- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 1-1205-503/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01834-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- A. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, rusas, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2013-01-17 Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 straipsnio 2 dalį - 5 MGL ( 650 Lt ) bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. J. 2013-11-03 apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatytas 0,46‰ girtumo laipsnis ), viena ranka griebė savo sutuoktinę nukentėjusiąją S. J. už kaklo ir jį suspaudė, po ko stūmė nukentėjusiąją S. J. į krūtinę ir kelis kartus griebdamas už gerklės nukentėjusiąją S. J., jai bandant atsikelti nuo lovos, rankomis nustumdavo ją ant lovos, bei mojuodamas rankomis nemažiau trijų kartų sudavė nukentėjusiajai S. J. į galvą ir peties sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. kaltė, padarius aukščiau aprašytą nusikalstamą veiką pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Kaltinamojo A. J. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad savo žmonos nemušė ir nesmaugė. Kartu su žmona S. J. apie pusantrų metų gyveno kartu. (duomenys neskelbtini). gimė jų bendras sūnus A. J.. 2013 m. rugpjūčio mėn. sudarė santuoką ir gyveno kartu S. ir jos motinai R. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš dvi savaites su S. susipyko ir jis išsikraustė gyventi į senelių butą, kur yra registruotas - (duomenys neskelbtini). Per tą laikotarpį S. kartais prašė jo paimti prižiūrėti vaiką, taip pat atvažiuodavo pas S. aplankyti ir prižiūrėti vaiką. Su S. kartais susibardavo, nes matė pas ją namuose savo buvusį draugą. Jam dėl to buvo skaudu, tačiau prieš S. niekada nebuvo rankos pakėlęs. 2013 lapkričio 2 d. S. skambino jo seneliams ir prašė pažiūrėti vaiką nakties metu. Jis apie tai sužinojęs supyko, nes suprato, kad S. gali nuvažiuoti į naktinius klubus, ir nesutiko, kad vaikas būtų paliktas nakčiai. Susitarė, kad vaiką pasiims lapkričio 3, dienos metu. Dieną jis atvažiavo pas S. pasiėmė vaiką ir nuvežė pas save namo. Vakare pas jį atvažiavo draugai K. ir E., jie buvo išvažiavę su jais į miestą, išgėrė šiek tiek brendžio. Jo vaikas liko su seneliais. Vakare, apie 22 val., S. jam parašė, kad jis atvežtų vaiką. Jis atvažiavo prie S. namų ir parašė, kad ta nusileistų pasiimti vaiko. Ji nesutiko, paprašė vaiką užnešti į namus. Jis kartu su K., kuri jam padėjo užnešti vaiko daiktus, užėjo į S. butą. Bute buvo ir S. motina. Jis pradėjo S. reikšti pretenzijas, kadangi žinojo, kad ji jam neištikima. Šaukė ant jos, jie susibarė. Jis pradėjo kalbėtis su S. motina, sakė jai apie S. ankstesnius veiksmus, nes uošvienė juo netiki, todėl norėjo ją įtikinti. Prieš tai S. perdavė vaiką bute tuo metu esančiai draugei, kurios vardo neatsimena. S. vis kišosi į pokalbį, šaukė ant jo. Po to S. nuėjo į kambarį, jis ir R. taip pat užėjo į kambarį. Kadangi S. visą laiką šaukė ant jo, jis ją du ar tris kartus nustūmė ant lovos ( ji atsikeldavo, o jis vėl nustumdavo ). S. nesmaugė, galimai barnio metu buvo griebęs už smakro vieną kartą, tačiau jokių smūgių kumščiais nesudavė ir už kaklo negriebė. Jis paklausė R., kas jam kompensuos įneštus į jų