir nuo to laiko į gydymo įstaigą nesikreipė. Atsakovas nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė jo pareigą iki sprendimo byloje priėmimo dukrai mokėti 500 Lt išlaikymą, kuris atitinka teismų praktiką ir užtikrina vaiko išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – dėl priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.
LR CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti vaikų interesai, ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo siekiama užtikrinti, kad būtų užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos ir patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.198 straipsnis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters E. išlaikymui po 1 200 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Kartu atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti ieškovą teikti dukrai E. to paties dydžio – 1 200 Lt per mėnesį išlaikymą. Ieškovė nesutinka su teismo priteistu laikino išlaikymo 500 Lt dydžiu ir teigia, kad atsakovas pagal savo finansines galimybes gali dukrai E. teikti prašomo dydžio laikiną išlaikymą, tačiau teismas, turėdamas būti aktyvus šios kategorijos bylose, netyrė atsakovo turtinės padėties ir nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrįsta ieškovės nurodyta dukters poreikių tenkinimui reikalinga suma. Šie argumentai neteikia pagrindo pakeisti skundžiamą nutartį. Visos esminės priteistino išlaikymo dydžiui turinčios reikšmės aplinkybės (vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, tėvų turtinė padėtis, jų turimi kiti išlaikytiniai ir kt.) bus nustatytos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad priteisiamas išlaikymas yra laikinas ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, galės būti nustatyta visapusiškai ir objektyviai pagrįsta nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga suma. Priešingu atveju, neištyręs byloje esančių įrodymų bei priteisęs laikiną išlaikymą tokio paties dydžio, kaip ir ieškovės prašomas nuolatinis išlaikymas, teismas pasisakytų dėl būsimo teismo sprendimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir neturėdamas visų reikalingų šio klausimo išsprendimui įrodymų ir duomenų, pagrįstai sprendė, jog pakankama laikino išlaikymo suma yra 500 Lt kas mėnesį, o įskaitant ir ieškovei tenkančią išlaikymo dalį dydis per mėnesį būtų 1 000 Lt, ir tai yra pakankama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti lėšų suma. Ieškovės skundo argumentai, jog atsakovo pajamos šalims gyvenant kartu per mėnesį sudarė apie 13 000 Lt, ir teismas, remdamasis VSDFV duomenų baze, turėjo galimybę bent preliminariai nustatyti atsakovo pajamų dydį, nesudaro prielaidų pakeisti skundžiamą nutartį. Vien įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas, neturint duomenų apie jo turimus finansinius įsipareigojimus ar kitus išlaikytinis, nepakanka išvadai, jog atsakovo finansinė padėtis leidžia teikti ieškovės nurodomo dydžio išlaikymą, pagrįsti. Nepagrįsti ir skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino dukters poreikius, kadangi neatsižvelgė į tai, kad dukros priežiūrai ji turi samdytis auklę, kurios paslaugoms per mėnesį reikia 1 000 Lt, kadangi, kaip pagrįstai nurodo atsakovas atsiliepime, ieškovė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog protingiems dvejų metų vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 500 Lt per mėnesį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis priteistino išlaikymo dydžio kriterijus, kuris nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir pagal jį vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v M. S., bylos Nr. 3K-3–259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesio alga sudarė 1 000 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos išlaikymo dydžiui, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo nepilnametei dukrai E. dydis po 500 Lt kas mėnesį yra pakankamas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti ir atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą iš abiejų tėvų ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnametei šalių dukrai, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.