Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.;

1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.4.; 1.1.10.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.3.6.4.5.

2013 m. spalio 24 d.

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone, LR pilietis, lietuvis, baigęs 10 klasių, nesimokantis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Akmenės r., neteistas, ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, LR pilietis, lietuvis, baigęs 7 klases, dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Akmenėje, teistas keturis kartus, bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

yra kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. ir V. J., veikdami bendrininkų grupe, panaudoję psichinį ir fizinį smurtą pasikėsino pagrobti 100 Lt, o būtent: 2013 m. kovo 9 d. apie 21⁰⁰ val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie kelio Kuršėnai–Mažeikiai, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., V. J. ir S. S. priėjo prie automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusio D. S., V. J. pabeldė į automobilio langą, D. S. atidarius langą, S. S. įrėmė D. S. į galvą plastikinį pistoletą, D. S. nežinant, kad ginklas nešaunamasis, liepė išlipti iš automobilio, per prievartą ištraukė jį iš automobilio, prie automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. įrėmė plastikinį pistoletą D. S. į galvą, nutempė prie automobilio priekio, reikalavo iš D. S. 100 Lt, o D. S. atsakius, kad pinigų neturi, V. J. sudavė D. S. vieną kartą ranka į veidą, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes D. S. pabėgo, sėdo į automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užsirakino, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 60-61, 75-76 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje S. S. paaiškino, kad 2013 m. kovo 9 d. su draugais J. S., V. J. ir mergina (jos vardo, pavardės nežino), buvo Šiauliuose prie PC „Saulės miestas“ esančiame lombarde, kuris dirba visą parą. Ten pridavė savo kompiuterį, nes trūko pinigų. Gavo apie 300 Lt. Prieš važiuodami į Šiaulius gėrė S. A., taip pat gėrė važiuodami automobilyje. Jautėsi apsvaigęs. Išgertuvių bute metu vaikiško plastmasinio pistoleto nebuvo ištraukęs, tik sakė, kad jį turi, pistoletą parodė, kai automobiliu vyko į Šiaulius. Ginklą laikė kišenėje, o kitiems parodė šiaip sau. Taigi iki įvykio V. J. pistoletą buvo matęs. Nežino, kiek buvo valandų, kai važiavo į A. atgal.

Pakeliui į A., už K., sustojo parūkyti šalia kelio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Kai įvažiavo, aukštelėje buvo du automobiliai. Jis ir V. J. išlipo iš automobilio, rūkė. Berūkant V. J. pasiūlė prieiti prie vieno iš stovinčių automobilių ir pagąsdinti jame sėdinčius žmones. Su V. J. nesitarė, kad naudos ginklą ir reikalaus pinigų. Jis iš J. S. automobilio pasiėmė pistoletą. V. J. matė, kad jis jį pasiėmė. Buvo apie 21 val., tamsu. Ginklą išsitraukė, kai priėjo prie nukentėjusiojo mašinos ir pabeldė į vairuotojo durelių langą. Vairuotojas pradarė langą. Automobilyje sėdėjo nepažįstamas vairuotojas; dar buvo 2-3 žmonės. Tada kilo mintis pareikalauti pinigų. Vairuotojui pradarius langą, įrėmė žaislinį pistoletą vairuotojui į galvą ir paliepė išlipti iš automobilio. Vairuotojui išlipus, paėmė jį už striukės ir nutempė prie automobilio priekio. Vaikinas nesipriešino. Kol atitempė nukentėjusįjį iki jo automobilio priekio, pistoletą laikė jam prie galvos, paskui nuleido. Prie automobilio priekio vairuotojui pasakė: „duok 100 Lt“. Vaikinas atsakė, kad pinigų neturi. Tada V. J. sudavė tam vaikinui vieną kartą ranka į veidą, abu apsistumdė. Tuo metu vaikino ranką jis jau buvau paleidęs. V. J. sudavus, vaikinas nubėgo į savo automobilį ir užsirakino. Jie sugrįžo į savo automobilį ir išvažiavo. A. r. juos sulaikė policijos pareigūnai. Gauti 100 Lt nenorėjo - tenorėjo pajuokauti. Gailisi padaręs nusikaltimą, sumokėjo nukentėjusiajam 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, jo atsiprašė.

Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 112-114, 127-128 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje V. J. paaiškino, kad 2013 m. kovo 9 d., kiek buvo valandų, neprisimena, bet galėjo būti apie 15⁰⁰ val., jis atėjo pas V. V.. Čia taip pat atėjo jo panelė A. F., S. S. ir Karolis (jo pavardės nežino). Vartojo alkoholinius gėrimus: alų, degtinę. S. S. sakė, kad turi ginklą, bet jo iš striukės kišenės nebuvo ištraukęs ir nerodė. Jis pagalvojo, kad šis juokauja. S. S. iki tol pažinojo tik iš matymo, nes gyveno šalia (A.). Baigus gerti, K. nuėjo į namus, o S. S. sugalvojo parduoti savo kompiuterį, todėl S. S., V. V. ir jis išvyko į Š.. Į Š. savo automobiliu juos vežė kažkoks S. S. draugas, kurio jis nepažįsta. Visą kelią važiuodami į Š. gėrė alų. Š. lombarde, kuris yra centre, S. S. pridavė savo kompiuterį. Už kompiuterį gavo 300 Lt, iš kurių 80 Lt sumokėjo juos atvežusiam savo draugui.

