Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. R. skundą dėl Administracinės komisijos prie Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2012-06-12 nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. Administracinės komisijos prie Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2012-06-12 nutarimu, pagal ATPK 188 str., nubausta 100,00 Lt bauda, už tai, kad 2012-03-16 apie 7.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), apribojo teisę kaimynui J. G. patekti į bendro naudojimo patalpas ir jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nutarimu R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš nutarimą priėmusios institucijos - Administracinės komisijos prie Šiaulių rajono savivaldybės tarybos atsiliepimo į R. R. skundą matyti, jog nutarimą priėmusi institucija nesutinka su skundo motyvais ir mano, jog R. R. nuobauda paskirta proporcingai jos padarytai veikai, todėl prašo paskirtą nuobaudą palikti nepakeista. Nesutinka su pareiškėjos skunde pateikiamu CK 4.83 str. normos aiškinimu ir nurodo, jog bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos, kurios reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. CK 4.82 str. 1 d. numato, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 str. 5 d., pagal kurią bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė yra bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios konstrukcijos (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys). Iš aptarto mano, jog pareiškėja buvo apribojusi bendraturčio J. G. galimybę patekti į bendro naudojimosi patalpas bei teisę naudotis laiptinės durimis, t. y. padarė ATPK 188 str. numatytą pažeidimą.

Skundo nagrinėjimo teisme metu R. R. savo kaltės dėl ATPK 188 str. numatyto pažeidimo nepripažino, palaikė skundą visoje apimtyje. Teisme iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes nurodytoms skunde. Savo paaiškinimus grindžia kompaktiniame diske esančiu vaizdo įrašu.

Nukentėjusysis J. G. teisme paaiškino, jog 2012-03-16 ryte, negalėjo patekti į jam priklausantį butą, kadangi buvo užrakintos laiptinės durys. Bendro naudojimo patalpų bendrasavininkė R. R. jo nebuvo informavusi apie laiptinės durų spynos pakeitimą ir neperdavė rakto, ko pasekoje, jam teko kelis kartus važiuoti prie namo durų ir laukti, kol durys bus atrakintos. Minėtas aplinkybes patvirtina kartu su juo buvusių asmenų paaiškinimai.

Į teismo posėdį neatvyko nutarimą priėmusios institucijos - Administracinės komisijos prie Šiaulių rajono savivaldybės tarybos - atstovas, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta įstatymo nustatyta tvarka, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, prašymų atidėti skundo nagrinėti negauta, todėl R. R. skundas nagrinėjamas nutarimą priėmusios institucijos - Administracinės komisijos prie Šiaulių rajono savivaldybės tarybos - atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinės komisijos prie Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2012-06-12 nutarimu R. R. nubausta už ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą - 100,00 Lt bauda.

ATPK 188 str. numato, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Taigi pagal ATPK 188 str. dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Pažymėtina, kad pagal ATPK 188 str., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo. Asmens teisių įgyvendinimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas. (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3116/2010, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1954/2011 ). ATPK 188 str. pažeidimu yra kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, kuri yra pagrindinis šio pažeidimo sudėties objektas. Taigi, sprendžiant dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 188 str. būtina nustatyti, ar, kilus ginčui dėl teisės, tos teisės įgyvendinimas nebuvo savavališkas, ar ją įgyvendinant buvo laikytasi įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-486/2006).

Nagrinėjamu atveju R. R. kaltinama tuo, kad 2012-03-16 apie 7.30 val., adresu Ventos g. 9-1, Kuršėnų m., Šiaulių r., apribojo teisę kaimynui J. G. patekti į bendro naudojimo patalpas ir jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. savivaldžiavo.

R. R. neginčija, jog savavališkai, be kito bendrosios dalinės nuosavybės savininko J. G. sutikimo, pakeitė bendrąja daline nuosavybe abiems priklausančių įėjimo į namą durų spyną, tačiau tvirtina, kad durų spyną buvo būtina pakeisti, kadangi ji buvo sugedusi, o rankena sulūžusi. Neginčija ir to, jog naujai įdėtos spynos rakto J. G. iš karto neperdavė, o laiptinę rakindavo nakties metu dėl jos ir kaimyno turto saugumo.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, R. R. ir J. G. yra bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, valdantys šį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog naudojimosi minėtomis patalpomis, (duomenys neskelbtini), tvarka būtų buvusi nustatyta teismo sprendimu, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos turėjo būti valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama bendru bendraturčių sutarimu, t. y. laiptinės durų spynos pakeitimą R. R. organizavo neturėdama bendrosios dalinės nuosavybės (įėjimo į bendro naudojimo namą durų) bendrasavininkio J. G. sutikimo.

