- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- 1-1353-298/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11423-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- J. Š., H. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. J. (S. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), našlys, pradinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,
nustatė: S. J. 2019 m. kovo 13 d. apie 13.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.08 prom.), nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, kitų žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje - prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu grasino nužudyti ir sutrikdyti H. Š. ir J. Š. sveikatą, paėmęs akmenis ir pagalius pradėjo juos mėtyti į H. Š. ir J. Š., grasindamas šiuos nužudyti, tačiau į nukentėjusiuosius nepataikė, tada H. Š. ir J. Š. bandant išvengti sužalojimų, atsisėdus į H. Š. priklausantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis metė akmenį į automobilio priekinį stiklą, kuris suskilo bei pagaliu subraižė automobilio dešinės pusės galines dureles ir dešinės pusės galinį sparną, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
K. S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo akto kopiją gavo ir supranta kuo yra kaltinamas. Kaltę dalinai prisipažįsta; sutinka teismui duoti parodymus. Parodė, kad jie (nukentėjusieji) atvažiavo apie 11 val. ir atėjo prie gręžinio, pasakė, kad išrinks jį. Jis pasakė: „tik pabandykit išrinkti“. Jie pradėjo stumdytis, atėjo (duomenys neskelbtini) ir juos išskyrė. Atvažiavo Savivaldybės darbuotojai dėl gręžinio, jie davė jam šaukimą, nenorėjo imti, bet paėmė. Kaip jie galėjo matyti, kad sudaužė mašiną, jei jie sėdėjo mašinoje. (duomenys neskelbtini) filmavo. Jie išvažiavo ir atsistojo prie ūkinio pastato. Nežino ką jie ten norėjo daryti. Jis atėjo ir stovėjo prie jų. O H. Š. sėdi mašinoje ir sako, kad J. Š. jį pastumtų. Jis jį pastūmė į kairę koją, jis nukrito. Po to jis paėmė akmenį ir numetė į automobilio stiklą, stiklas įtrūko. Daugiau nieko nebuvo. (duomenys neskelbtini) sako, kad mašinai 8 metai, jis pas uošvienę į ligoninę su ta mašina važinėjo prieš 11 metų. Konfliktas vyksta 11 metų. Vis pykstasi, sako, kad jis vis girtas. Alaus išgėrė, nes liudytojas ateina pas jį, padeda ūkyje. Savo laukus jis sutvarko, o jų sklypas neprižiūrėtas. Kai uošvienė buvo ligoninėje, jie neleido jo žmonai motiną prižiūrėti, jie norėjo, kad uošvienė jiems viską paliktų, bet visas turtas atiteko jo žmonai. O po žmonos mirties liko jam ir švogeriui. Pripažįsta, kad sudaužė stiklą, o su pagaliu nevaikščiojo. Kaip su pagaliu galėtų atidaryti spyną? Iš dešinės pusės nebuvo, tik iš kairės. (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių nepripažįsta, dėl stiklo sumokės ir atsiprašys. Daugiau nieko nedarė ir nenori prisiimti kaltės. Su jais nebendrauja jau 10 metų, nes padarė geodeziją, paliko 1 metrą nuo namų, jis net kopėčių negali pastatyti, jei nori stogą remontuoti, anksčiau gerai bendravo. Tą dieną iškarto prasidėjo muštynės iki atvykstant Savivaldybės darbuotojams. Savivaldybės darbuotojams išvažiavus, jie nuvažiavo iki ūkinio pastato; jis nuėjo pažiūrėti, ko jie ten nuvažiavo. Jie jį pastūmė, šiukšlių nebuvo, tik akmuo, kurį metė. Numetė tą akmenį, nes pasakė stumti jį. Atkeršijo, buvo išgėręs alaus. Nebuvo girtas, jautėsi normaliai. 43 metus dirbo, negalvojo ir nežinojo kas tai yra promilės. 15-16 metų dirbo vairuotoju, vežiojo moksleivius. Policininkai jam antrankių nedėjo, tik pasodino į tarnybinį automobilį. Pasakė, kad palauktų, nes norėjo užrakinti namus; paėmė raktus ir užrakino namus. Vėliau uždėjo striukę ir išvažiavo su policijos pareigūnais. Su nukentėjusiais konfliktuoja 11 metų; nieko nebuvo, ką pasakojo H. Š.. Už stiklą sutinka atlyginti. Parodė, kad už stiklą sumokės, stiklą sudaužė. Dešinėje pusėje nebuvo ir mašinos nebraižė. Gaila, kad taip nutiko ir prašo atleidimo.