Važiuodami atgal iš Š. į A., sugalvojo parūkyti, tačiau vairuotojas automobilyje rūkyti neleido. Tada paprašė, kad vairuotojas sustotų aikštelėje. Jis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje už K.. Toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo dar du automobiliai. Iš automobilio išlipo visi: jis, S. S., V. V. ir vairuotojas. Kiek prisimena, parūkius V. V. ir vairuotojas sėdo į automobilį, S. S. pasakė: „Einam prie vieno iš automobilių, gal prie ko nors prisikabinsim?“. Kadangi tiek S. S., tiek ir jis buvo neblaivūs, tai norėjosi nuotykių. Neaptarinėjo detaliai, kas, ką darys, tuo labiau iš anksto neketino ką nors apiplėšti.

Su S. S. nuėjo prie vieno iš aikštelėje stovėjusių automobilių. Iš pradžių priėjo prie arčiau stovėjusio automobilio, tačiau jame žmonių nebuvo, tada nuėjo prie toliau stovėjusio kito automobilio. Priėjęs prie automobilio, jis pabeldė į vairuotojo durelių stiklą. Vairuotojui pradarius langą, S. S. liepė vairuotojui atidaryti duris. Kai vairuotojas pradarė automobilio duris, S. S. išsitraukė iš striukės kišenės pistoletą ir, laikydamas atkišęs į jį vairuotojo galvą, liepė lipti iš automobilio. Pamatęs tamsoje pistoletą, pagalvojo, kad jis yra tikras. Pasidarė nebejuokinga. Bet S. S. nestabdė, jam nebuvo baisu. Vairuotojas išlipo iš automobilio. Jis atsitraukė prie automobilio priekio. S. S., atkišęs šautuvą į vairuotoją (ginklas nebuvo priglaustas prie nukentėjusiojo galvos, tik nukreiptas į galvą per atstumą), iki automobilio priekio atitraukė ir vairuotoją. Traukdamas vairuotoją iki automobilio priekio, S. S. reikalavo iš jo 100 Lt. Vairuotojas atsakė, kad pinigų neturi, tada vairuotojas su S. S. susistumdė. Jis priėjo prie vairuotojo ir vieną kartą rankos delnu trenkė į veidą. Nežino, kodėl sudavė. Sudavęs smūgį nuvirto pats, nes buvo slidu (užlipo ant ledo). Atsistojęs S. S. pasakė „baik blūdyt“ ir jie nuėjo prie automobilio, kuriuo atvažiavo. Išvažiavus iš aikštelės, prie Papilės juos sulaikė policija. Gailisi padaręs nusikaltimą, prieš teismo posėdį nukentėjusiojo atsiprašė.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamieji kaltę pripažino visiškai, davė paaiškinimus, iš esmės analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nėra kaltinami padarę sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir nei prokurorė, nei kaltinamųjų gynėjai nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. S. (1 t., 29-30, 32-33 b. l.) parodė, kad negali apibūdinti, kaip įtariamieji atrodė. Prisimena tik tiek, kad vienas buvo žemesnis ir smulkesnis, kitas - aukštesnis ir stambesnis. Kuris iš jų S. S., nežino. Į vairuotojo langą beldė žemesnis vaikinas ir liepė: atidaryti langą. Kai atidarė langą, minėtas vaikinas paklausė, ar čia jo aikštelė ir ką jis čia daro. Jis vaikinui atsakė, kad nieko nedaro, šiaip sėdi. Tada tas vaikinas įkišo pro langą pistoletą ir liepė išlipti, sakydamas „pašnekėsim“. Pistoletas atrodė kaip tikras, tačiau jo atpažinti negali, nes buvo tamsu. Jis iš pradžių nelipo lauk, tada tas vaikinas nuleido ginklą, atidarė automobilio duris, paėmė už peties, įrėmė pistoletą į smilkinį ir ištempė iš automobilio. Kitas vaikinas stovėjo šalia, tačiau nieko nedarė. Ištempęs iš automobilio žemesnis vaikinas visą laiką ginklą laikė įrėmęs į kaktą ir taip nutempė jį prie automobilio priekio, pareikalavo duoti 100 Lt. Reikalaujant pinigų ginklas buvo įremtas jam į kaktą. Tuo metu aukštesnis vaikinas buvo šalia, bet nieko nedarė. Jis pasakė, kad 100 Lt neturi, tada ir aukštesnis vaikinas liepė duoti 100 Lt. Jis vėl pasakė, kad neturi. Kai žemesnis vaikinas nuleido ginklą, aukštesnis vaikinas paėmė už dešinio paties ir vieną kartą kumščiu trenkė į lūpas. Gavęs smūgį, nustūmė aukštesnį vaikiną, apibėgo aplink automobilį ir įsėdo į jį. Vaikinai nubėgo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis važiavo jiems iš paskos. Policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, atpažino jį bandžiusius apiplėšti vaikinus. Vienas jų įsėdo į automobilio priekyje esančią keleivio sėdynę, kitas - į galinę sėdynę už vairuotojo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. D. (1 t., 37, 39-41 b. l.) parodė, kad 2013 m. kovo 9 d. apie 20³⁰ val. automobiliu „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jo tėvui R. Š., su drauge B. ir A. S. atvažiavo į R. automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie kelio K.-M.. Tuo pat metu D. S. atvažiavo su savo automobiliu. Jis buvo su drauge B.. Aikštelė neapšviesta. Sustojo aikštelės gale. D. S. automobilis stovėjo aikštelės kampe, o jo - arčiau aikštelės vidurio. Jis su B. persėdo į D. automobilį. A. S. liko sėdėti automobilyje, kuriuo atvažiavo. D. automobilyje sėdėjo taip: D. už vairo, B. priekinėje keleivio sėdynėje, jis gale už vairuotojo, B. gale dešinėje, t. y. už B.. Automobilyje šviesa nedegė.

