Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1248-259/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-19
Bylos Nr.
2A-1248-259/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
Ieškovas
Transgesta Servis
Atsakovas
N. K., S. K., K. B., D. M., A. K., P. B., A. B.
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė, Kristina Gelgotaitė
Civilinė byla Nr.2A-1248-259/2009
Pirmos instancijos teismo teisėja Giedrė JakštienėProcesinio dokumento kategorija 43.2, 45.1, 121.15, 121.21(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, dalyvaujant ieškovo UAB „Transgesta servis“ atstovei advokatei Kristinai Gelgotaitei, atsakovų atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Transgesta servis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-548-451/2009 pagal ieškovo UAB „Transgesta servis“ ieškinį atsakovams N. K., S. K., K. B., D. M., A. K., P. B., A. B. dėl be pagrindo įgytų pinigų ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Transgesta servis“ ieškiniu (t.1, b.l.3-10) prašė priteisti iš atsakovų N. K. – 7 113,80 Lt, S. K. – 7 085,76 Lt, K. B. – 7 076,16 Lt, D. M. – 7 130,29 Lt, A. K. – 7 086,72 Lt, P. B. – 7 085,76 Lt, A. B. – 1 612,88 Lt, viso – 44 191,37 Lt be pagrindo įgytų pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-05-12 sprendimu (t.1, b.l.159-162) ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei S. K. 3 000 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų bei 69,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad šalys 2007-02-28 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (t.1, b.l.12-18), kurios pagrindu atsakovai pardavė, o ieškovas už 1 750 000 Lt nupirko 3,0498 ha žemės sklypą, esantį Armaniškiuose, Kauno m., unikalus Nr. 5250-0014-0117. 2007-02-28 šalys pasirašė turto perdavimo priėmimo aktą (t.1, b.l.19-22). Teismas nustatė, kad ieškovas už įsigytą turtą Kauno apskrities VMI sumokėjo 43 879 Lt mokesčių (t.1, b.l.48), kadangi dalis atsakovams nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypo dalių buvo išlaikytos atsakovų nuosavybėje mažiau nei 3 metus (LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 23 str. 1 d.). Manydamas, jog šiuos mokesčius valstybei iš pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gautų pinigų turėjo susimokėti patys atsakovai, ieškovas siuntė pretenzijas atsakovams dėl ieškovo valstybei sumokėtų sumų grąžinimo (t.1, b.l.49, 51, 53, 55, 57, 59, 61, 63). Atsakovams minėtos sumos negrąžinus, ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti iš atsakovų be pagrindo įgytus pinigus (CK 6.237 str. pagrindu).

Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykius reglamentuojančių teisės normų, kadangi nėra šioms normoms taikyti būtinų sąlygų, tokių kaip: asmuo įgyja turtą arba praturtėja kito asmens sąskaita, asmuo įgyja turtą arba praturtėja nesant teisinio pagrindo, arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, vėliau išnyksta. Teismas pripažino, jog šio ginčo atveju taikytinos teisės normos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi ieškovo prašoma priteisti suma buvo sumokėta už atsakovų parduotą žemę, t.y. teisiniu pagrindu. Teismas nustatė, jog turtas buvo parduodamas už 1 750 000 Lt (sutarties 2 p., t.1, b.l.14), jokių papildomų mokėjimų šalys sutartyje atskirai neaptarė. Kadangi pagal GPMĮ gyventojo ne individualios veiklos pajamos, gautos už Lietuvos vienetui parduotą Lietuvoje esantį nekilnojamą daiktą, priskiriamos A klasės pajamoms, teismas sprendė, jog ieškovas, kaip juridinis vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas atsakovams A klasės pajamoms priskiriamas turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas (t.y. kai nuo turto pardavimo nėra praėję 3 metai), privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti 15 procentų pajamų mokestį nuo visos gyventojams išmokamos sumos ir jį sumokėti į biudžetą. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog jam nebuvo žinoma apie tai, kad atsakovams turtas nepriklausė trejus metus, todėl tokia papildoma sutarties sąlyga nebuvo įtraukta į pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nustatė, jog iki sutarties sudarymo šalys bendravo apie mėnesį, ieškovui nuo pat bendravimo pradžios buvo įteiktas pažymėjimas apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre, atvykus pas notarą, šalims buvo duotas laikas susipažinti su sutarties tekstu, 2007-02-28 pirkimo-pardavimo sutarties 1.2 p. yra nurodytas turto priklausymo nuosavybės teise atsakovams pagrindas, be to, sutartį tvirtino ieškovo pasirinktas notaras. Todėl teismas pripažino, jog ieškovas turėjo visas galimybes susipažinti su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu turtu, jo įsigijimo pagrindu ir valdymu 3 metų laikotarpyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.2-6) ieškovas UAB „Transgesta servis“ nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovui apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) nors šalys neaptarė papildomų mokėjimų, kurie gali kilti iš pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau šalys privalo atsižvelgti į sutarties sąlygas nustatančias imperatyviąsias teisės normas (CK 6.156 str. 4 d.). GPMĮ 17 str. 21 p. numato, kad neapmokestinamosios pajamos yra ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn [...] nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Dalis atsakovams nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypo dalių buvo išlaikytos atsakovų nuosavybėje mažiau nei 3 metus. Pagal GPMĮ 22 str. 2 d. 1 p. iš Lietuvos vieneto ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, priskiriamos A klasės pajamoms. GPMĮ 23 str. 1 d. numato, kad Lietuvos vienetas, [...] kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Kadangi nebuvo kitokio šalių susitarimo, šalys turėjo vadovautis teisės normomis (CK 6.156 str. 4 d.), t.y. ieškovas apskaičiuoti, išskaičiuoti iš atsakovams mokėtinų sumų ir sumokėti į biudžetą atsakovams priklausantį 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tačiau ieškovas, pažeisdamas GPMĮ 23 str. 1 d., sumokėjo atsakovams sutartyje numatytą 1 750 000 Lt sumą, neįvykdęs savo mokestinės pareigos iš kiekvienam atsakovui mokėtinų sumų išskaičiuoti kiekvienam atsakovui priklausantį gyventojų pajamų mokestį, o atsakovai, pažeisdami GPMĮ 23 str. 1 d., priėmė pilną 1 750 000 Lt sumą be mokesčių sumų išskaičiavimo. Taigi, nors šalys ir nebuvo aptarę papildomų mokėjimų, kurie gali kilti iš sutarties, tačiau jos savo susitarimu ir nebūtų galėję pakeisti imperatyvios įstatymo normos, numatančios, kad ieškovas turi iš atsakovams mokėtinos 1 750 000 Lt sumos išskaičiuoti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, skaičiuojamą nuo atsakovų gaunamų pajamų (GPMĮ 23 str.);

2) teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pajamų mokestis mokamas už gyventojo gautas pajamas. Pagal GPMĮ 5 str. 1 d. pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. GPMĮ 2 str. 14 d. komentaras paaiškina, kad „Pajamos - tai visas per mokestinį laikotarpį gyventojo gautas atlygis už [...] parduotą [...] turtą [...]".Taigi, apmokestinamas būtent gyventojo (šiuo atveju atsakovų) gautas atlygis. Ieškovas jokių pajamų iš sutarties negavo, tačiau teismui atmetus ieškinį, gaunasi, kad būtent ieškovas sumokėjo mokestį už pajamas, kurias gavo ne jis, o atsakovams lieka visos pajamos plius nuo tų pajamų skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, kurį jie „sutaupė" ieškovo sąskaita. Tokią poziciją patvirtina ir byloje esantis Kauno apskrities VMI išaiškinimas „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo pajamų" (t.1, b.l.136-137), kuriame nurodyta, kad: „Pagal šiuo metu galiojančias GPMĮ 22 straipsnio nuostatas, gyventojo pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką skirstomos į dvi klases - A ir B. Nuo A klasės pajamų mokestį, GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą tokias išmokas išmokantis asmuo. [...] Vadinasi, uždaroji akcinė bendrovė kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdama gyventojui A klasės pajamoms priskiriamas turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas (t.y. kai nuo turto įsigijimo iki jo pardavimo nėra praėję treji metai), vadovaudamasis GPMĮ 23 straipsnio nuostatomis, nuo visos gyventojui išmokamos sumos, neatsižvelgiant į to turto įsigijimo kainą, privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti 15 procentų pajamų mokestį ir jį sumokėti į biudžetą pagal Jūsų nuolatinę gyvenamąją vietą". Vadovaujantis šiais išaiškinimais, akivaizdu, jog ieškovas buvo tik mokestį išskaičiuojantis asmuo, tačiau ne mokesčio mokėtojas. Nors priklausomai nuo pajamų klasės gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir sumoka skirtingi asmenys, tačiau visais atvejais pajamų mokėtoju yra pajamų gavęs gyventojas, o mokesčio objektu - būtent gyventojo gautas atlygis. Lietuvos apeliacinis teismas 2004-06-07 nutartyje civ. byloje Nr. 2A-134/2004 pasisakė, kad: „Mokestinės prievolės valstybei negali būti savaime perkeltos kitam asmeniui, kuris pagal įstatymą nėra atitinkamo mokesčio mokėtojas". Ieškovas neginčija savo prievolės apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau ši suma turėtų būti jam grąžinta, kadangi pats mokestis priklauso atsakovams kaip pajamas gavusiems asmenims;