Nukentėjusysis H. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo 2019 m. kovo 13 d., atvažiavo su sūnumi J. Š. su Audi 80 automobiliu. Tai jo automobilis, juodos spalvos. Atvyko į (duomenys neskelbtini), ten gyvena S. J., jis jo švogeris, ten gyvena vienas. Turi ten pastatą - lauko virtuvę, jam priklauso ūkiniai pastatai. Kiemas padalintas, nustatyta naudojimosi tvarka tarp jo ir S. J.. Atvažiavo su sūnumi, nes buvo parašytas skundas dėl bendroje teritorijoje išgręžto gręžinio. S. J. atėjo, pradėjo grasinti, stumdyti jį. Kol nebuvo Vilniaus r. savivaldybės darbuotojų, konflikto su S. J. nebuvo. Pastarasis pasakė: „ko tu atvažiavai, ko nori, čia tau nieko nepriklauso“, pasakė varyti iš ten. O kodėl turintis varyti, jei jam priklauso sklypas. Savivaldybės darbuotojai atvažiavo apie 14.20 val. Buvo ten apie valandą prieš atvažiuojant Savivaldybės darbuotojams. Jie buvo prie savo pastato, kuris yra toli, konflikto su S. J. tuo metu nebuvo. Jis jam grasino, sakė, kad sumuš jį. Parodė, jog nematė, kad S. J. namuose kažkas sėdėjo. Kai atvyko Savivaldybės darbuotojai, S. J. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, stumdė jį ir norėjo išstumti iš teritorijos. Necenzūriniai žodžiai buvo vartojami jo atžvilgiu; S. J. grasino jam pastoviai. Išvažiavus Savivaldybės darbuotojams S. J. pasakė: „aš tau duosiu“ ir metė akmenį. Jam su širdimi pasidarė blogai, sūnus greitai jį pasodino į mašiną Audi. Atsisėdo vairuotojo vietoje, o sūnus keleivio vietoje. Kol dar nebuvo automobilyje, S. J. pribėgo su šakaliu, berods ten buvo vinis ir pradėjo daužyti, o vėliau paėmė akmenį. Kol buvo lauke, S. J. metė akmenį; sūnui irgi grasino, jis buvo šalia. Grasino, keikėsi necenzūriniais žodžiais jų atžvilgiu, grasino užmušti. Vėliau sūnus nuvedė, pasodino į mašiną, nes jam pasidarė bloga. Kai buvo mašinoje, S. J. paėmė pagalį su vinimi ir norėjo atidaryti duris, jie užblokavo duris, kad pastarasis negalėtų atidaryti jų. S. J. su pagaliu norėjo atidaryti duris, tada paėmė akmenį ir metė jį. Metė akmenį į priekinį automobilio stiklą ir išdaužė jį. Dar pagaliu pabraižė ir įlenkė dureles. Įbrėžimai buvo iš vairuotojo pusės, buvo įbrėžimų ir iš kitos pusės. Kitų įbrėžimų nebuvo, matė per langą, kad S. J. norėjo atidaryti duris. Matė, kaip braižė automobilį. Įvykis tęsėsi 30 minučių, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Policiją iškvietė jis, pareigūnai atvažiavo po 15 minučių. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, išlipo iš automobilio, S. J. tuo metu buvo lauke prie mašinos, kai jis pamatė pareigūnus, atsitraukė į šoną; paaiškino pareigūnams situaciją. Kai atvyko pareigūnai, S. J. pasiprašė į tualetą, jis norėjo pabėgti, todėl liepė daryti vietoje. S. J. buvo labai agresyvus, naudojo visokius žodžius, norėjo dar paimti akmenį. Akmuo, kuriuo jis išdaužė langą gulėjo ant žemės šalia automobilio. Akmuo buvo apie 7 cm skersmens. S. J. vartojo necenzūrinius žodžius, kai atvažiavo policijos pareigūnai, tada uždėjo S. J. atrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį. Parodė policijos pareigūnams, kokie apgadinimai buvo padaryti automobiliui, policija fotografavo. Prašo priteisti nurodytą sumą už automobilį ir 1000 Eur moralinės (neturtinės) žalos. Automobilio remontas kainavo 602 Eur. Parodė, jog jam reikėjo vaistus pirkti, negalėjo mašinos naudoti, kaimynų prašė nuvežti į polikliniką, reikėjo pilti degalų į automobilius, kvitus turi. Automobilio remontas ir kuras – iš viso 645,11 Eur. Moralinė žala – 1000 Eur. Bendra suma – 1645,11 Eur. Palaiko civilinį ieškinį, prašo priteisti jį iš S. J.. Nesutarimai su S. J. prasidėjo nuo šių metų; nuotraukose S. J. puolė jį gegužės mėnesį, jis pastoviai jam grasina. Kai atvažiavo su automobiliu prie S. J., jis nebuvo apibraižytas. S. J. apibraižė automobilį; kai išlipo iš automobilio, kai atvyko policijos pareigūnai, pastebėjo, kad automobilis apibraižytas. Medicininiai dokumentai įrodo, kad jam buvo blogai su širdimi, ir dabar blogai. Buvo širdies sutrikimas, reikia eiti pas kardiologą. Iki kovo 13 d., po operacijos, buvo neblogai, po to pradėjo blogti; jam buvo padarytas šuntavimas. Automobilis 1994 metų, jam 25 metai, nebuvo įdrėskimų, apibraižymų, važinėjo su tuo automobiliu; kokia automobilio rinkos vertė – nežino, jį įsigijo gal prieš 8 metus; pirko už 25 000 litų, automobilis buvo atvežtas iš Vokietijos. S. J. bėgiojo su vinimi ir iš vienos, ir iš kitos automobilio pusės; jis bandė atidaryti priekines vairuotojo pusės duris bei sakė: „vis tiek užmušiu“. S. J. norėjo jį nužudyti ir jis kišo pagalį ten, kur rankena, norėjo atidaryti dureles. Buvo padaryti apgadinimai ant priekinių durelių; 602 Eur sumokėjo už stiklo remontą, dažė, buvo įbrėžimas; stiklas buvo įdėtas autoservise. S. J. net neatsiprašė, vis tiek jis jam grasina. Negalėjo išvengti konflikto. Galėjo tik mašinoje pasislėpti. Jie norėjo išvažiuoti, bet S. J. atbėgo ir pradėjo mėtyti akmenis; jis norėjo pataikyti į galvą. Kai išvažiavo Savivaldybės darbuotojai, jie norėjo išvažiuoti. Jo sūnus gimęs 1985 m. nežino, kiek metų kaltinamajam, negali pasakyti. Kai jam pasidarė bloga, sūnus norėjo greičiau jį į mašiną pasodinti.