Maždaug už 20 min. į aikštelę įvažiavo trečias automobilis. Jis sustojo priešingame aikštelės kampe, nei stovėjo jie. Automobilio nestebėjo, kiek ten buvo žmonių ir ką jie veikė, nematė. Praėjus 5-10 min. po to, kai įvažiavo automobilis, prie jų automobilio vairuotojo durelių priėjo du vaikinai. Vienas buvo aukštesnis, kitas - žemesnis. Pabeldė į vairuotojo durelių stiklą ir liepė atidaryti langą. D. S. pradarė langą. Tada vienas vaikinas pro atidarytą langą įrėmė D. S. į kaklą pistoletą. Pagal pistoleto dydį galvojo, kad jis tikras. Vienas iš vaikinų, negali pasakyti, ar tas pats, kuris įrėmė pistoletą, ar kitas, pasakė: „duok pinigus arba ką turi“. D, S. atsakė, kad nieko neturi. Atrodo, tas pats vaikinas pasakė lipki lauk iš automobilio. Negali pasakyti, kas: D. S. ar tie vaikinai, pradarė automobilio dureles. Tik matė, kad vaikinas, kuris laikė įrėmęs į D. S. pistoletą, traukė D. S. iš automobilio. Kitas vaikinas tuo metu stovėjo šalia. Ištraukę D. S. iš automobilio, abu vaikinai pro automobilio priekį D. S. vedė į dešinę. Matė, kad D. S. buvo įremtas pistoletas. Ties automobilio priekiu vaikinas, kuris buvo be pistoleto, nugriuvo. Pagalvojo, kad D. S. jį pastūmė. Vaikinas su pistoletu D. S. atvedė iki mašinos šono, t. y. keleivio durelių. Nugriuvęs vaikinas atsikėlė ir priėjo prie dešinio automobilio šono, kur stovėjo D. S.. Tuo metu mašinos viduje jie buvo užsidegę šviesą. Šešėlyje matė, kad kažkuris vaikinas sudavė vieną kartą ranka D. S. į galvos sritį. D. S. nugriuvo ant žemės. Vaikinai stovėjo prie keleivio durelių ir kažką kalbėjo, bet jis nesuprato ką. D. S. atsikėlė, apibėgo mašiną iš galo ir užsirakino iš vidaus. Sugalvojo užstatyti išvažiavimą iš aikštelės, kad anie vaikinai neišvažiuotų, ir pranešti policijai. Nutarė pažiūrėti, kokia mašina tie vaikinai buvo atvažiavę ir koks jos valstybinis numeris. Tuo metu, kai jie nuo išvažiavimo iš aikštelės privažiavo pasižiūrėti valstybinio numerio, automobilis pro juos išvažiavo iš aikštelės ir važiavo A. link. Jie jiems sekė iš paskos ir telefonu informavo policijos pareigūnus, kur važiuoja. Dėl šito įvykio išsigando, pasimetė, nes galvojo, kad D. S. gresia pavojus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta B. S. (1 t., 42-43 b. l.) parodė, kad 2013 m. kovo 9 d. apie 20⁴⁰ val. su draugu D. S. atvažiavo į R. automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie kelio K.-M.. Kitu automobiliu jiems iš paskos važiavo A. S., J. D., Barbora. A. S. liko sėdėti tame automobilyje, su kuriuo atvažiavo, o J. ir B. persėdo į automobilį pas juos. Tuo metu aikštelėje buvo dar vienas automobilis, bet jis greitai išvažiavo. Jų automobilio priekyje degė šviesa. Maždaug už 10 min. į aikštelę įvažiavo dar vienas automobilis. Jis sustojo toje pačioje eilėje, kaip jų automobilis, maždaug už 10 m. kitame aikštelės gale. Ji sėdėjo D, S. ant kelių, buvo nugara į automobilio langą. Kažkas pasakė, kad prie jų ateina du vaikinai. Pasisukusi šonu, pamatė ateinančius du vaikinus. Vienas buvo aukštesnis, kitas - truputį žemesnis. Neprisimena, ar jie pabeldė į vairuotojo durelių langą, ar pradarė. Pamena tik tai, kad priėję vaikinai sakė: „ar čia jūsų nuosava aikštelė, kodėl čia stovite?“. Ji išsigando tokio vaikino elgesio, pasimetė. Atrodo, kad jie užsidarė langą ir vairuotojo dureles. Jai sėdint D. S. ant kelių, kažkas tarp jų veidų įkišo pistoletą. Šautuvas atrodė tikras, bijojo, kad priėję vaikinai jų nenušautų. Nematė, ar įrėmė pistoletą D.. Išsigandusi ji persėdo į keleivio vietą, pro keleivio dureles išlipo lauk. D. S. tuo metu buvo prie mašinos kapoto. Vienas vaikinas laikė D. S. įsikibęs viena ranka į krūtinę, kita - laikė į galvą įrėmęs pistoletą ir reikalavo duodi 100 Lt. D. S. atsakė, kad pinigų neturi. Vaikinas, kuris buvo be ginklo, trenkė D. S. vieną kartą į galvą. D. S. pastūmė tą vaikiną. Vaikinas susvirduliavo, vos nenugriuvo. D. S. apibėgo mašiną