3) tai, kad tiek A, tiek B klasės pajamų mokesčio objektu išlieka paties gyventojo pajamos, patvirtina ir skirtingų mokesčio mokėjimo tvarkų aprašymai. A klasės pajamų mokesčio mokėjimas GPMĮ 23 str. 1 d. „[...] Lietuvos vienetas [...] kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį [...]". B klasės pajamų mokesčio mokėjimas - GPMĮ 25 str. 1 d. „Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo". Palyginus šias dvi teisės normas, matyti, kad gyventojų pajamų mokestis nuo A klasės pajamų yra apskaičiuojamas, išskaičiuojamas ir sumokamas, o nuo B klasės pajamų tik apskaičiuojamas ir sumokamas. Lietuvių kalbos žodynas pateikia tokią žodžio „išskaičiuoti" reikšmę: „skaičiuojant išskirti, atimti tam tikrą sumą, kiekį". Vadinasi, Lietuvos vienetas gyventojui mokėtinas pajamas mažina, išskaičiuodamas priklausantį nuo pajamų mokėti gyventojų pajamų mokestį, o pats gyventojas, mokėdamas gyventojų pajamų mokestį nuo B klasės pajamų, tiesiog apskaičiuoja šį mokestį ir pats sumoka jį į biudžetą;

4) nagrinėjamu atveju šalių sutarta turto kaina turėjo būti 1 750 000 Lt, į kurią įeina ir 43 879 Lt gyventojų pajamų mokestis, tuo tarpu teismui atmetus ieškinį gavosi 1 750 000 Lt plius 43 879 Lt gyventojų pajamų mokestis, viso - 1 793 879 Lt. Tarp šalių nėra ginčo dėl paties gyventojų pajamų mokesčio dydžio ar turto kainos dydžio. Vadinasi, teismo sprendimu pažeidžiama sutarties šalių valia, kad bendra turto kaina sudaro 1 750 000 Lt, o ne 1 793 879 Lt;

5) šioje byloje egzistuoja atsirasti prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo reikalingos sąlygos - atsakovai įgijo turtą (43 879 Lt), kuris jiems nepriklausė (gyventojų pajamų mokestis priklauso Lietuvos valstybei), nesant teisinio pagrindo, t.y. pažeidžiant GPMĮ 23 str. Teismas netinkamai taikė GPMĮ 23 str. bei CK 6.237 str.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.16-19) atsakovų atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra CK 6.237 str. 1 d. numatytų pagrindų nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti. Ieškovas neteisingai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, be pagrindo taiko CK 6.237 str.- 6.241 str., reguliuojančius nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą. Atsakovai nėra parturtėję be teisinio pagrindo, kadangi pinigines lėšas gavo 2007-02-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje turi būti taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos. Ieškovas neįrodė savo teiginio, kad turtas įgytas be pagrindo, tuo neįvykdydamas CPK 178 str. šalims numatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus;

2) ieškovo argumentai, jog pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (GPMĮ 5 str. 1 d.), tačiau ieškovas jokių pajamų negavo, todėl teismui atmetus ieškinį, atsakovams lieka visos gautos pajamos už parduotą žemės sklypą ir nuo tų pajamų skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, kurį atsakovai nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita, nepagrįsti. Atsakovai neginčija, jog mokesčio objektas yra Lietuvos gyventojo pajamos, tačiau GPMĮ numato gyventojo pajamų apmokestinimo ir mokėjimo tvarką, t.y. kas ir kaip jį moka. GPMĮ 22 str. 2 d. reglamentuoja, jog pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą Lietuvos vienetui (juridiniam asmeniui), yra priskiriamos A klasės pajamoms. GMPĮ 23 str. 1 d. nustato, kad išmokas, kurios yra priskiriamos A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą Lietuvos vienetas (t.y. juridinis asmuo). Todėl ieškovo argumentas, jog jis šiuo atveju nėra mokesčio mokėtojas, yra nepagrįstas, prieštaraujantis GMPĮ įtvirtintoms nuostatoms. GPMĮ juridiniam asmeniui nurodo prievolę apskaičiuoti ir prieš mokant išmokas gyventojui už parduodamą turtą, išskaičiuoti GPM, (kas ir būtų apmokestinimo objektas) bei išskaičiuotą sumą sumokėti į biudžetą. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta VMI konsultacija, kurioje yra išaiškinta, kad mokestį nuo A klasės pajamų privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą Lietuvos įmonė, o mokestį, kuris priskiriamas B klasės pajamoms, gyventojas turi deklaruoti ir pajamų mokestį nuo turto pardavimo sumokėti pats. Pažymėtina, jog pats ieškovas savo tolimesniais veiksmais patvirtino, kad būtent jam priklauso prievolė mokėti ginčo mokestį, nes jis pajamas įstatymo nustatyta tvarka deklaravo ir sužinojęs, kad jam tenka prievolė sumokėti mokesčius, jau sumokėjęs įstatymo nustatytus mokesčius į biudžetą, kreipėsi į teismą teigdamas, kad atsakovai nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita. Atsakovų poziciją patvirtina ir GPMĮ numatytas atsakomybės paskirstymas už prievolių nevykdymą, nes gyventojui atsakomybė taikoma už GPMI 25-31 str. išvardintus pažeidimus, o mokestį išskaičiuojančiam asmeniui - už GPMĮ 23-24 str. numatytos pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo bei deklaravimo tvarkos pažeidimus;

3) ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Lietuvos vienetas gyventojui mokėtinas pajamas mažina, išskaičiuodamas jam priklausantį mokėti nuo pajamų gyventojų pajamų mokestį. Atsakovai, gaudami pinigines lėšas už parduotą žemę iš ieškovo, pagrįstai tikėjosi, kad ieškovas žino, jog pareiga sumokėti ir išskaičiuoti GPM tenka jam, juridiniam asmeniui, ir mokėdamas 1 750 000 Lt sumą už žemės sklypą, mokėtinas pajamas atsakovams jau sumažino, išskaičiuodamas jam priklausantį mokėti nuo pajamų gyventojų pajamų mokestį. Iš Registrų centro pažymos bei žemės pirkimo pardavimo sutarties p. 1.2. nurodytų pardavėjų turto įgijimo pagrindų buvo aiškiai matyti, kad dalis žemės yra neišlaikyta 3 metus. Derybos vyko apie du mėnesius, visus atsakovams priklausančios nuosavybės dokumentus atsakovai buvo pateikę ieškovui susipažinti, ką jis patvirtino teismo posėdžio metu. Prieš notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ieškovas vėlgi turėjo galimybę susipažinti su dokumentais, todėl jis žinojo, jog parduodamas turtas (žemės sklypas) atsakovų nuosavybėn buvo padovanotas 2004-09-10 ir kad juridiniam asmeniui teks pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį VMI. LAT 2002-09-30 nutartyje 3K-3-1107/2002 konstatavo, kad įmonė, kuri užsiima ūkine komercine veikla ir kurios tikslas - pelno siekimas, veikia savo rizika ir jai yra taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai;