Nukentėjusysis J. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad H. Š. tai jo tėvas, o S. J. - dėdė. Jis su tėvu atvažiavo į savo kaimą (duomenys neskelbtini). Atvažiavo, nes turėjo sodo darbų ir buvo sutarta kad atvažiuos Savivaldybės darbuotojai apžiūrėti gręžinį. Skundą parašė jo tėvas. Gręžinį iškasė S. J.. Atvažiavo gal apie 14 val., tai buvo nei vakaras, nei rytas. Atvažiavo jo tėvo automobiliu Audi 80, vairavo tėvas. Pastebėjo, kad S. J. neblaivus, apsvaigęs, pastarasis pradėjo jiems grasinti, vartojo necenzūrinius žodžius. Jie su juo nebendravo, kol neatvyko Savivaldybės darbuotojai. Matė, kad jis neadekvatus ir nenorėjo lįsti, kol neatvyko Savivaldybės darbuotojai. Sulaukė Savivaldybės darbuotojų, reikėjo apžiūrėti aplinką, kur tas gręžinys yra. S. J. pradėjo jiems grasinti tiesiogiai, elgtis agresyviai. Savivaldybės darbuotojas nufilmavo ką reikėjo ir viskas. Savivaldybės darbuotojas išrašė S. J. šaukimą, bet S. J. įžūliai numetė šaukimą, pasakė, kad nenori. Jis su tėvu pasakė pastabą: „žiūrėkit kaip jis elgiasi su jumis“, bet jis nenorėjo konfliktų, padarė savo darbą ir išvažiavo. Kai išvažiavo Savivaldybės darbuotojai, S. J. pradėjo grasinti, pradėjo mėtyti šiukšles, kurios buvo po ranka ant žemės. Jis tas šiukšles mėtė į juos. Tarp jų buvo vieno metro atstumas. Gal jis galėjo pataikyti į juos, bet jis buvo neblaivus. Jis keletą kartų pataikė, padarė nubrozdinimų. O kai pradėjo mėtyti akmenis, suprato, kad reikia slėptis automobilyje. Automobilis tai buvo jų skydas, niekur kitur negalėjo pasislėpti. Automobilis stovėjo bendrame įvažiavime, jis sėdėjo keleivio vietoje, o tėvas – vairuotojo vietoje. Kai jie atsisėdo į automobilį, S. J. laužėsi į automobilį ir norėjo atidaryti dureles, o jie užblokavo. S. J. su pagaliu, akmeniu ėjo per mašiną. Paėmė telefoną ir pradėjo filmuoti. Tuo metu S. J. paėmė akmenį ir metė į automobilio priekinį stiklą. Jis mėtė ir ant stogo, laužėsi. Priekinį stiklą ne visai išdaužė, buvo didelis įtrūkimas. Girdėjosi, kad S. J. kažką krapšto, griežė metalą. Kai atvažiavo pareigūnai, jis su tėvu sėdėjo automobilyje, nes bijojo išeiti. Kai atvyko policija, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo automobilį. Pastebėjo, kad stiklas buvo išdaužtas; dar buvo įbrėžimas ant dešinio šono, galinio sparno ir bamperio. Policija atvažiavo po 15 minučių. Išlipo iš automobilio, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Policija negalėjo bendrauti su S. J., nes jis nesuvokė, kas įvyko. S. J. buvo agresyvus, tą pamatę policijos pareigūnai, įsodino S. J. į tarnybinį automobilį. H. Š. parašė pareiškimą. Turtinė žala už vaistus, kreipėsi į gydytojus, pirko vaistus. Po įvykio buvo padidėjęs nervingumas, negalėjo miegoti, atsirado skrandžio problemos. Prašo 1000 Eur moralinės žalos, nes įvykis buvo nemalonus jo šeimai. Automobilis buvo reikalingas nuvažiuoti į parduotuvę, į sodybą, sodinti daržus, atsisakė dalykų, kurie buvo suplanuoti. Automobiliu važiuoja į darbą. Buvo nepatogumai, prašė kaimynų pagalbos nuvažiuoti į darbą, parduotuvę, polikliniką. Palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti. Automobilis buvo kaip slėptuvė, nes jei akmeniu būtų pataikyta į galvą, sužalojimai galėtų būti mirtini. Papildomai parodė, kad kai atvažiavo, automobilis nebuvo apibraižytas, savo automobilį žinojo, tėvas remontuodavo ir prižiūrėdavo, taigi apibraižymų dešinėje pusėje nebuvo. Po S. J. išpuolio, kai išlipo iš automobilio, pamatė, kad yra įbrėžimai ant automobilio, buvo šalia ir pažiūrėjo ką jis padarė. Policijos pareigūnai padarė nuotrauką, parodė įbrėžimus iš visų pusių. Parodė, kad savo gyvenime nelenda į konfliktus. Gintis – tai žiūrint pagal situaciją. Dažniausiai reikia bėgti. Jiedu vyrai, bet ką jis vienas galėtų padaryti, kai į jį skrenda akmenys. Tėvas buvo po sunkios operacijos. S. J. kaip sužvėrėjo. Kai S. J. blaivus, gal jis ne toks. Šiandien jis blaivus, jis dažnai su liudytoju girtauja. Bet jie neina į tą namą ir neprovokuoja. Liudytojo M. B. jis nematė, gal jis buvo name. Jie aiškinosi su pareigūnais, gal jis tada ir išvyko, nes jis pro juos nepravažiavo. Nematė, kad liudytojas M. B. išvestų S. J. namo. Visą laiką buvo šalia tėvo. Parodė, kad jie atvyko, nes prižiūri sodybą, tvarkosi. Tą dieną turėjo smulkių darbų, bet buvo sutarta dėl susitikimo su Savivaldybės darbuotojais. Važiavo ne į svečius. Savivaldybės darbuotojai norėjo užfiksuoti kažką; jie padarė darbą ir išvyko. Filmavo kai atsisėdo į automobilį, nes galvojo, kad saugu, bet S. J. pradėjo mėtyti akmenis. Nepavyko nufilmuoti, kaip buvo braižomas automobilis, nes sėdėjo priekyje, o S. J. braižė gale. Vaistus sieja su tuo, kad po įvykio prarado apetitą ir prasidėjo nusiskundimai dėl skrandžio. Iki įvykio buvo tokių problemų, bet po įvykio sveikata pablogėjo.
