Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jekaterinai Steponavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovams R. R. ir M. R. dėl nekilnojamojo daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų R. R. bei M. R. priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio ieškovei L. Z. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esantys: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise registruoti ieškovės L. Z. ir atsakovų R. R. bei M. R. vardu. Nuosavybės teisę į ½ dalį minėto turto ieškovė L. Z. įgijo 2000-05-18 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 4170, o atsakovai R. R. nuosavybės teisę į 1/8 dalį minėto turto bei M. R. nuosavybės teisę į 3/8 dalis minėto turto įgijo 2002-09-16 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-8154 pagrindu (1 t., 9-13 b.l.). Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota bendraturčių naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarka.

Atsakovai nurodė, kad nors ginčo gyvenamajame name šiuo metu negyvena, tačiau nenori prarasti jiems nuosavybės teise priklausančios turto dalies, ateityje ketina turtu naudotis. Nustačius naudojimo turtu tvarką žada atlikti reikalingus darbus, įsirengti atskirą šildymo sistemą, sanitarinius mazgus, kitus būtinus darbus ir tuomet atsidalinti turtą natūra.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Nagrinėjamu atveju iškilus tarp šalių ginčui dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ir ieškovei prašant atidalinti nekilnojamąjį turtą, prioritetas turėtų būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais.

CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodė, kad siūlė atsakovams susitarti dėl turto atsidalijimo, atsakovė R. R. šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu neigė, nurodydama, kad ieškovės pasiūlymo atsidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra gavusi. Proceso metu susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas. Teismo vertinimu, ieškinio pareiškimas teismui ir ta aplinkybė, kad nepaisant pastangų šalims proceso metu nepavyko suderinti savo valios dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra, t. y. pirmenybė teikiama būtent tokiam atidalijimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009; kt.). Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Kaip minėta, ieškovė siekia atidalyti nekilnojamąjį turtą, jai paskiriant turtą natūra, o atsakovams išmokant kompensaciją, motyvuodama tuo, kad natūra atidalinti nekilnojamojo turto negalima dėl jo nedalumo, turto padalinti negalima be neproporcingos žalos jam padarymo. Taip pat akcentuoja, kad ji su pilnamete dukra ir anūku gyvena šiame name, nurodo, kad jos pastangomis buvo suremontuotas namas, pakeisti langai, sutvarkyta šildymo ir vandentiekio sistema, elektros instaliacija, o atsakovai minėtoje namų valdoje negyvena ir gyvenamasis plotas jiems nėra reikalingas.