4) jokios kitokios GPM mokėjimo nuostatos 2007-02-28 pirkimo-pardavimo sutartyje aptartos nebuvo, be to, mokestinės teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio ir šalys jų keisti negali. Patenkinus skundą, butų pažeistos atsakovų turtinės teisės ir interesai, teisingumo ir protingumo principai, taip pat mokestinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nes pareiga išskaičiuoti ir sumokėti GPM būtų nepagrįstai perkelta atsakovams, o ne juridiniam asmeniui – ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas pilnai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai aiškino ir taikė Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias gyventojų pajamų mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės biudžetą, nustatytos byloje aplinkybės nepatvirtina teismo sprendimų išvadų, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas pilnai (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, yra nustatyta, kad ieškovas su atsakovais 2007-02-28 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (t.1, b.l.12-18), kurios pagrindu atsakovai pardavė, o ieškovas už 1 750 000 Lt nupirko 3,0498 ha žemės sklypą, esantį Armaniškiuose, Kauno m., unikalus Nr. 5250-0014-0117. 2007-02-28 šalys pasirašė turto perdavimo priėmimo aktą (t.1, b.l.19-22). Ieškovas po sandorio sudarymo 2008 08 14 Kauno apskrities VMI sumokėjo 43 879 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą nuo dalies sumokėtos atsakovams sumos už žemės sklypą (t.1, b.l.48), kadangi dalis atsakovams nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypo dalių buvo išlaikytos atsakovų nuosavybėje mažiau nei 3 metus (pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 23 str. 1 d.nuostatas).

Ieškovas pareiškė pretenzijas atsakovams, nurodydamas, kad šiuos mokesčius valstybei iš pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gautų pinigų turėjo susimokėti patys atsakovai (t.1, b.l.49, 51, 53, 55, 57, 59, 61, 63). Atsakovams minėtos sumos negrąžinus, ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti iš atsakovų be pagrindo įgytus pinigus (CK 6.237 str. pagrindu).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pirkimo pardavimo sutartį turtas ieškovui buvo parduodamas už 1 750 000 Lt (sutarties 2 p., t.1, b.l.14), jokių papildomų mokėjimų ar įsipareigojimų sumokant gyventojų pajamų mokestį šalys sutartyje atskirai neaptarė. Kadangi nebuvo kitokio šalių susitarimo, šalys, įgyvendindamos prievolę sumokėti mokesčius valstybei už gautas pajamas iš sandorio, turėjo vadovautis teisės normomis (CK 6.156 str. 4 d.), t.y. ieškovas apskaičiuoti, išskaičiuoti iš atsakovams mokėtinų sumų ir sumokėti į biudžetą atsakovams priklausantį 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, o to ieškovui nepadarius - atsakovai turėjo deklaruoti gautas pajamas už žemę, kurią pardavė išlaikę nuosavybėje mažiau nei tris metus ir sumokėti nuo gautų pajamų 15 procentų pajamų mokestį valstybės biudžetui. Nagrinėjamu atveju atsakovams kilo prievolė sumokėti pagal GPMĮ 17 str. 21 p., 23 str. 1 d. pajamų mokestį nuo gautų sumų už parduotą žemę, kurią atsakovai įgijo nuosavybėn mažiau nei prieš 3 metus, o ieškovui pareiga apskaičiuoti, išskaičiuoti iš atsakovams mokėtinų sumų ir sumokėti į biudžetą atsakovams priklausantį 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tačiau ieškovas sumokėjo atsakovams sutartyje numatytą 1 750 000 Lt sumą, neįvykdęs savo mokestinės pareigos iš kiekvienam atsakovui mokėtinų sumų išskaičiuoti kiekvienam atsakovui priklausantį gyventojų pajamų mokestį.

Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pagal GPMĮ nuostatas pajamų mokestis mokamas už gyventojo gautas pajamas. Pagal GPMĮ 5 str. 1 d. pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Ieškovas jokių pajamų iš byloje aptariamos pirkimo pardavimo sutarties negavo, pajamas gavo atsakovai. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas buvo tik mokestį apskaičiuojantis, išskaičiuojantis ir valstybės biudžetui pervedantis asmuo, tačiau ne gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas.

Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovo neįvykdymas mokestinės tvarkos ir pareigos išskaičiuoti iš atsakovų valstybės biudžetui priklausantį 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, nepašalina įstatymo nustatytos pareigos atsakovams pagal GMPĮ 23 str. 1 d. sumokėti valstybės biudžetui 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo gautų pajamų pardavus žemę. Byloje nustačius, kad šį mokestį sumokėjo už atsakovus ieškovas, laikytina, kad atsakovai be teisinio ir faktinio pagrindo įgijo turtą ieškovo sąskaita. Todėl ieškinys šiuo pagrindu tenkintinas (LR CK 6.237 str. 1 dalis).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta atsakovų poziciją byloje toje dalyje, kurioje atsakovai nurodo, kad ieškovas kaip verslo subjektas turėjo žinoti, kad atsakovai dalį žemės pardavė neišlaikę nuosavybėje tris metus, todėl ieškovui tenka prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo žemės pirkimo pardavimo sutartyje numatytos sumos. Ieškovo žinojimas ar nežinojimas apie žemės buvimo atsakovų nuosavybėje trukmę, nepašalina atsakovų pareigos pagal GPMĮ nuostatas sumokėti pajamų mokestį.

Esant byloje šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas pilnai kaip pagrįstas ir įrodytas.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų sumai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 3926 Lt bylinėjimosi išlaidų (1326 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (t.1, b.l.11) ir 2600 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t.1, b.l.65-66)). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 4626 Lt bylinėjimosi išlaidų (1326 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t.2, b.l.7) ir 3300 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t.2, b.l.9-11)). Tačiau teismas, vadovaudamasis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti 3300 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė. Pagal Rekomendacijas nustatyta maksimali suma, priteistina už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 1600 Lt (Rekomendacijų 8.10 punktas), už kiekvieną atstovavimo valandą teisme – 120 Lt (vienintelis 2009-09-28 teismo posėdis truko 30 min., todėl šiuo atveju priteistinos atstovavimo išlaidos teisme sudaro 120 Lt) (Rekomendacijų 8.18 punktas). Todėl, vadovaujantis Rekomendacijomis, maksimali ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų suma, kurią teismas galėtų priteisti ieškovui iš atsakovų, turėtų neviršyti 1 720 Lt, kadangi teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl ko galima būtų nukrypti nuo minėtų Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 11 p.). Todėl patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistinų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 6 972 Lt (3926 Lt + 1326 Lt + 1720 Lt). Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų sumai priteistinos iš atsakovų. Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme buvo patirta 69,50 Lt pašto išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 15,05 Lt pašto išlaidų, viso – 84,55 Lt pašto išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovų kiekvieno atsakovo atžvilgiu proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų sumai (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-05-12 sprendimą.

Byloje priimti naują sprendimą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Transgesta servis“ (į.k.300149940) iš N. K. (duomenys neskelbtini) 7 113,80 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą trylika litų ir 80 centų), S. K. (a.k(duomenys neskelbtini) 7 085,76 Lt (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt penkis litus ir 76 centus), K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7 076,16 Lt (septynis tūkstančius septyniasdešimt šešis litus ir 16 centų), D. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 7 130,29 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt litų ir 29 centus), A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) 7 086,72 Lt (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt šešis litus ir 72 centus), P. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 7 085,76 Lt (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt penkis litus ir 76 centus), A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 1 612,88 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvylika litų ir 88 centus), viso – 44 191,37 Lt be pagrindo įgytų pinigų su priskaičiuotomis palūkanomis.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Transgesta servis“ (į.k.300149940) iš N. K. (duomenys neskelbtini) 1 122,49 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt du litus ir 49 centus), S. K. (a.k(duomenys neskelbtini) 1 117,61 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniolika litų ir 61 centą), K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 116,22 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika litų ir 22 centus), D. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 1 125,29 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis litus ir 29 centus), A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) 1 118,31 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniolika litų ir 31 centą), P. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 1 117,61 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniolika litų ir 61 centą), A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 254,48 Lt (du šimtus penkiasdešimt keturis litus ir 48 centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš N. K. (duomenys neskelbtini) 13,61 Lt (trylika litų ir 61 centą), S. K. (a.k(duomenys neskelbtini) 13,55 Lt (trylika litų ir 55 centus), K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 13,54 Lt (trylika litų ir 54 centus), D. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 13,65 Lt (trylika litų ir 65 centus), A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) 13,56 Lt (trylika litų ir 56 centus), P. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 13,55 Lt (trylika litų ir 55 centus), A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 3,09 Lt (tris litus ir 9 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėJolita Cirulienė