iš galo ir įsėdo į savo vietą, užsirakino iš vidaus. D. S. užsivedė mašiną ir užstojo išvažiavimą iš aikštelės. Neprisimena, kaip kita mašina išvažiavo iš aikštelės. Neprisimena, kad dar sėdint automobilyje priėję vaikinai būtų reikalavę pinigų. Dėl šito įvykio ji išsigando, pasimetė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta B. J. (1 t., 44-45 b. l.) parodė, kad 2013 m. kovo 9 d. apie 21 val. R. automobilių stovėjimo aikštelėje buvo D. S. automobilyje. D. S. sėdėjo už vairo, B. S. - priekinėje keleivio vietoje, ji - gale už B. S., o J. - gale už vairuotojo. Šalia esančiame automobilyje, kuriuo jie atvažiavo su J., buvo likęs sėdėti A. S.. Į aikštelę įvažiavo dar vienas automobilis. Maždaug už 5 min. prie jų automobilio vairuotojo durelių, kur sėdėjo D. S., priėjo du vaikinai. Jie pabeldė į vairuotojo durelių langą. D. S. pradarė langą. Priėję vaikinai pradėjo sakyti kažką panašus į tai, kad „ką čia veikiate, ar čia jūsų aikštelė?“. B. S. jiems kažką atsakė. Ji tuo metu bendravo su J. ir nelabai kreipė dėmesio, kas vykstas priekyje. Išgirdo, kad B. S. šaukia. Tada pamatė, kad mašinoje yra ginklas. Ginklas buvo tarp B. S. ir tarp D. S. veido. Pasirodė arčiau B. S., lyg tuo veiksmu jaunuolis, laikantis ginklą, lieptų B. S. pasitraukti. B. S. pasitraukė toliau. Tada vienas vaikinas liepė D. S. išlipti lauk. D. S. išlipus, B. S. pro keleivio dureles taip pat išlipo lauk ir šaukė „baikit“. Ji ir J. liko sėdėti automobilyje. Nepažįstami jaunuoliai D. S. atvedė iki automobilio priekio, įrėmė į galvą ginklą. Ji išsigando, pasilenkė, nes galvojo, kad gali šauti. Girdėjo, kad tuo metu, kai D. S. buvo prie mašinos kapoto ir jam į galvą buvo įremtas pistoletas, vienas vaikinas šaukė: „duok 100 Lt“. D. S. atsakė, kad pinigų neturi. Po to matė, kad kažkuris vaikinas sudavė D. S. vieną kartą į galvą. D. S. pastūmė vaikiną, kuris buvo be šautuvo, ir parbėgo į automobilį. Jie užsirakino automobilyje iš vidaus. Priėję vaikinai apspardė jų automobilį. D, S. užvedė automobilį, užstatė išvažiavimą iš aikštelės. Liudytoja buvo prigulusi, todėl nematė, kaip nepažįstamų vaikinų mašina išvažiavo iš aikštelės.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. S. (1 t., 46-47 b. l.) parodė, kad 2013 m. kovo 9 d. apie 21 val. R. automobilių stovėjimo aikštelėje sėdėjo J. D. automobilio gale ir žaidė mobiliuoju telefonu. Grojo radijas. D. S. automobilyje, kuris stovėjo šalia, sėdėjo D. S., J. D., B. J. ir B. S.. Į aikštelę įvažiavo automobilis, kuris sustojo nuo liudytojo automobilio apie 5 m. atstumu. Jam žaidžiant telefonu, kažkas pasibeldė į automobilio langą. Jis net nežiūrėdamas, kas čia beldžia, pasakė „atstok“. Galvojo, kad beldžia J.. Daugiau nebeldė, taigi jis žaidė toliau. Po kiek laiko pamatė, kad prie D. S. automobilio priekio stovi D. S. ir dar du nepažįstami vaikinai. Tuo metu vienas vaikinas sudavė D. S. į veidą. D. S. nustūmė tą vaikiną ir pro mašinos galą nubėgo į savo automobilį. Užkūrė jį ir nuvažiavo išvažiavimo link. Nematė, kad jaunuoliai turėtų ginklą, negirdėjo, kad reikalautų pinigų. Po to, kai D. S. iš aikštelės išvažiavo, jis paskambino mobiliuoju telefonu D. S. paklausti, kur jie važiuoja. Tada D. S. pasakė, kad jam grasino ginklu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. S. (1 t., 50-52 b. l.) parodė, kad 2013 m. kovo 9 d. apie 17⁰⁰ val. S. S., jo draugas, kurio jis nepažįsta, bei V. (pavardės nežino, tą kartą ją matė pirmą kartą), paprašė nuvežti į naktinį klubą Š., nes jie visi pas V. namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs. S. S., jo draugą bei V. nuvežė į Š.. Kiek buvo valandų, kai jie išvažiavo į Š., nežino. Prieš išvažiuodami jie užsuko pas S. S. į namus, iš kur šis pasiėmė nešiojamą kompiuterį. S. S. norėjo užstatyti jį Š. lombarde, kad turėtų pinigų už ką nueiti į klubą. Pakeliui užsuko į V. esančią parduotuvę nusipirkti alaus ir tik tada išvažiavo į Š..

Bevažiuojant į Š., S. S. paprašė sustoti automobilių stovėjimo aikštelėje, nes norėjo parūkyti ir nueiti į tualetą. Jis sustojo vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje, čia stovėjo dar vienas automobilis. Nematė, ar jame buvo žmonių, kadangi buvo tamsu. Automobilių stovėjimo aikštelėje S. S. su draugu parūkė, nuėjo į tualetą, po to tęsė kelionę. Š. nuvažiavo prie PC „Saulės miestas“. Lombarde V. užstatė S. S. kompiuterį (pastarasis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų). Gavo 300 Lt. Tada S. S. pradėjo prašyti važiuoti į namus, nes visi: V., S. S. bei jo draugas, buvo visiškai girti.

Jiems važiuojant atgal į A., S. S. vėl paprašė sustoti automobilių stovėjimo aikštelėje parūkyti. Sustojo toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kaip ir pirmą kartą. Toje pačioje aikštelėje stovėjo dar du automobiliai. Jose sėdėjo žmonės, tačiau kas, kiek jų buvo, nežino. Kad automobilyje buvo žmonių, suprato automobilio iš viduje degančios šviesos. Jis sustojo kiek toliau nuo minėtų automobilių. Iš automobilio išlipo jis, S. S. bei jo draugas, o V. liko sėdėti automobilyje. Lauke buvo labai šalta, nenorėdamas sušalti įsėdo į automobilį. Automobilyje matė, kaip S. S. bei jo draugas berūkydami kažkur nuėjo. Ar jie buvo priėję prie kiek toliau toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusių dviejų automobilių, nematė, nes buvo tamsu, todėl tiksliai negali pasakyti, kas įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje.

Maždaug po 10 min. grįžo S. S. su draugu ir liepė važiuoti. Jie toliau važiavo A. link. S. S. su draugu kažką šnekėjo, tačiau jis nelabai suprato apie ką, nes jie buvo visiškai girti ir nelabai klausėsi. Tik išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės matė, kad iš tos pačios aikštelės išvažiavo dar vienas automobilis, kuris visą laiką, kol juos sustabdė policijos pareigūnai, važiavo iš paskos. Bevažiuojant už P. miestelio esančioje degalinėje juos sustabdė policijos pareigūnai. Visiems liepė išlipti ir apieškojo. Nesuprato, kodėl policijos pareigūnai juos sustabdė ir ko ieškojo. Pareigūnai rado žaislinį pistoletą. Tiksliai negali pasakyti, kur jie jį rado: ar pas S. S., ar automobilyje, kur S. S. sėdėjo. Radę pistoletą, policijos pareigūnai sulaikė S. S. ir jo draugą.

Kad S. S. turi žaislinį pistoletą, žinojo, nes S. S. jį buvo rodęs, kai buvo užvažiavę pas S. S. paimti kompiuterio. Nežino, kodėl S. S. jį nešiojasi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. V. (1 t., 48-49 b. l.) parodė, kad 2013 m. kovo 9 d. vakare, kiek tiksliai buvo valandų, neprisimena, bet jau buvo pradėję temti, mokyklos stadione A., susitiko su draugais K. (pavardės nežino) ir S. S.. Čia, stadione, trise išgėrė alaus, po to nuėjo pas ją į namus. Pas ją namuose išgėrė dar du butelius 0,7 l talpos degtinės. Kartu su jais namuose gėrė jos brolis T. V., jo draugas S. J. ir V. J.. Kai išgėrė degtinę, S. S. pasiūlė važiuoti į naktinį klubą Š.. Kiek buvo valandų, pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau jau buvo tamsu.

Keturiese, t. y. ji, S. S., V. J. ir vairuotojas, kurio ji nepažįsta ir duomenų nurodyti negali, vairuotojo automobiliu, kurio markės taip pat nežino, išvašis pasiimtų nešiojamą kompiuterį ir nuvežęs į Š. užstatytų lombarde. Taip tikėjosi prasimanyti pinigų, kad turėtų už ką nueiti į naktinį klubą. Kam priklausė kompiuteris, nežino, bet S. S. minėjo, kad tai - jo asmeninis kompiuteris.