Teismas nesutinka, kad visas ginčo turtas yra nedalus, tačiau pripažįsta, kad gyvenamojo namo atidalijimas natūra dėl jo suplanavimo, bendros komunikacijų įrangos buvimo yra komplikuotas, atidalinant turtą natūra reikėtų papildomų lėšų gyvenamojo namo rekonstrukcijai atlikti, o pastato rekonstravimo darbų atlikimas, šalims tarpusavyje nesusitariant, būtų apsunkintas arba netgi neįmanomas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovams teismas siūlė pareikšti reikalavimus dėl turto atidalijimo, atsakovai buvo pareiškę reikalavimą dėl turto atidalijimo natūra, tačiau bylos nagrinėjimo metu šio savo reikalavimo nebepalaikė ir prašė tenkinti jų reikalavimus dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Tokiu būdu nei viena ginčo šalis šiuo metu neprašo atidalinti turtą natūra. Pažymėtina tai, kad atsakovų paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu patvirtina, jog nepaisant to, kad šiuo metu jie prašo nustatyti naudojimosi turtu tvarką, jų tikslas vis dėlto yra atsidalinti ateityje turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi naudojimosi turtu tvarkos nustatymas nagrinėjamu atveju būtų visiškai neracionalus, nes nustačius naudojimosi turtu tvarką būtų nustatyta tik tai kokiomis patalpomis ir žemės sklypo dalimis turėtų teisę naudotis kiekviena iš šalių, tačiau jie liktų viso turto bendrasavininkiais, liktų neaišku koks konkretus turtas priklauso kiekvienai iš šalių. Nustačius siūlomą naudojimosi turtu tvarką šalims siekiant ateityje atsidalinti turtą natūra, įvertinus tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus tarpusavio santykius, tikėtina, kad kiltų naujas ginčas, kurio šalims nepavyktų išspręsti bendru tarpusavio sutarimu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu akcentavo, kad jie nori turėti nuosavybę ir naudotis jiems priklausančia turto dalimi, nori name apsigyventi, tačiau pagal jų siūlomą naudojimosi turtu tvarką, jiems tenkanti naudotis gyvenamojo namo dalis yra be sanitarinių mazgų, virtuvės, katilinė skiriama naudotis ne šalims bendrai, o asmeniškai ieškovei, kuri turėtų rūpintis ne tik savo, bet ir atsakovams priklausančių patalpų šildymu. Net ir nustačius atsakovų siūlomą naudojimosi turtu tvarką, atsakovai gyventi gyvenamajame name, t.y. naudoti šį turtą pagal tiesioginę jo paskirtį negalėtų dėl sanitarinių mazgų ir virtuvės nebuvimo, taigi nustatyti tokią naudojimosi turtu tvarką, kuri neužtikrina racionalaus turto naudojimo, netikslinga. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad šiuo metu visas turtas priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovams bendrai ir jų teisės naudotis turtu yra lygios. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovai turėtų prisiimti tiek su šio turto išlaikymu, tiek su šio turto atidalijimu natūra susijusias išlaidas. Tačiau tai nereiškia, kad kažkuriam iš bendrasavininkių gali būti perkeliama pareiga prižiūrėti ir rūpintis visu turtu. Būtent tai nagrinėjamu atveju atsakovai siekia įgyvendinti, pagal siūlomą naudojimosi turtu tvarką įpareigodami ieškovę rūpintis viso gyvenamojo namo šildymu iki to laiko, kol bus atskirtos ieškovei ir atsakovams priklausančios šildymo sistemos, kartu nesiūlydami jokios šių išlaidų ir ieškovės dėl to patiriamų nepatogumų kompensavimo tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje pateiktą medžiagą matyti, jog ieškovė savo lėšomis name keitė šildymo katilą, atliko kitus šildymo sistemos remonto darbus (1 t., 128-133, 139-140 b. l.). Atsakovai aplinkybės, kad name yra atlikti šildymo sistemos remonto darbai iš esmės neneigia, neigia tik šių darbų atlikimo būtinumą, nurodo kitokias šių darbų atlikimo būtinumą patvirtinančias priežastis, nei nurodo ieškovė. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovė tiek minėtus šildymo sistemos, tiek elektros instaliacijos keitimo bei kitus namo remonto darbus gyvenamajame name atliko nesant tam objektyvios būtinybės. Ginčo dėl to, kad atsakovai neprisidėjo prie šildymo sistemos remonto darbų apmokėjimo byloje nėra, todėl ieškovės argumentai, kad turtą atidalijant natūra jai turėtų būti kompensuojamos su šildymo sistemos atskyrimu susijusios išlaidos, yra pagrįsti. Nors atsakovai ir teigia, kad ieškovė apie būtinumą keisti šildymo katilą ir atlikti kitus darbus jų neinformavo, darbus atliko negavusi jų sutikimo, byloje pateiktas 2002-09-16 R. R. įspėjimas L. Z. (1 t., 15 b. l.) patvirtina, kad R. R. buvo žinoma apie tai, kad L. Z. ginčo name atlieka remonto darbus. Ji ne tik nesutiko, kad L. Z. name atliktų remonto darbus, tačiau ir pati jokių remonto darbų name neatliko, nesiūlė kokie darbai ir kokia tvarka turėtų būti atliekami. Atsakovai neginčija fakto, kad daugiau kaip trylika metų ginčo name jie negyveno, tokiu būdu jie buvo nusišalinę nuo jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio turto priežiūros. Taigi būtent dėl atsakovų pasyvumo rūpinantis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, šiuo metu yra susidariusi tokia faktinė situacija, kai viena ieškovė daugelį metų rūpinosi visu šalims priklausančiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo ir išlaikė, tuo pačiu naudojosi ir šiuo turtu teikiama nauda. Teismo nuomone, būtent į šią situaciją reikia atsižvelgti sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Kaip jau minėta, atsakovas M. R. bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės, be to, ginčo gyvenamajame name faktiškai negyveno trylika metų, todėl nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę turėti gyvenamąją vieta nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovų siūloma naudojimosi turtu tvarka yra neracionali, objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, dėl to atsakovų priešieškinis dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju nei vienai iš šalių nereiškiant reikalavimo atidalinti turtą natūra, spręstinas atidalijimo, paskiriant kompensaciją pinigais, klausimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką analogiškos kategorijos bylose, pažymėjo, jog tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (pvz. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Atsakovai, nesutikdami su ieškovės siūlomos kompensacijos dydžiu, nurodė, kad nepateikti turto vertinimo duomenys, atspindintys individualias turto savybes, tačiau jokių kitų duomenų, išskyrus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie vidutinę turto rinkos vertę, leidžiančių objektyviai nustatyti ginčo turto rinkos vertę nepateikė. Ieškovė atlikti individualų turto vertinimą bylos nagrinėjimo metu nesutiko, siekdama nedidinti bylinėjimosi išlaidų byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, nustatydamas ginčo vidutinę rinkos vertę remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė remiasi VĮ Registrų centras nurodoma turto vidutine rinkos verte. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame 2002-08-20 duomenimis nurodyta 87473 Lt (25333,93 Eur) vidutinė gyvenamojo namo, 3842 Lt (1112,72 Eur) ūkinio pastato, 227 Lt (65,74 Eur) kiemo statinių ir 1998-12-01 duomenimis – 7010 Lt (2030,24 Eur) žemės sklypo vertė (1 t., 10-13 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, kuriuose nurodyta gyvenamojo namo vertė 2002-08-20 duomenimis – 25334 Eur, ūkinio pastato vertė 2015-10-02 duomenimis – 3490 Eur, kiemo statinių vertė 2015-10-02 duomenimis – 210 Eur, žemės sklypo vertė 2015-10-02 duomenimis – 10700 Eur (2 t., 22, 23 b. l.), taip pat duomenis, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2014-01-01 duomenimis buvo 145000 Lt (41994,90 Eur), ūkinio pastato vertė 2014-01-01 duomenimis – 12100 Lt (3504,40 Eur), kiemo statinių, priklausančių gyvenamajam namui vertė nenurodyta, žemės sklypo vertė – 2014-01-01 duomenimis – 37100 Lt (10744,90 Eur) (2 t., 24, 25 b. l.). Atsakovai pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2002-08-20 duomenimis yra 25334 Eur, ūkinio pastato – 1113 Eur, kiemo statinių – 66 Eur, žemės sklypo vertė 1998-12-01 duomenimis yra 2030 Eur (2 t., 7, 9 b. l.).