buto remontą pinigus, norėjo pasiimti savo daiktus ir baldus, iš patalynės dėžės ištraukė patalynę. Jį ramino K., R. prašė išeiti. Girdėjo, kad S. pradėjo skambinti į policiją. Tuo metu buvo labai susinervinęs. Kartu su K. iš buto išėjo. Jis paskambino S. motinai ir jie kalbėjosi apie 20 minučių. Po to vėl grįžo į S. butą, nes norėjo pasikalbėti su R., kaip jam elgtis toliau. S. jo į butą neįsileido, jis telefonu kalbėjosi su R.. Tuo metu, kai buvo prie buto, atvažiavo policijos pareigūnai. Tada kažkas atidarė buto duris, pareigūnai užėjo į butą. Jį vėliau taip pat pakvietė į butą, pasodino kitame kambaryje, o patys kitame kambaryje kalbėjosi su S. ir R.. Po to pareigūnai iškvietė kitą patrulį ir jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Pasikalbėti su S. jam neleido. 2014-02-10 papildomai paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. 2013 lapkričio 4 d. tarp jo ir jo žmonos S. J. įvyko konfliktas, kurio metu jis, būdamas labai susijaudinęs, šaukė ant jos, apie tai jau nurodė pirminėje apklausoje. Kadangi buvo stipriai susijaudinęs, galimai ne visas aplinkybes atsimena. Jis buvo pastūmęs savo žmoną, galimai buvo paėmęs už gerklės, tačiau, jam atrodo, kad už veido. Kambaryje mojuodamas rankomis pataikė S.i į pečius ir į galvą, tačiau ne kumščiais. Labai gailisi dėl savo veiksmų, pasižada daugiau taip nesielgti. S. jis atsiprašė, ji atleido, jie susitaikė ir gyvena kartu ( b.l. 47; 49).
Nukentėjusiosios S. J. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad A. J. yra jos vyras, su kuriuo, teismui suteikus jai emancipaciją, 2013-08-10 sudarė santuoką. Turi bendrą vaiką A. J., gim. 2013(duomenys neskelbtini). Jie gyvena kartu su jos motina R. P. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su vyru A. J. anksčiau jokių konfliktų nebūdavo. 2013-11-03 apie 23.20 val. į butą grįžo jos vyras kartu su sūnumi, kurį atvežė iš senelės, nes vaikas buvo su juo. Jau dvi savaites jie kartu nebegyveno, nes susipyko. Ji paėmė sūnų į rankas ir tada A. J. iškarto pradėjo ant jos rėkti, kad „nori jai suduoti, kad iš viso nori ją pasmaugti, kad ji į lauką neišeis“. Tai rėkdamas jis keikėsi, įžeidinėjo ją. Ji į rėksmus nekreipdama dėmesio nuėjo į savo kambarį, ir tada vyras įėjo į kambarį ir viena ranka griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti bei tokiu būdu pargriovė ją ant lovos. Tuo metu jos motina buvo šalia ir bandė jį raminti, bet vyras tik sakė, kad kol jos nesumuš neišeis, o dar ir suduos motinai. Dar prieš tai, kai vyras pirmą kartą griebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, ji iš karto sūnų perdavė bute buvusiai draugei G. B., kuri, paėmusi vaiką, išėjo į kitą kambarį. Vyras keikėsi, rėkė, įžeidinėjo, grasino ją sumušti, po to griebė ją abiem rankomis ir vėl pradėjo smaugti, po ko ją stumdyti, mojuoti kumščiais ir sudavė jai ne mažiau trijų smūgių į galvą bei pečius. Gintis ir raminti vyro ji nebandė, nes jo bijojo, kadangi tas tuo metu buvo girtas ir labai agresyvus. Po to vyras dar ją stumdė, nustūmė iki koridoriaus, ir tada ji pradėjo skambinti į policiją, vyras iš buto pabėgo. Dėl šio įvykio jos sūnus fiziškai nenukentėjo, tik vyrui pradėjus triukšmauti, vaikas pradėjo verkti. Įvykio metu jos motina buvo šalia ir bandė ją