Š. nuvažiavo prie PC „Saulės miestas“. Kadangi S. S. nei V. J. neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, o ji turėjo, todėl ji savo vardu lombarde užstatė minėtą kompiuterį. Už tai gavo 300 Lt. Užstačius kompiuterį, S. S. vairuotojui liepė važiuoti atgal į A.. Važiuodami atgal į A., sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Nežino, kodėl ten sustojo. Vairuotojo sustoti lygtais paprašė S. S.. Tada iš automobilio išlipo S. S. ir V. J.. Jie prie automobilio rūkė. Matė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo dar du automobiliai. Ar juose kas nors sėdėjo, nematė. Berūkydami S. S. su V. J. nuėjo prie tų dviejų automobilių. Kodėl jie nuėjo ir ką ten veikė, nelabai matė, nes nelabai žiūrėjo į tą pusę. Netruku į automobilį sugrįžo S. S. ir V. J., liepė vairuotojui važiuoti į A.. Bevažiuojant A. link juos sustabdė policijos pareigūnai ir sulaikė S. S. su V. J.. Nežino, kodėl policijos pareigūnai juos sulaikė. Ji nematė, kad S. S. ir V. J. būtų turėję pistoletą t. y. jį būtų išsitraukę ar apžiūrinėję pas ją namuose, ar būtų jį turėję automobilių stovėjimo aikštelėje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. (1 t., 53-54 b. l.) parodė, kad 2013 m. kovo 9 d. patruliavo su T. apskrities VPK Akmenės rajono PK Viešosios policijos skyriaus vyresniuoju patruliu V. P.. Apie 19¹⁵-19³⁰ val. iš A. rajono PK operatyvaus valdymo grupės budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Š. miesto P. link piliečiai seka automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiame automobilyje važiuoja piliečiai, kurie „R.“ aikštelėje įrėmė nukentėjusiajam į galvą daiktą, panašų į pistoletą, reikalavo duoti 100 Lt. Pagal budėtojo paaiškinimą abu jaunuoliai buvo apsirengę tamsiais rūbais, ant galvos užsidėję kepures. Važiuodami nuo V. mietelio P. miestelio link kelio K.-M. 25 km, pastebėjo minėtą automobilį ir jį sustabdė. Jis priėjo prie sustabdytojo automobilio ir vairuotojo paprašė pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Kolega V. P. stovėjo automobilio keleivio pusėje ir stebėjo keleivius. Patikrinęs vairuotojo dokumentus, paprašė, kad visi keleiviai, išskyrus vairuotoją, po vieną išliptų iš automobilio daiktų apžiūrai.

Priekinėje sustabdyto automobilio sėdynėje sėdėjo S. S.. Dalinės apžiūros metu S. S. striukės vidinėje kišenėje rado netikrą pistoletą ir jį paėmė. Ant galinės sėdynės sėdėjo V. J.. Jį apžiūrėję, jokių draudžiamų daiktų nerado ir nieko nepaėmė. Automobilį vairavo J. S., dar važiavo V. V.. Pas juos draudžiamų daiktų taip pat nerado ir nieko nepaėmė.

Iš paskos su įtariamaisiais sustabdytam automobiliui važiavo nukentėjusysis. Pamatęs iš automobilio išlaipintus asmenis, jis atpažino S. S. ir V. J.. Pasak nukentėjusiojo, būtent šie du asmenys buvo priėję prie jo automobilio ir vienas iš jų, įrėmęs į galvą daiktą, panašų į pistoletą, reikalavo duoti 100 Lt. Nuo įtariamųjų sklido stiprus alkoholio kvapas ir iš jų elgesio, nerišlios kalbos akivaizdžiai matėsi, kad jie neblaivūs. Į tarnybinį automobilį įsodino S. S. ir V. J.. Automobilio vairuotoją J. S. ir V. V., užsirašę jų duomenis, paleido.

2013 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie kelio K.–M., apžiūra (1 t., 13-15 b. l.).

2013 m. balandžio 2 d. S. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole su fotolentelėmis užfiksuota, kaip S. S. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra prie kelio K.-M.. Paaiškino, kad, nukentėjusiajam atidarius automobilio durelių langą, jis į galvą nukentėjusiajam įrėmė pistoletą ir liepė išlipti iš automobilio. Kai nukentėjusysis atidarė dureles, jis dešine ranka ištempė jį iš automobilio, o ginklą laikė kairėje rankoje; nusivedė prie automobilio priekio, ten reikalavo 100 Lt. Reikalaudamas pinigų, ginklą laikė kairėje rankoje, bet nuleistą. Nukentėjusiajam atsakius, kad pinigų neturi, tuo metu šalia iš kairės pusės stovėjęs V. J. trenkė nukentėjusiajam į veidą (1 t., 66-72 b. l.).

2013 m. balandžio 9 d. V. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole su fotolentelėmis užfiksuota, kaip V. J. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra prie kelio K.-M.. Paaiškino, kad, nukentėjusiajam atidarius automobilio dureles, S. S. iš striukės kišenės išsitraukė šautuvą ir liepė nukentėjusiajam lipti iš automobilio. Nukentėjusiajam išlipus, S. S. traukė jį iki automobilio priekio, o šautuvą tuo metu laikė iškėlęs į viršų. S. S. iš nukentėjusiojo reikalavo 100 Lt, tačiau nukentėjusysis atsakė, kad pinigų neturi. S. S. susistumdžius su nukentėjusiuoju, jis jam vieną kartą delnu trenkė į veidą (1 t., 118-123 b. l.).

2013 m. kovo 9 d. daiktų pateikimo protokole pažymėta, kad iš R. S. buvo paimtas plastikinis pistoletas ( t.1, 23 b. l.). 2013 m. kovo 26 d. apžiūros protokole užfiksuota plastikinio juodos spalvos pistoleto apžiūra (1 t., 24-26 b. l).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013 m. kovo 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 345/13(04) nurodyta, kad D. S. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra (1 t., 28 b. l.).

Iš asmens blaivumo testų Nr. 2798, 2799 (1 t., 56, 109 b. l.) matyti, kad 2013 m. kovo 9 d. 22⁴⁰ val. S. S. nustatytas 1,78 promilių; 2013 m. kovo 9 d. 22⁴⁷ val. V. J. - 1,63 promilių girtumo laipsnis.

Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, juridinė veikos kvalifikacija

Plėšimas - tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Pasikėsindami pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu kaltinamieji suvokia, kad svetimą turtą grobia ne tik prieš nukentėjusiojo valią, bet ir ją palaužę, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Iš kaltinamųjų S. S. ir V. J. paaiškinimų, juos patvirtinančių ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų kitų žodinių bei daiktinių įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, kurie vieni kitus atitinka, papildo, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Nustatyta, kad abu kaltinamieji veikė išvien, prieš nukentėjusįjį S. S. naudojo psichinį smurtą (grasino D. S. plastikiniu pistoletu, D. S. nežinant, kad pistoletas nešaunamasis), reikalavo pinigų, jų negavus V. J. panaudojo fizinį smurtą, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių priežasčių. Kaltinamieji veikė kryptingai, tikslingai, susitarimas bendrininkauti buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, nusikalstama veika padaryta aktyviai veikiant abiems kaltinamiesiems, tad jie abu laikomi bendravykdytojais. Surinktų įrodymų visuma pakankama įrodyti inkriminuotą nusikalstamą veiką ir pagrįsti kaltinamųjų kaltę.

Kadangi, be nukentėjusiojo parodymų, daugiau nėra įrodymų, jog kaltinamasis V. J. būtų reikalavęs iš jo pinigų, kaltinamas tikslinamas eliminuojant minėtą aplinkybę. Pažymėtina, kad toks kaltinimo tikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamųjų teisinės padėties neblogina.

Kaltinamųjų padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.); nusikaltimas nebaigtas, kaip minėta, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padarę inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padarę, apgailestavo; atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Dar viena kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad savo noru jis vienas (baudžiamosios teisės prasme) atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (1 t. 36 b. l.) (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Kaltinamasis S. S. ir nukentėjusysis D. S. 2013 m. rugsėjo 4 d. pasirašė susitaikymo protokolą (2 t., 106 b. l.). Jame sakoma, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis S. S. susitaikė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi bei sutinka ir prašo, kad baudžiamoji byla kaltinamojo S. S. atžvilgiu būtų nutraukta BK 38 straipsnio numatytais pagrindais.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis S. S. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą veiką, gailėjosi ją padaręs, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo; atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą sumokėdamas 5 000 Lt. T. apskrities VPK A. rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (2 t., 36 b. l.). Į VšĮ A. rajono psichikos sveikatos centro pacientų registrą neįtrauktas (1 t., 162 b. l.). Nedirba (1 t., 156 b. l.), nuo 2013 m. vasario 20 d. registruotas darbo biržoje (1 t., 158 b. l.), gauna 350 Lt/mėn. socialinę pašalpą, norėtų vykti pas tėtį į užsienį, ten gyventų ir dirbtų. Anksčiau neteistas (1 t., 153 b. l.), bet buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudą pagal ATPK 50 (dvi smulkios alkoholinių gėrimų vagystės iš parduotuvės įvykdytos 2013 m. rugpjūčio 1 d. vakare), 174 straipsnius ir 187 straipsnio 2 dalį (1 t., 159-160 b. l. bei informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kitų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį S. S. neigiamai, nėra.

Ar kaltinamasis S. S. kritiškai įvertins savo nederamą elgesį, pasimokė iš klaidų, pakeis požiūrį į imperatyvių reikalavimų laikymąsi, liausis juos pažeidinėjęs, parodys laikas. Tuo tarpu susiklosčiusioje situacijoje teismas parodo jam pasitikėjimą ir atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Atsižvelgdamas, kad kaltinamasis S. S. 1 mėn. buvo laikomas suimtas, yra jauno amžiaus, šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, jo mėnesinės pajamos siekia 350 Lt, taigi savarankiškai, be artimųjų pagalbos, būtų problematiška sumokėti 15 MGL dydžio įmoką, kaip siūlė prokurorė, į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas atleidžia kaltinamąjį S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį netaikydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Išaiškinti S. S., kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju yra sąlyginis. Jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 m. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 m. padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3-4 d.).

Kaltinamajam S. S. prokurorės R. V. 2013 m. balandžio 8 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstatas ir dokumento paėmimas (1 t., 94-96 b. l.) - taikomos tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, užstato davėjai I. S. grąžinamas sumokėtas 5 000 Lt užstatas (1 t., 97-99 b. l.) (BPK 133 str. 6 d.).

Skirdamas kaltinamajam V. J. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis V. J. buvo teistas 4 kartus (1 t., 165-166, 169-185 b. l., 2 t. 1-24 b. l.), įskaitant už nusikaltimus nuosavybei. Pastarąjį nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, tad BK 27 straipsnio prasme laikomas recidyvistu. Baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (2 t., 27-28, 32-34 b. l.). T. apskrities VPK A. rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio pareigūnų apibūdinamas teigiamai (2 t., 36 b. l.). Į VšĮ A. rajono psichikos sveikatos centro pacientų registrą neįtrauktas (1 t., 163 b. l.). Dirba A. rajono savivaldybės administracijos A.seniūnijoje. Jo draugė A. F. laukiasi bendro judviejų vaiko.