Liudytojas J. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Vilniaus r. savivaldybėje (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialistu. Įvykis buvo 2019 m. kovo 13 d., atvažiavo pagal H. Š. skundą dėl bendroje teritorijoje iškąsto gręžinio; šulinyje buvo apgriuvęs smėlis, kanalizacijos statinys įkastas. Parodė, kad sklype stovi S. J. namas, jo teritorija aplink namą – tik metras, o bendro naudojimo kiemas priklauso H. Š. ir S. J.. H. Š. priklauso ūkinis pastatas, kuris yra toliau, prie tvenkinio. Namas ir ūkiniai pastatai priklauso S. J.. Parodė, kad atvyko dienos metu su kolega, nes buvo sudaryta komisija, viską apžiūrėjo. Parodė, kad prie jo incidentas nevyko, jie buvo Vilniuje, kai sulaukė skambučio iš H. Š., jis sakė, kad jį puola S. J., paklausė ką jam daryti. Pasiūlė iškviesti policiją. Parodė, jog skambino daugmaž po pusvalandžio kai išvažiavo ir tuo metu jau buvo Naujojoje Vilnioje. Kai ten buvo, dar dalyvavo H. Š. sūnus J. Š. ir S. J.. Paaiškino, kad S. J. nenorėjo bendrauti, susinervavo, kad atvažiavo komisija; buvo nervingas, buvo pora necenzūrinių žodžių iš jo pusės, jis nervinosi, kad vaikštoma po jo kiemą. Jis buvo nepatenkintas dėl jo (J. K.) vizito, viską paaiškino, kodėl atvažiavo. Konflikto nematė, Audi 80 mėlyna buvo kieme, ji stovėjo prie įvažiavimo; nežino tiksliai, kur stovėjo automobilis, ar sklype ar prie įvažiavimo; nežinojo, kieno tas automobilis, bet kai sužinojo paskui – tai buvo H. Š. automobilis. Automobilio apgadinimų nepastebėjo, kol buvo ten, S. J. nebuvo prie automobilio. Taip pat nežino ar S. J. buvo išgėręs, gal buvo, bet nedaug; teigti negali, bet gal ir buvo išgėręs. Paaiškino, kad S. J. buvo duotas šaukimas į Vilniaus r. savivaldybę dėl servituto panaikinimo, bet jis šaukimo nepaėmė; jis atvyko į savivaldybę kitą dieną. Papildomai parodė, jog H. Š. jam paskambino, kai jie jau buvo Naujojoje Vilnioje ir jis pasakė, kad yra konfliktas; supratęs, kad yra konfliktas, muštynės tarp H. Š. ir S. J.; lyg minėjo apie mašinos daužymą; ten buvo tik viena mašina. Galimai H. Š. paskambino jam, nes buvo ką tik ten. Skundas buvo pirmą kartą, jis buvo ten atvažiavęs vieną kartą.