Pareiškėja skunde remiasi CK 4.83 str. 2 d. 1 p., pagal kurį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Pažymėtina, jog, priešingai nei teigia pareiškėja, minėta norma nustato išimtį iš bendro pobūdžio normos, įtvirtintos CK 4.75 str. 1 d., kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3116/2010). Iš byloje esančių V, Laikūno, A. Gudo, J Kumpausko, L. Kaspučio, J. G. paaiškinimų bei teisme duotų J. G. parodymų matyti, kad įvykio metu bendrosios dalinės nuosavybės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis J. G., turintis minėtame daugiabučiame name nuosavybės teise butą, negalėjo įeiti į bendrojo naudojimo patalpas (laiptinę) ir savo asmeninę nuosavybę (butą), kadangi įėjimo į namą durys buvo užrakintos, o jo turimas durų raktas netiko (administracinės bylos Nr. ATP-8 6-8, 11). Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad minėtoms bendro naudojimo patalpoms buvo iškilęs žalos atsiradimo pavojus ar kilusi kitokia grėsmė, kuriai pašalinti buvo būtina pakeisti įėjimo į namą durų spyną be kito bendraturčio sutikimo ir jas rakinti, kas rodo, jog R. R., nesant bendro susitarimo su kitu bendrasavininkiu ir tai leidžiančio įstatymo ar teismo sprendimo, asmeninio sprendimo pagrindu ėmė priverstinai įgyvendinti savo tikras ar tariamas teises – pakeitė bendrai naudojamų įėjimo į namą durų spyną ir šias duris rakindama, bendrasavininkiui prieš tai neperdavusi naujai įdėtos spynos rakto ir nesusitarusi dėl įėjimo į namą naudojimo tvarkos, suvaržė J. G. teisę patekti tiek į bendro naudojimo patalpas, tiek į jo asmeninę nuosavybę. Tokiu būdu, vietoje to, kad, negavusi bendrasavininkio sutikimo keisti durų spyną, kilusį ginčą spręstų teisme, R. R. jį ėmėsi spręsti neteisėtu būdu. Teismas pažymi, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.). Įgyvendindama savo teisę į nuosavybę, R. R. turėjo elgtis taip, kad nepažeistų J. G. teisės naudotis jam priklausančiu turtu, t. y. ji turėjo leisti J. G. laisvai bet kuriuo paros metu patekti į namą ir savo butą. Tačiau pasirinktu elgesio modeliu (pakeisdama įėjimo į namą durų spyną be bendrasavininkio sutikimo, neperdavusi jam rakto ir tam tikru paros metu laikydama šias bendro naudojimo duris užrakintas, prieš tai nesusitarusi su bendrasavininkiu dėl tokios šio turto naudojimo tvarkos) R. R. nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų, nesikreipė į teismą siekdamas apginti savo civilines teises, t. y. realizuodama teisę į bendrąją dalinę nuosavybę piktnaudžiavo teise. Todėl darytina išvada, kad minėti R. R. veiksmai yra kvalifikuotini, pagal ATPK 188 str., kaip savivaldžiavimas. R. R. nepateikė jokių įrodymų, jog grėsė realus pavojus jos nuosavybei ir ji savo teisių negalėjo apginti kitaip, kaip be bendrasavininkio sutikimo pakeisdama spyną, užrakindama laiptinės duris ir savo pasirinktu laiku jas atrakindama.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, kompaktiniame diske esančio įvykio vaizdo įrašo turinį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, nutarimo turinį, sutinka su padaryta išvada, kad R. R. pagrįstai buvo pripažinta kalta dėl ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, Administracinės komisijos prie Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2012-06-12 nutarimas yra motyvuotas ir teisėtas, o veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota tinkamai. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Nustatyta, kad parinkdamas nuobaudos dydį nuobaudą paskyrusios institucijos pareigūnas tinkamai taikė ATPK 30 ir 30² straipsnių nuostatas, reglamentuojančias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, įvertino pažeidimų pobūdį, R. R. asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nenustačius jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skyrė R. R. ATPK 188 str. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą - 100 Lt baudą. Teismo nuomone Administracinės komisijos prie Šiaulių rajono savivaldybės taryba išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, R. R. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 4 d. 6 d., 302² - 302⁶ str.,

nutaria:

R. R. skundo netenkinti ir Administracinės komisijos prie Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2012-06-12 nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių rajono apylinkės teisme arba tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui.