Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nutarimo, kuriuo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 4 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-02-14 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyresnysis specialistas R. P. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-18 nutarimu A. B. administracinę bylą nutraukė už tai, kad 2012-11-01 18.58 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini) 101,8 kilometre, vairuodamas automobilį BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 111 km per val. greičiu, nors leistinas greitis yra 50 km per val., t. y. nustatytą greitį viršijo 61 km per val.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis mano, kad taikyti A. B. ATPK 17 straipsnį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagrindo nebuvo. Nors A. B. ir informavo apie gaisrą bendruoju pagalbos telefonu 112, t. y. atliko savo kaip piliečio pareigą, tačiau daugiau jokių įrodymų, kad kažkokiais konkrečiais veiksmais toliau veikė, kad gaisras būtų užgesintas, tuo labiau, kad lapkričio 1 d. kapinėse būna daug žmonių, nepateikė. Apelianto nuomone, A. B. pasiteisinimas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo yra pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Greičio viršijimas gyvenvietėje galėjo sukelti sunkias pasekmes, tuo labiau, kad A. B. dėmesys buvo nukreiptas ne į kelią, o į jo minimą gaisrą. Apeliantas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, paskirti A. B. 1000 litų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2013-02-14 A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nutarimu už tą pažeidimą jam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nes A. B. viršijo leistiną greitį būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 straipsnis, 250 straipsnio 4 punktas).

Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (ATPK 17 straipsnis).

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą – žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus.

Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole greičio matavimo prietaisu „MultaRadar S580“ užfiksuota, kad 2012-11-01 18.58 val., (duomenys neskelbtini) 101,8 kilometre automobilis BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 111 km per val. greičiu (greitis atmetus greičio matuoklio paklaidą), nors leistinas greitis buvo 50 km per val. (b. l. 6).

2013-02-14 paaiškinime A. B. nurodė, kad viršijo greitį, nes skubėjo gesinti kapinių, prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes dėl to negalės vykdyti darbinių funkcijų, nukentės šeimos pajamos bei firmos veikla (b. l. 4).

2013-02-26 teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad buvo tamsus paros metas, važiuodamas pamatė, kad dega kapinės, nepastebėjo ženklo, kad važiuoja per (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, matė, kad greičio matuokliu buvo užfiksuotas jo automobilio greitis. Iškvietė gaisrinę, skubiai privažiavęs pradėjo žiūrėti, ar kam nors nereikia pagalbos (b. l. 28).

2013-03-26 teismo posėdžio metu A. B. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ženklo nepastebėjo, nes visą dėmesį buvo nukreipęs į gaisrą, o po minutės jo vairuojamo automobilio greitį užfiksavo greičio matuoklis. Iki gaisro vietos buvo apie 4 km. Iš pradžių nesuprato, kas dega (b. l. 30–31).

A. B. paaiškinimas, kad jis važiavo gesinti kapinių, yra visiškai neįtikinamas. Iš 2013-02-14 paaiškinimo turinio matyti, kad A. B. po administracinio teisės pažeidimo padarymo buvo svarbiausia tai, kad jam neatimtų vairuotojo pažymėjimo. A. B. apie tai, kad jis matė greitį ribojantį ženklą, tačiau į tai dėmesio nekreipė, nes skubėjo į gaisro vietą, neparodė. 2013-02-26 teismo posėdžio metu A. B. patvirtino, kad gyvenvietės ženklinimo ženklo nepastebėjo, matė, kad jo automobilio greitį užfiksavo greičio matuoklis. A. B. pastebėtą gaisrą sumanė panaudoti kaip pasiteisinimą leistinam greičiui viršyti ir todėl apie gaisrą pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Tuo jo veiksmai dėl pastebėto kapinėse gaisro ir apsiribojo. A. B. apie gaisrą pranešė praėjus 7 minutėms po to, kai 18.58 val. buvo užfiksuotas jo vairuojamo automobilio greitis (b. l. 22). A. B. ir anksčiau už greičio viršijimą buvo baustas šešis kartus (b. l. 12–16).

Esant aptartoms aplinkybėms, teigti, kad A. B. viršijo leistiną greitį būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 straipsnis, 250 straipsnio 4 punktas), nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 17 straipsnyje, 250 straipsnio 4 punkte numatytais pagrindais nutraukė nepagrįstai.

Skiriant A. B. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad A. B. anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas daug kartų, iš kurių net šešis kartus už greičio viršijimą, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 12–16). Be to, pakartotinai per metus padarė net du tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). A. B. tuojau pat po eismo įvykio savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, byloje nėra.

Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 2 dalis), tačiau tam, kad A. B. padėtis nebūtų pasunkinta labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde, A. B. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį skirtina minimali bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

A. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, paskirti vieno tūkstančio (1000) litų dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vienam (1) mėnesiui.

Nutarimas neskundžiamas.