(duomenys neskelbtini) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyr. patruliu. Atsimena, kad buvo sudaužyta nukentėjusiojo mašina. Nukentėjusysis H. Š. kvietė policiją. Atvyko su S. S.. Atvykę bendravo su pranešėju. Dar ten buvo pranešėjo sūnus J. Š., buvo S. J. – jis sudaužė mašiną. Kiek prisimena, jie konfliktavo dėl žemės ar statinių. S. J. paėmė pagalį, subraižė mašiną ir su akmeniu išdaužė priekinį stiklą. Matė apgadinimus, buvo įskilęs priekinis stiklas; mašina buvo subraižyta nuo galinio sparno į priekį. Akmens neatsimena, bet pagalį matė; pagalys buvo numestas netoli automobilio, jis buvo medinis, jo formos neatsimena. Neatsimena, kur buvo H. Š., kai aiškino įvykio aplinkybes. Atsimena, kad kai atvyko, S. J. buvo agresyviai nusistatęs prieš H. Š. ir jie netgi S. J. pasodino į tarnybinį automobilį, kad atskirtų juos. S. J. buvo agresyvus ir išgėręs, jis nieko negalėjo paaiškinti; S. J. sakė: „atvažiavo ir savo tvarką daro“ – kažką tokio sakė. S. J. kažką sakė žodžiais, bet neprisimintų žodžių; jis varė iš savo kiemo. S. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą; pristatymo į komisariatą metu, S. J. buvo ramus. Kai jie buvo dviese, S. J. buvo agresyvus, o kai atskyrė - nusiramino. Neprisimena, kokie buvo įbrėžimai ant automobilio, bet yra pridėtos nuotraukos prie bylos; neįsivaizduoja, ar tie įbrėžimai galėjo būti padaryti pagaliu.
L. M. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena Mickūnuose, pažįsta S. J. ir H. Š.; geriau sutaria su S. J., gyvena vieno kilometro atstumu nuo S. J.. S. J. jam paskambino, jis atvažiavo. S. J. paprašė, kad atvažiuotų padėti, tai buvo 2019 m. kovo 13 d.; paskambino apie 10 val.; atvažiavo su dviračiu. Padirbo šiek tiek, užėjo į jo namus, pasėdėjo, išgėrė alaus 7,5 laipsnių stiprumo, du butelius po litrą talpos. Vėliau atvažiavo H. Š. su sūnumi; jei atvažiavo Audi automobiliu - galimai juodos spalvos. Kai atvažiavo kitas automobilis, išlipo du vyrai. Kažką kalbėjo, jis tuo metu buvo S. J. namuose; vėliau S. J. išėjo, bet nežino apie ką kalbėjo, bet matė per langą. S. J. grįžo namo, paklausė jo, ko tie vyrai nori. S. J. pasakė, kad nori daryti gręžinį. Jis jam pasakė, kad tie žmonės išvažiavo. Nežino, kas tie žmonės buvo, S. J. kalbėjo su jais. S. J. vėl išėjo į kiemą, jis į kiemą nėjo; jis išėjo į verandą, žiūrėjo kas vyksta. Matė, kad S. J. kalba su H. Š. ir J. Š., tada prasidėjo incidentas tarp jų, jie konfliktavo. J. Š. dar filmavo. Priėjo prie S. J. ir pasakė, kad eitų namo; jie nuėjo namo. Sėdėjo, paskui S. J. pasakė, kad tuoj grįš. Jis liko namuose, žiūrėjo televizorių, pagalvojo, kad S. J. su kažkokiu reikalu išėjo. Po 20 minučių atėjo policijos pareigūnas ir jo klausė ką jis veikia. Pasakęs, kad laukia šeimininko. Policininkas jam pasakė eiti namo ir jis išėjo, pamatė, kad stovėjo policijos mašina, o policijos mašinoje sėdėjo S. J.; jis nuvažiavo namo, daugiau nieko nematė. Parodė, kad kai išvažinėjo, pastebėjo, kad Audi automobilio priekinis stiklas buvo išdaužtas; ant Audi automobilio įbrėžimų nematė, neapžiūrinėjo automobilio, matė išdaužtą langą.
Iš 2019 m. kovo 13 d. gauto H. Š. pareiškimo nustatyta, kad dėl to, kad apie 14.00 val., atvyko Vilniaus r. savivaldybės darbuotojai dėl nelegalaus statinio, S. J. pradėjo grasinti susidorojimu. S. J. priėjo prie jo automobilio ir akmeniu išdaužė priekinį stiklą, su pagaliu subraižė automobilį. Nuostolius patikslins vėliau.