ginti. Dėl vyro smaugimo ir smūgių į galvą ji pajuto fizinį skausmą. Kodėl vyras taip pasielgė, nežino, greičiausiai dėl to, kad buvo girtas. Dėl suduotų jai smūgių į medikus nesikreipė bei į TMI nesikreips. Nepageidauja, kad apie šį įvykį būtų informuotas spec. centras. kaip ir nurodė pirminėje apklausoje, jos vyras A. J. atėjo 2013-11-03 pas ją į namus, atnešė jų vaiką. Kartu su juo į butą atėjo iš matymo pažįstama mergina, duomenų nežino. A. iš karto pradėjo rėkti ant jos. Rėkė, kad nekenčia jos, įžeidinėjo. Matė, kad A.yra išgėręs. Anksčiau tarp jų niekada nebuvo tokių konfliktų, A. taip agresyviai nesielgė, todėl ji nežino, dėl kokios priežasties jis taip elgėsi. Kai ji paėmė iš jo vaiką, ėjo į kambarį ir A. viena ranka griebė jai už kaklo ir suspaudė. Taip laikė suspaudęs pirštus neilgai, kelias sekundes, po to ji užėjo į savo kambarį. A. užėjo taip pat ir pastūmė ją į krūtinę. Ji atsisėdo ant lovos. Rankose laikė vaiką, jos draugė spėjo iš jos rankų jį paimti. Ji atsikėlė, o A. kelis kartus, griebdamas ją už gerklės, nustumdavo atgal. Negali tvirtai pasakyti, ar jis griebdavo viena ar abiem rankom, tuo metu buvo labai susijaudinusi, išsigandusi. Kai stovėjo kambaryje, A. vis šaukė ant jos, mojavo rankomis ir ne mažiau trijų kartų pataikė jai į galvą, tai yra į pakaušio sritį ir į peties sritį ( neatsimena tiksliai į kurią ). Tuo metu jautė fizinį skausmą, tačiau kūno sužalojimų nebuvo, dėl to ji ir nesikreipė į teismo medicinos ekspertus. Kai A. naudojo jos atžvilgiu smurtą, ją užstodavo jos mama. A. išbėgo iš buto tik tada, kai išgirdo, kad ji skambina į policiją. Maždaug po 20 minučių A. skambino jos mamai ir atsiprašinėjo, taip pat norėjo šnekėti ir su ja, tačiau durų jam neatidarė. Tuo metu, kai A. buvo laiptinėje atvažiavo policijos pareigūnai, kurie užėjo, taip pat užėjo ir A.. Ką jis sakė policininkams, ji negirdėjo ( b.l. 16, 17;19).
Liudytojos R. P. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad kartu su dukra S. J., pastarosios vyru A. J. bei anūku gyvena jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Jau apie 2 savaites žentas šiame bute negyvena ir buvo 2013-11-04 pasiėmęs sūnų. Apie 23.20 val. jis grįžo namo, buvo girtas. Dukra pasiėmė vaiką ir nuėjo į kambarį, o A. J. iš karto pradėjo ant dukros rėkti, grasinti susidorojimu ir nuėjo paskui ją į kambarį. Ji iš karto nuėjo iš paskos. Dukra laikė miegantį vaiką ant rankų ir A. J., būdamas virš jų abiejų, pradėjo dukrą smaugti, tuo metu sakydamas, kad nori ją užmušti bei tuo grasino. Tada ji griebė vaiką ir perdavė dukros draugei, kuri iš kambario su vaiku išėjo. A. J. paleido dukrą, kuri, atrodo, atsisėdo ant lovos, po ko jis vėl dukrą griebė ir vėl smaugė, po ko pradėjo mojuoti kumščiais ir matė, kad jis buvo užsimojęs virš dukros ne vieną kartą, bet ar jai sudavė, nepastebėjo, tik vėliau dukra skundėsi galvos skausmu. Tada ji bandė žentą atitraukti nuo dukros, stotis tarp jų, o jis stumdydamas ją, bandė pasiekti dukrą ir grasino, kad ji į lauką neišeis, pakas ją miške. Toliau žentas stumdė jos dukrą, bet tuo metu ji pradėjo skambinti į policiją ir A. J. iš buto pasišalino. Nuo tokių A. J. veiksmų ji pati fiziškai nenukentėjo, bet buvo išsigandusi, kad jis gali pradėti smurtauti ir prieš ją ( b.l. 20, 21).