Teismo sprendimo priėmimo metu patikrinus duomenis viešoje vidutinės rinkos vertės paieškoje pagal unikalų numerį nustatyta, kad nuo 2015-01-01 Nekilnojamojo turto registre nurodoma 41600 Eur ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė, 3490 Eur ūkinio pastato ir 10700 Eur žemės sklypo vertė. Kiemo statiniams vertinimas nėra atliktas. Pagal ieškovės pateiktą išrašą iš Nekilnojamojo turto registro su masinio vertinimo verte (2 t., 24 b.l.) matyti, kad kiemo statiniai (kiemo aikštelė ir tvora) nurodyti kaip gyvenamojo namo priklausiniai ir atskirai nevertinami. Pagal šiuos duomenis teismas sprendžia, kad kiemo statinių vertė yra įskaičiuota į gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę, todėl atskirai neskaičiuojama. Taigi pagal šiuos duomenis šiuo metu viso ginčo turto bendra vidutinė rinkos vertė yra 55790 Eur. Ieškovei ir abiem atsakovams priklauso po ½ dalį turto, kurio vertė pinigine išraiška yra 27895 Eur.

Ieškovė už ½ dalį atsakovams priklausančios turto dalies priteisimą jai natūra prašo priteisti atsakovams 17000 Eur kompensaciją. Nustatant atsakovams priteistinos kompensacijos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad ji viena trylika metų išlaikė turtą, yra investavusi į gyvenamąjį namą 24456 Eur. Mano, kad pusę šios sumos turėtų padengti atsakovai, nes dėl ieškovės atliktų darbų padidėjo namo vertė. Pažymi, kad 2002 metais name įvyko gaisras, kurio kaltininkas buvo G. R., po kurio mirties atsakovai ir įgijo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo ir kito turto. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad didelę dalį jos atliktų namo remonto darbų buvo būtina atlikti būtent dėl įvykusio gaisro. Tuo tarpu atsakovai šias ieškovės nurodytas aplinkybes neigia, nurodydami, kad gaisro metu namas stipriai nenukentėjo ir namo remonto darbus buvo būtina atlikti dėl natūralaus turto nusidėvėjimo, o ne dėl gaisro. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo gyvenamajame name 2002-06-22 kilo gaisras, kurio metu aprūko sienos ir lubos 30 kv. m plote, tai patvirtina Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštai (1 t., 14, 145 b. l., 2 t., 6 b. l.). Gaisro, vykusio 2002 metais, likvidavimo tyrimo medžiaga yra sunaikinta, todėl nustatyti kokiomis priemonėmis buvo gesinamas gaisras nėra galimybės. Liudytojas E. M., gaisro metu dirbęs vairuotoju Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, patvirtino, kad gaisro metu ugnies nematė, namo stogas nedegė, nežino kokiomis priemonėmis buvo gesinamas gaisras, nurodė, kad iš patirties žino, kad tokie gaisrai gesinami vandeniu, o ne putomis.

Atsakovai, neigdami būtinybę atlikti name elektros instaliacijos darbus, pateikė informaciją iš AB „LESTO“, patvirtinančią, kad ši įmonė 2003 metais vykdė rekonstrukcijos darbus Žemaitės gatvėje Šiauliuose (1 t., 45 b. l.), laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2015-09-23 objekte, adresu Žemaitės g. 130, Šiauliai, nebuvo nustatyta elektros apskaitos prietaisų gedimų ir elektros energijos tiekimo nutraukimų bendrovės iniciatyva (2 t., 40 b. l.). Teismas pažymi, kad ši informacija patvirtina tik tai, kad AB „Lesto“ atliko tam tikrus darbus savo iniciatyva ginčo turte ir elektros energijos tiekimo nebuvo nutraukusi savo iniciatyva, tačiau šie dokumentai negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad su elektros energijos tiekimu susiję darbai nebuvo atliekami turto bendrasavininkių iniciatyva.

Teismo posėdžio metu ieškovės L. Z. prašymu apklausti liudytojai D. A. R., K. K., A. B., L.B., ir V. V. P., patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad po gaisro buvo aprūkusios gyvenamojo namo sienos, esančios tiek pusrūsyje, tiek pirmame namo aukšte, patalpos buvo sulietos vandeniu, išsiklaipė durys, buvo išsilydę elektros laidai, prakiuro vamzdžiai, šildymo katilas, reikėjo juos keisti.

Tuo tarpu atsakovės R. R. prašymu apklausti liudytojai A. B., B. Ž. ir V. B. nurodė, kad po gaisro jie padėjo atsakovei R. R. nuplauti aprūkusias sienas namo pusrūsyje, gaisro metu vandeniu buvo aplietos tik patalpos, kur vyko gaisras, gaisro pėdsakų pirmame namo aukšte nebuvo, reikėjo įdėti kelis langus, kurie buvo išdaužti gaisro metu. Po gaisro elektra name buvo.

Įvertinęs aukščiau aptarus liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad jie yra prieštaringi, jie vertintini kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste (CPK 185 str.). Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad dalijamame gyvenamajame name vyko gaisras. Šalys neginčija to, kad po gaisro buvo aprūkusios namo sienos, tai patvirtina ir byloje ieškovės pateiktos foto nuotraukos (1 t., 81-86 b. l.). Ieškovės byloje pateikti prekių įsigijimo kvitai patvirtina (1 t., 95-137 b. l.), kad buvo perkamos statybinės medžiagos, įvairios apdailos prekės, durys, buvo montuojama šildymo sistema. Visų darbų užsakove nurodyta L. Z.. Nors atsakovai nurodė, jog iš pateiktų prekių įsigijimo kvitų neaišku, kokios statybinės medžiagos buvo įsigytos ir kur jos buvo panaudotos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), nurodo kito turto neturinti. Šios aplinkybės atsakovai neginčija, todėl nėra pagrindo abejoti, kad statybines medžiagas, duris ir kitus daiktus, ieškovė būtų galėjusi panaudoti kur nors kitur, nei ginčo turtui remontuoti, pagerinti. Atsakovės R. R. pateiktas raštas iš UAB „Šiaulių vandenys“ patvirtina, kad 2011-03-27, adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme buvo rastas trūkęs vandentiekio įvadas, gedimą likvidavo namų savininkai (1 t., 161 b. l.). Šie duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad buvo atliekami vandentiekio sistemos tvarkymo darbai. Aplinkybes, kad nurodyto gedimo tvarkymo darbus apmokėjo ieškovė L. Z. patvirtino liudytoja apklausta V. V. P.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčytinai nustatyta, kad ieškovė L. Z. per laikotarpį nuo 2002 metų birželio mėnesio iki dabar savo lėšomis yra atlikusi įvairius gyvenamojo namo remonto darbus. Duomenų apie tai, kad būtų buvusi atlikta namo rekonstrukcija, namą iš esmės pagerinant, byloje nėra. Priešingai, ieškovės pateikta UAB „Armontus“ parengta sąmata stogo keitimui (1 t., 141-144 b. l.) pavirtina, kad yra reikalingi papildomi darbai, susiję su namo bendrų inžinerinių sistemų atnaujinimu. Liudytoja apklausta byloje pateiktą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos planą rengusi L. M. parodė, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma pagal esamą turto padėtį, kai vertinama tik tai, ar yra durys, grindys, langai, šildymo sistema ir panašiai, kokios būklės yra nurodytas turtas nevertinama.