2019 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 14.20 val. buvo gautas VA VPK OVS budėtojo pranešimas (ROIK 0119000122261) dėl to, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pranešėjo automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį langą išdaužė neblaivus S. J.. Pranešėjas turi nufilmuotą video medžiagą. Pats vyras yra vietoje, šis agresyvus, konfliktuoja. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas H. Š., kuris paaiškino, kad šiandien buvo atvažiavęs su savivaldybės darbuotojais pas S. J. dėl nelegalaus statinio. S. J. pradėjo konfliktuoti, grasinti susidorojimu, vėliau paėmė akmenį ir metė į automobilį, išdaužė automobilio priekinį stiklą bei pagaliu subraižė automobilį. Kartu su H. Š. buvo šio sūnus J. Š., kuris viską matė bei papasakojo analogiškai. S. J. dėl įvykio nieko negalėjo paaiškinti, buvo visiškai girtas (kalbėjo nerišliai, nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas). Iš H. Š. buvo priimtas pareiškimas. S. J. buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK.
2019 m. kovo 25 d. protokolu – pareiškimu nustatyta, jog J. Š. nurodė, kad 2019 m. kovo 13 d. apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), kieme, jo dėdė S. J., jam atvykus su tėvu H. Š. į sodybą, kurios žemė bendra teise priklauso jo tėvui ir dėdei, S. J. pradėjo jam ir tėvui grasinti nužudyti, mėtyti į juos akmenis, pagalius. Tačiau į juos nepataikė, nes jie spėjo atsisėsti į H. Š. priklausantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems atsisėdus į automobilį grasinimai nesibaigė, o S. J. bandė patekti į automobilį, tačiau to padaryti nepavykus ir toliau į juos mėtė akmenis, tokiu būdu apgadindamas automobilį. Prašo ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju.
2019 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nurodyta, kad apžiūrėtas kelio ruožas prie ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų aptikta nebuvo.
Iš 2019 m. balandžio 10 d. protokolo – pareiškimo matyti, jog H. Š. nurodęs, kad 2019-03-13 apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), kieme, S. J., jam atvykus su sūnumi J. Š. į sodybą, kurios žemė bendra teise priklauso jam ir S. J., šis pradėjo jam ir sūnui grasinti nužudyti, mėtyti į juos akmenis, pagalius, tačiau į juos nepataikė, nes jie spėjo atsisėsti į jam priklausantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems atsisėdus į automobilį grasinimai nesibaigė, o S. J. bandė patekti į automobilį, tačiau to padaryti nepavykus ir toliau į juos mėtė akmenis, tokiu būdu apgadindamas automobilį. Prašo ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju, kadangi jo gyvybei ir sveikatai buvo sukeltas.
2019 m. balandžio 11 d. kitų objektų ir daiktų apžiūros protokolu, kur nurodyta, kad apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas. Garso įraše užfiksuota, kad H. Š. kviečia policiją, nes S. J. išdaužė automobilio langą akmeniu
Iš 2019 m. balandžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas H. Š. pateiktas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, darytas mobiliuoju telefonu, kur matyti, kaip S. J. meta akmenį į stiklą ir stiklas skyla, po to S. J. prieina prie automobilio ir bando atidaryti dureles.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, laisvė, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalyje (dabar - BK 284 straipsnis) aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-126/2006).