Liudytojos G. B. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad 2013 lapkričio 3 d. apie 17 val. atėjo į svečius pas draugę S. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jos buvo S. kambaryje. Bute taip pat buvo S. motina. S. sakė, kad jos vyras A. J. vakare turi grįžti su jų vaiku ( penkių mėnesių kūdikiu ). Maždaug apie 21 val. kažkas paskambino į duris. Ji liko kambaryje, o S. kartu su motina nuėjo prie durų. Netrukus S. mama grįžo su kūdikiu ir padavė vaiką jai. Tuoj pat į kambarį užėjo S., jos mama, vyras A.ir nepažįstama mergina. A. pradėjo rėkti ant S., šaukė, kad ji jam neištikima ir kažką panašaus. S. į A.riksmus nereagavo, priėjo prie jos, paėmė ant rankų vaiką, kad jį nurengti. A. tuo metu pastūmė abiem rankom S. kažkur į krūtinės pusę. S. nugriuvo ant lovos su vaiku ( ant nugaros ). Ji iš S. rankų paėmė vaiką ir iš karto nuėjo į virtuvę, nes nenorėjo matyti konflikto. Kai buvo virtuvėje, girdėjo, kad A. vis šaukia, tačiau nesuprato ką tiksliai. Kitų jo veiksmų ji nematė, todėl negali pasakyti, ar jis mušė S.. Po kažkiek laiko A. su mergina išėjo. Ji grįžo į S. kambarį, kad užmigdyti vaiką. S. buvo labai susinervavusi, vaikščiojo iš kambario į kambarį, negalėjo nusiraminti. Maždaug po pusvalandžio A. grįžo prie buto, skambino į duris, taip pat skambino telefonu S. mamai. Kaip suprato iš pokalbio, jis norėjo atsiprašyti, tačiau į butą jo neįsileido. S. pasakė, kad ji iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policininkai, kurie užėjo į butą kartu su A.. Ji negirdėjo jų pokalbio. Apie tai, kad A. mušė S. sužinojo iš jos pačios ( b.l. 22).
2013-11-04 CD apžiūros protokolu, kuriam užfiksuota, jog jį apžiūrėjus nustatyta, kad S. J. kreipėsi telefonu pagalbos, nurodydama, kad smurtauja vyras, ją muša ( b.l. 12-15).
2013-11-04 alkoholio matuoklio prietaiso tikrinimo rezultatais – 0,46 % (b.l.39).
Šiais duomenimis nenustatyta priežasties abejoti, netikėti. Šie duomenys vieni kitiems neprieštarauja. Šie, vieni kitus papildantys duomenys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, - kad A. J. 2013-11-03 sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai S. J., t.y. viena ranka griebė pastarąją už kaklo ir jį suspaudė, po ko stūmė į krūtinę ir kelis kartus griebdamas už gerklės, jai bandant atsikelti nuo lovos, rankomis nustumdavo ją nuo lovos bei mojuodamas rankomis ne mažiau trijų kartų sudavė į galvą ir peties sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Todėl šie duomenys yra A. J. kaltės įrodymai.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. J. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, 2013-11-03 smurtaudamas, sukėlė S. J. fizinį skausmą. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jo veika kvalifikuota teisingai.
A. J. teistas, administracine tvarka baustas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas.
A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
A. J. 2013-11-04 buvo laikinai sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 140 straipsnį.
Kaltinamajam A. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. LR BK 140 straipsnio 2 dalies, sankcijoje kaip alternatyvinė bausmė numatyta laisvės apribojimas. A. J. neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal šias aplinkybes A. J. bausmė šioje byloje gali būti paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančios aplinkybės buvimą, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam A. J. gali būti skiriamas laisvės apribojimas. Kaltinamasis A. J. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis sutinka su prokuroro siūloma bausme – laisvės apribojimu. Prokuroro siūloma bausmė bei jos dydis yra pagrįstas, todėl nėra priežasties jį mažinti. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nuo 2013-07-13 d. pagal LR BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje yra, todėl A. J. bausmė mažinama vienu trečdaliu.
CD diską, esantį baudžiamojoje byloje (b.l.15), baudžiamajam įsakymui įsitesėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 straipsniais, teismas,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažinti A. J., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą A. J. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą A. J. bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2013-11-04 00.05 val. iki 2013-11-04 13.15 val. (vieną parą), kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.
A. J. laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
CD diską, esantį baudžiamojoje byloje (b.l.15), baudžiamajam įsakymui įsitesėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.