Už plėšimą gali būti baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 6 m.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamajam, kaip recidyvistui, skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydis parenkant šiek tiek mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 2 m. 6 mėn. (BK 56 str.). Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. J. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka 2013 m. kovo 9 d. 21⁴⁰ val. (1 t., 108 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 11 d. nutartimi skyrė jam kardomąją priemonę - 1 mėn. trukmės suėmimą, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 9 d. (1 t., 132-133 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėn., terminą skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 9 d., iš suėmimo kaltinamasis buvo paleistas 2013 m. birželio 9 d. (1 t., 140-141 b. l.). Kaltinamojo V. J. suėmime išbūtas laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką (BK 66 str.).

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, daugiau baudžiamųjų bylų kaltinamojo V. J. atžvilgiu teismuose nenagrinėjama; administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2005 m. liepos 7 d. (2 t., 32-34 b. l.). Jis planuoja gyventi su dabartine drauge ir netrukus gimsiančiu vaikeliu, rūpintis šeima. Teismo nuomone, kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės gali nutraukti jo turimus socialinius ryšius, padaryti žalos jo ateičiai, nes dar galima mėginti jį pataisyti laisvėje. Tokiu atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam įstatyme nustatytam terminui (BK 75 str. 1 d.). Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam skiriama BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 75 str. 3 d.).

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi kaltinamajam V. J. skirtos dvi kardomosios priemonės: 6 mėn. namų areštas, įpareigojant būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 21⁰⁰ val. iki 7⁰⁰ val., nebendrauti, bet kokiais būdais ir priemonėmis neieškoti ryšių, nesusitikinėti su S. S. ir nukentėjusiuoju (namų arešto sąlygos iš dalies pakeistos 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi) (2 t., 88-89 b. l.), bei dokumentų (paso ir/ar asmens tapatybės kortelės, priklausomai nuo to, kas išduota) paėmimas (2 t. 69-71 b. l.) – taikomos, kol įsiteisės nuosprendis.

Plastikinis pistoletas, saugomas pakete Nr. 2 prie baudžiamosios bylos, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Nukentėjusysis D. S. 2013 m. balandžio 3 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t. 34 b. l.). 2013 m. gegužės 20 d. pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad įvykio metu patyrė dvasinį sukrėtimą, kurio pasekmės išliko jo atmintyje, išgyventi grasinimai verčia jaustis nesaugiai, būti nuolatinėje netikrumo ir pažeminimo būsenoje, jausti išgąstį. Nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą įvertina 10 000 Lt. Dalį jos (5 000 Lt) atlyginimo S. S. mama, todėl prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti likusią neatlygintą 5 000 Lt sumą (1 t., 36 b. l.). 2013 m. rugsėjo 4 d. darsyk patikslintame ieškinyje nukentėjusysis atsisakė reikalavimų kaltinamojo S. S. atžvilgiu (2 t., 114 b. l.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju vertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Įstatymų leidėjas pripažįsta nukentėjusiam teisę į neturtinės žalos atlyginimą ne tik sveikatos sužalojimo ir/ar gyvybės atėmimo atvejais, bet ir dėl paties nusikaltimo kaip tokio padarymo fakto (CK 6.250 str. 2 d.), todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nors kaltinamasis S. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nereabilituojančiais (nepateisinančiais veikos padarymo) pagrindais, todėl jis materialiai atsakingas už nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą neturtinę žalą.

CK 6.6 straipsnio 3-4 dalys nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė atsirado dėl kelių asmenų veiksmais padarytos žalos. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio, kol teismas neišėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio (BPK 112 str. 3 d.). Teismas nenustatė, kad civilinio ieškovo ieškinio dalies atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jį priima (CPK 42 str. 2 d.) ir atitinkamą bylos dalį kaltinamojo S. S. atžvilgiu nutraukia (CPK 293 str. 4 p.).

Savaime suprantama, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų, ypač kaltinamojo S. S., kuris panaudojo į tikrą panašų pistoletą, veiksmų, nusikaltimo metu, tiek kurį laiką po to nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, jautė išgąstį, jaudinosi dėl savo gyvybės, sveikatos, saugumo. Kita vertus, kaip matyti iš įvykių chronologijos, nukentėjusysis nepasimetė, lengvai pabėgo nuo kaltinamųjų ir juos persekiojo.

Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad kaltinamojo S. S. (tiksliau – jo motinos) sumokėta 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma pakankama kompensuoti skaudžius jo neigiamus išgyvenimus, todėl civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo V. J. atmeta.

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu, BPK 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais bei CPK 293 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį padarymą atleisti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

S. S. skirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, užstatą ir dokumento paėmimą, taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendžius įsiteisėjus, užstato davėjai I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti už tai 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remdamasis BK 64¹ straipsniu, 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę laisvės bausmę skirti 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius.

Vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaityti V. J. suėmimo laiką nuo 2013 m. kovo 9 d. iki 2013 m. birželio 9 d.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejus) metus ir skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – namų areštą, įpareigojant būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)) nuo 21⁰⁰ val. iki 7⁰⁰ val.; bet kokiais būdais ir priemonėmis nebendrauti, neieškoti ryšių, nesusitikinėti su S. S. ir D. S., dokumentų (paso ir/ar asmens tapatybės kortelės, priklausomai nuo to, kas išduota) paėmimą - taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. reikalavimo iš S. S. priteisti 5 000 Lt turtinės žalos atlyginimo atsisakymą priimti ir šią bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš V. J. atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, plastikinį pistoletą, saugomą pakete Nr. 2 prie baudžiamosios bylos – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.