Iš kaltinamojo S. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, liudytojų parodymų, aukščiau nurodytų rašytinių dokumentų turinyje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 13 d. S. J. konfliktavo su H. Š. ir J. Š., buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, o iš nukentėjusiųjų parodymų ir vaizdo bei garso įrašų laikytina nustatyta aplinkybė, kad S. J., mesdamas akmenį į sėdinčius H. Š. ir J. Š. automobilyje, sudaužė priekinį stiklą bei subraižė automobilio dešinės pusės galines dureles ir dešinės pusės galinį sparną, taip sugadino svetimą turtą. Taigi konstatuotina, jog įvykus konfliktinei situacijai tarp S. J. ir H. Š., J. Š. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tai, kad S. J. svetimą turtą gadino viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims, rodo, jog jis siekė pasirodyti prieš aplinkinius, demonstravo nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors S. J. veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, S. J. viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turėjo realų pagrindą bijoti jo neadekvačių veiksmų. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad S. J. savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. N. S. J. pripažino, kad sudaužė automobilio priekinio lango stiklą, tačiau neigia, jog jis subraižė automobilio dešinės pusės galines dureles ir dešinės pusės galinį sparną, bet ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepamena savo veiksmų kai sudaužė automobilio priekinį stiklą. Nagrinėjamu atveju teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiųjų H. Š. ir J. Š. parodymais, liudytojo V. K. parodymais. Nukentėjusieji H. Š. ir J. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kai išlipo iš automobilio atvykus policijos pareigūnams, jie pastebėjo automobilio apibraižymus, kuriuos pareigūnai užfiksavo. Minėtas aplinkybes patvirtinto ir liudytojas V. K. duodamas parodymus teisme, kad kaltinamasis buvęs agresyvus ir matė automobilio apgadinimus, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą, buvo parodytas ne tik akmuo, kuriuo sudaužytas stiklas, bet ir pagalys, su kuriuo subraižytas buvo automobilis. Taip pat 2019 m. kovo 13 d. įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantys vaizdo ir garso įrašai.
Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. J. 2019 m. kovo 13 d. apie 13.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.08 prom.), kitų žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje – prie namo (atviroje vietovėje), esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, matant kitiems asmenims, metė akmenį į H. Š. priklausantį automobilį „Audi 80“, kuriame sėdėjo H. Š. ir J. Š., sudaužė priekinį stiklą bei subraižė automobilio dešinės pusės galines dureles ir dešinės pusės galinį sparną, taip sugadino svetimą turtą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad ši kaltinamojo S. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Teismas, nustatydamas kaltinamajam S. J. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai; veika baigta, nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala, žala nėra atlyginta. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai aiškiai turėjo įtakos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį - pensininkas, neteistas, administracine tvarka vieną kartą baustas, duomenų apie priklausomybės ligų gydymą, įskaitą ir psichiatrinį gydymą, įskaitą – nėra. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 284 straipsnį jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustatant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokai su kompaktiniu disku kiekviename (garso ir vaizdo įrašai), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Šioje baudžiamojoje byloje H. Š. yra pareiškęs civilinį ieškinį 1645,11 Eur sumai: 645,11 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė 645,11 Eur išlaidų, kurios atsirado kaltinamajam sugadinus nukentėjusiojo turtą – automobilį (autoserviso paslaugos, viešojo transporto paslaugos, degalai). Teismas konstatuoja, kad šis pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl H. Š. iš S. J. priteistina 645,11 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas tuo, jog nukentėjusysis patyrė stresą, pablogėjo sveikata (yra po operacijos), atsirado bendras diskomfortas, nerimas, emocinė įtampa, nemiga, fizinius sunkumus tvarkant sugadintą turtą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas tenkinti iš dalies nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo S. J. nukentėjusiajam H. Š. priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Šioje baudžiamojoje byloje J. Š. yra pareiškęs civilinį ieškinį 1043,02 Eur sumai: 43,02 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė 43,02 Eur išlaidų, kurias sudaro medikamentų pirkimas. Teismas konstatuoja, kad šis pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl J. Š. iš S. J. priteistina 43,02 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas grindžiamas tuo, jog nukentėjusysis patyrė stresą, nerimą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, nes buvo sukrėstas kaltinamojo žiaurumo, jaučia galvos, krūtinės skausmus, apetito praradimą bei bendrą diskomfortą, emocinius pakitimus, nepasitikėjimą aplinka, bendravimo su kitais asmenimis sumažėjimą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas tenkinti iš dalies nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo S. J. nukentėjusiajam J. Š. priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. J. (S. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
Nukentėjusiojo H. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš S. J. 845,11 Eur žalai atlyginti; kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo J. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš S. J. 243,02 Eur žalai atlyginti; kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokus su kompaktiniu disku kiekviename (garso ir vaizdo įrašai), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.