Atsižvelgiant į tai, kad gaisras įvyko 2002 metais, tuo tarpu ieškinys dėl turto atidalijimo teisme buvo pareikštas tik 2015 metais, individualus turto vertinimas nėra atliktas, teismas konstatuoja, kad nėra objektyvios galimybės įvertinti kokius konkrečius gyvenamojo namo remonto ir atnaujinimo darbus buvo būtina atlikti dėl natūralaus turto nusidėvėjimo, o kokius – dėl name kilusio gaisro. Byloje nustatyta, kad ieškovė faktiškai naudojasi visu gyvenamuoju namu bei priklausiniais, gaudama tam tikrą turtinę naudą, už kurią atsakovams nėra niekaip kompensuojama, nors jų teisė naudotis turtu yra visiškai tokia pat, kaip ir ieškovės. Teismas sutinka su atsakovų nurodytu argumentu, kad ieškovės nurodytos 4000,00 Eur namo šildymo išlaidos už paskutinius trejus metus, įtakos turto vertės nustatymui neturi, nes šios išlaidos yra priskiriamos prie namo išlaikymo išlaidų, kurios namo vertės negali nei padidinti, nei sumažinti. Siekdama, kad atsakovai atlygintų šias išlaidas (jų dalį), ieškovė turėtų reikšti savarankišką reikalavimą, atitinkamai įrodinėdama tokio reikalavimo pagrįstumą, remdamasi ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Taigi ieškovės reikalavimas sumažinti šia suma atsakovams priteistinos kompensacijos dydį yra nepagrįstas. Pažymėtina tai, kad ieškovė nori ir toliau šiuo turtu naudotis bei jo neprarasti, todėl ieškovė, gaudama turtą, neturi teisėto pagrindo tikėtis, kad nereikės išmokėti kompensacijos pagal vidutinę turto rinkos vertę, neatsižvelgiant į atsakovų teisėtą interesą gauti kompensaciją už turtą, kurio jie teismo sprendimo pagrindu netenka.

Vertindamas byloje pateiktus įrodymus, teismas atsižvelgia taip pat į tą aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. R. nurodė, jog sutiktų ieškovei parduoti savo turto dalį, jei ieškovė jiems su mama sumokėtų 25000 Eur piniginę kompensaciją, atsakovės R. R. atstovė advokatė V. Povilaitienė baigiamosios kalbos metu nurodė, kad atsakovams turėtų būti sumokėta mažiausiai 30000,00 Eur piniginė kompensacija pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus duomenis apie vidutinę turto rinkos vertę, kuri siekia 61100 Eur. Nepaisant to, kad atsakovai nurodė iš esmės nesutinkantys su turto atidalijimu išmokant jiems piniginę kompensaciją, atsakovo M. R. pozicija bylos nagrinėjimo metu leidžia teigti, kad atsakovai svarstė galimybę sudaryti taikos sutartį su ieškove, jeigu ji būtų sutikusi sumokėti už jiems priklausančią nekilnojamojo turto dalį 25000 Eur kompensaciją.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, siekdamas nepažeisti šalių interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), įvertinęs vidutinę turto rinkos vertę ir ieškovės pateiktus įrodymus apie jos investicijas į turtą, padėjusias išlaikyti esamą dalijamo turto būklę, teismas sprendžia, kad ieškovei reikalaujant taikyti turto atidalijimo būdą, kai jai atitenka turtas natūra, o atsakovams išmokama piniginė kompensacija, byloje taikytinas toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principas ir atsakovams turi būti sumokėta 22000 Eur kompensacija. Taikyti priešingą variantą, priteisiant turtą natūra atsakovams, o ieškovei išmokant piniginę kompensaciją pinigais nagrinėjamu atveju būtų neracionalu, nes byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad būtent ieškovė šiuo metu faktiškai naudojasi turtu, kito nekilnojamojo turto teigia neturinti, tuo tarpu atsakovai ginčo turtu faktiškai nesinaudoja.

Sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją būtina nustatyti bendraturčių galimybę tokią kompensaciją sumokėti.

Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė R. R. yra iš dalies darbinga (1 t., 160 b. l.), duomenų apie turimas santaupas ar turimą kitą nekilnojamąjį turtą nepateikė. Atsakovas M. R. bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės, teismo posėdžio metu nurodė, kad mokosi, nedirba, gauna tik stipendiją ir našlaičio pensiją, jokių kitų pajamų neturi, finansiškai jį remia atsakovė R. R.. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovai nebūtų pajėgūs išmokėti kompensaciją ieškovei tuo atveju, jei turtas būtų priteisiamas atsakovams natūra.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė L. Z., nors ir yra iš dalies darbinga (1 t., 197 b. l.), tačiau gauna reguliarų darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą pažymą 2014 metais uždirbo 22239,18 Lt (6440,91 Eur), 2015-05-22 duomenimis jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje Danske Bank turėjo 11385,14 Eur piniginių lėšų, bylos nagrinėjimo metu sutiko sumokėti atsakovams 17000,00 Eur, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė yra pajėgi sumokėti iš jos atsakovams priteistiną piniginę kompensaciją.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, turinti esminį interesą naudotis turtu, turi realias galimybes išsaugoti ir neprarasti nekilnojamojo turto, todėl turto atidalinimas natūra, atsakovams išmokant kompensaciją, geriausiai apgina bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.

Vadovaujantis išdėstytu, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp bendrasavininkių L. Z., M. R. ir R. R. atidalintinas taip:

L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteistinas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisiant iš ieškovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 16500 Eur kompensaciją už ieškovei (bendrasavininkei) L. Z. atitenkančio aukščiau išvardinto turto 3/8 dalis;

priteisiant iš ieškovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 5500 Eur kompensaciją už ieškovei (bendrasavininkei) L. Z. atitenkančio aukščiau išvardinto turto 1/8 dalį. Kita ieškinio dalis atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinio reikalavimas atidalinti turtą priteisiant jai turtą natūra, o atsakovams priteisiant kompensaciją iš esmės patenkintas, priteisiant didesnę nei ieškovė prašė ieškiniu kompensaciją, o priešieškinis dėl naudojimosi turtu tvarkos atmestas, todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė L. Z. sumokėjo 64,58 Eur (223,00 Lt) žyminį mokestį (1 t., 19 b. l.), nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleista (1 t., 21-22 b. l.), advokato atstovavimo išlaidos sudaro 585 Eur (1 t.,18 b. l., 2 t. 34-38 b. l.), iš viso 649,58 Eur. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius.

Todėl iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistina 649,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 324,79 Eur iš kiekvieno.

Įvertinęs tai, kad atsakovams pareiškus pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo teismas sprendė, kad dėl sunkios atsakovų turtinės padėties yra pagrindas atleisti juos iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo (1 t., 147 b. l.), žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė L. Z., pateikdama ieškinį, buvo atleista, iš atsakovų valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 1 d., 4 d., 5 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 4,40 Lt. Iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes iš kiekvieno priteistos išlaidos yra mažesnės negu 3 Eur (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Atidalinti bendrasavininkiams L. Z., R. R. ir M. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip:

Priteisti L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti iš ieškovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 16500 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją už ieškovei (bendrasavininkei) L. Z. atitenkančio aukščiau išvardinto turto 3/8 dalis;

priteisti iš ieškovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją už ieškovei (bendrasavininkei) L. Z. atitenkančio aukščiau išvardinto turto 1/8 dalį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei L. Z. iš atsakovo M. R. 324,79 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei L. Z. iš atsakovės R. R. 324,79 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 79 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.